Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Kitas Džiugas]

Taip, bet tuomet nėra ko girtis. Gyventojų tankis gana didelis. Sovietai atvedė telefono kabelius dar 1964 m. Manau, juose ir yra visa bėda. Nepagaunu esmės, tik, kam tas optines magistrales vedžiojo Kariniams tikslams??

Hm, pirmąkart girdžiu, kad sovietai vedžiojo optines telefono linijas.
Ten gal paprasti telefonlaidžiai?

[index]

Taip, bet tuomet nėra ko girtis. Gyventojų tankis Grigiškėse gana didelis. Sovietai atvedė telefono kabelius dar 1964 m. Manau, juose ir yra visa bėda. Nepagaunu esmės, tik, kam tas optines magistrales vedžiojo Kariniams tikslams??

Giriamasi vidurkiu. O dauguma žmonių pas mus, vis dėlto, gyvena komiblokuose.

Tame ir esmė, kad dėl nedidelio žmonių skaičiaus vesti optinę magistralę neapsimoka. Nors ir paprastas DSL tikrai palaiko daugiau nei 100 KBs. Mano paties greitis prieš pereinant prie šviesolaidžio buvo 1 MBs.

p.s. Nors net ir tokiu greičiu girtis verta. Kai kur vakarų Europoje priemiesčiuose ar mažesniuose miesteliuose net DSL neveikia. Vienas draugas italas iš mažo miestelio vis dar naufojasi Dial-up.

[Sula]

Hm, pirmąkart girdžiu, kad sovietai vedžiojo optines telefono linijas.
Ten gal paprasti telefonlaidžiai?

Ne taip supratai. Sovietai išvedžiojo linijas, kuriomis tebesinaudoja TEO. Dar manęs klausia iš kur ateina linija
Optiką vedė palei magistralę Vilnius-Kaunas, palei Lentvario g., 20m. nuo mano namų. TEO sako, kad ne jų.

[index]

Ne taip supratai. Sovietai išvedžiojo linijas, kuriomis tebesinaudoja TEO. Dar manęs klausia iš kur ateina linija
Optiką vedė palei magistralę Vilnius-Kaunas, palei Lentvario g., 20m. nuo mano namų. TEO sako, kad ne jų.

Sovietai jau vedė optines linijas? Niekad nebuvau girdėjęs.

Yra dar valstybės išvedžiotos optinės linijos pagal "Rain" programą, bet prie jos kiek žinau gali jungtis tik visokios bibliotekos ir valstybinės įstaigos.

[Sula]

Sovietai jau vedė optines linijas? Niekad nebuvau girdėjęs.

Varines! Iki namų - papratas makaronas ТРП.

Yra dar valstybės išvedžiotos optinės linijos pagal "Rain" programą, bet prie jos kiek žinau gali jungtis tik visokios bibliotekos ir valstybinės įstaigos.

Keistokas resursų švaistymas.

[index]

Varines! Iki namų - papratas makaronas ТРП.

Tai tada turi veikti paprastas DSL, kurio maksimalus greitis, bent pas TEO 12 MBs.

Keistokas resursų švaistymas.

ES parama..

[Kitas Džiugas]

Sovietai jau vedė optines linijas? Niekad nebuvau girdėjęs.

Yra dar valstybės išvedžiotos optinės linijos pagal "Rain" programą, bet prie jos kiek žinau gali jungtis tik visokios bibliotekos ir valstybinės įstaigos.

Štai ko mokyklose toks greitas internetas.

[Eimantas]

Lietuvos lazerių pramonė lygiuojasi į JAV ir Kiniją
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...kinija-722446/

[senasnamas]

Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaro apie 10% pasaulinės mokslinių lazerių rinkos.

Skamba visai rimtai. Tai ta sritis, kuriai valdžia turėtų sudaryti šiltnamio sąlygas, subsidijuoti (jei reikia), finansuoti tos srities studijų programas ir nuolat klausinėti, ar jums nieko netrūksta? Turint neblogą įdirbį būtų nuodėmė sustoti. Be to, tai viena iš tų sričių, kurios vystymas ne tik suteikia materialinės naudos, bet ir garsina šalį. Lazeriai yra šis tas rimčiau nei žemės ūkis ar automobilių perpardavinėjimas. Be to, nedidelei šaliai labai tinkama sritis - nereikia daug darbo jėgos, nereikia didelių išteklių, tereikia smegenų. Turint tos srities specialistų reikia tik privilioti jaunimą - vadybininkų ir teisininkų jau užtenka.

[Combat]

Taip, bet tuomet nėra ko girtis. Gyventojų tankis Grigiškėse gana didelis. Sovietai atvedė telefono kabelius dar 1964 m. Manau, juose ir yra visa bėda. Nepagaunu esmės, tik, kam tas optines magistrales vedžiojo Kariniams tikslams??

Nemanau, kad bėda yra kabeliuose.

Jei kabeliai yra nepažeisti ir signalas nenuteka į žemę – kaži, ar optiniai kabeliai bus geresni signalo perdavimo klausimu, nes ir optiniai kabeliai nėra be savo „nikių“. Signalą perduodant optiniu kabeliu, signalas išsikraipo dėl atspindžių, kabelį sudėtinga remontuoti, jei pažeistas.

Ir varinis yra „ne šventasis“. Varinis kabelis, jei kabelis yra neekranuotas, perduodant signalą dideliu atstumu, gali prisigaudyti įvairių trukdžių, silpsta signalas. Bet tam yra statomos tarpinės stotys, kurios viską perfiltruoja ir sustiprina signalą vėl.

Dažnai būna, kad kabelis miesto teritorijoje yra pažeidžiamas dėl vienų ar kitų priežasčių. Nukirtę kabelį (jei dviejų gyslų), darbininkai dažniausiai nepraneša kabelį eksploatuojančiai organizacijai – nuvalo izoliaciją nuo galų, paima ant „skrutkės“, apvynioja izoliacija (o reikėtų dvigubu termoizoliaciniu kembriku) ir užkasa. Galai oksiduojasi, blogėja signalo perdavimo kokybė, o tai ir į žemę nuteka. Taigi, jei kontaktai visur būtų tvarkingi, kabelis dirbtų ne prasčiau už optinį. Keik girdėjau, optiniai pasirenkami dėl to, kad jie šiaip jau turėtų būti pigesni – nėra spalvotojo metalo ir besioksiduojančių kontaktų.

[Sula]

Nemanau, kad bėda yra kabeliuose..

Manyčiau, kad būtent juose.
Esu diskvalifikavęsis elektronikos inžinierius, taip kad supratimą turiu. Tačiau nukrypom į off-topą.

Problema tame, kad žmonės net norėdami (!) negali gauti kokybiškos paslaugos. O viešoje erdvėje piarinama, kaip pas mus viskas nuostabu. Todėl net nėra planų, kaip tobulinti ryšį. Viltis sieju su mobiliuoju. Ačiū Dievui, netoli yra didžiausio tiekėjo bokštas.

[sausuolis75]

Per savaitę iki balandžio 19 d. registruoto nedarbo lygis Lietuvoje mažėjo beveik dvigubai sparčiau nei savaitę prieš tai.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/4/20/regis...#ixzz1sZts9Z00

"Vičiūnų" įmonių grupė įsteigė kontroliuojančiąją bendrovę "VG Agro Holding", kuri bus atsakinga už žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir eksportą.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/4/20/viciu...#ixzz1sZu4xcin

Paslaugų verslo ekspertai įvardija Lietuvą ir kaimyninį Rytų Europos regioną kaip patraukliausias lokacijas paslaugų verslo plėtrai ir verslo procesų nuomai (angl. Business Process Outsourcing). Užsienio bendrovės, siekiančios optimizuoti savo verslą ir sumažinti veiklos kaštus, vis dažniau susidomi šiuo rengionu ir perkelia čia dalį savo operacijų.

http://www.investlithuania.com/lt/in...verslo-pletrai

http://www.youtube.com/watch?feature...&v=E2VCwBzGdPM

[senasnamas]

Valstybę išlaiko vargšai

Ekonomistai sutaria dėl vieno – Lietuvą išlaiko skurdžiausio ir vidutinio socialinių sluoksnių atstovai. Prispaudus verslininkus didesniais mokesčiais, jie bankrutuos ir „prigamins“ bedarbių arba susipakuos ryšuliukus ir pasitrauks į patogesnes šalis: vieni – į Rytus, o kiti – į Vakarus.

Juk turime Klaipėdos naftos terminalą. Kas valstybei trukdo Roterdamo biržoje nupirkti degalų ir pardavinėti juos dešimtyje ar keliolikoje degalinių? Reikia tik įsteigti valstybės valdomą nedidelę kompaniją, kuri biržos kainomis įsigytus degalus pardavinėtų su tokiu pat akcizu ir PVM, kaip ir privačios degalinės.

Galbūt ir planuojamas statyti dujų terminalas nieko neduotų - pinigai bus išleisti, terminalas stovės, o dujas vis tiek pirksim iš ten, kur perkam dabar, už tą kainą, kurią nurodo.

Kitas pinigų siurblys, anot pašnekovo, – vienos didžiausių Europoje vaistų kainos. Ekonomistas stebėjosi, kodėl valstybė negali sudaryti būtiniausių vaistų sąrašo, jų nupirkti didmenine tvarka ir pardavinėti valstybinėse vaistinėse. Tai nesugriaus susiformavusios prekybos medikamentais sistemos, tik paskatins konkurenciją.

Trečias mūsų pinigų siurblys – neadekvačiai didelės maisto produktų kainos. Anot J.Valatkos, tam daugiausia įtakos turi kainas diktuojančios Lietuvoje susiformavusios oligopolinės struktūros. Mažmeninė ir didmeninė prekyba sukoncentruota tose pačiose rankose, tad mažesnis žaidėjas į šią sistemą gali įeiti tik pirkdamas prekes iš tų pačių struktūrų. Dažnai jos valdo didmeninę ir mažmeninę prekybą ne tik maisto produktais, bet ir vaistais.

Anot J.Valatkos, išardyti pinigus siurbiančią sistemą labai sunku, tačiau įmanoma, tereikia politinės valios. Jis patarė neklausyti sakančiųjų, kad tik privatininkai gali „gerai pardavinėti degalus“, nes valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos kuras“ bankrutavo. Ne paslaptis, kad ši bendrovė buvo sužlugdyta ir parduota privatiems asmenims už litą.

Ir pasiūlė įsivaizduoti pyragą (BVP sudarančias lėšas), kurio tik 28 proc. perskirstoma per biudžetą. Tai yra tiek pinigų skiriama viešiesiems interesams. Europoje šiems tikslams atriekiama kur kas solidesnė pyrago dalis, tai yra vidutiniškai 40 proc., o kai kuriose valstybėse ir dar daugiau. Prie šio rodiklio artėja čekai, lenkai, slovėnai.

[D.P]

Skamba visai rimtai. Tai ta sritis, kuriai valdžia turėtų sudaryti šiltnamio sąlygas, subsidijuoti (jei reikia), finansuoti tos srities studijų programas ir nuolat klausinėti, ar jums nieko netrūksta? Turint neblogą įdirbį būtų nuodėmė sustoti. Be to, tai viena iš tų sričių, kurios vystymas ne tik suteikia materialinės naudos, bet ir garsina šalį. Lazeriai yra šis tas rimčiau nei žemės ūkis ar automobilių perpardavinėjimas. Be to, nedidelei šaliai labai tinkama sritis - nereikia daug darbo jėgos, nereikia didelių išteklių, tereikia smegenų. Turint tos srities specialistų reikia tik privilioti jaunimą - vadybininkų ir teisininkų jau užtenka.

Lazerių pramonė Lietuvoje yra labai rimta. Realiai yra daugiau (+/-) nei 10bendrovių, vadinamųjų spin-off, kurios atsiskyrusios nuo universiteto, konkrečiai VU FF ir FI, sukūrė visą pamatą. Iš esmės, tokių bendrovių nėra daug, tačiau geras verslo ir universiteto bendradarbiavimas yra pavyzdinis. Mano nuomone reikėtų į start-up renginius įtraukti ir lazerius, be to, sudaryti geresnes, lankstesnes sąlygas universitete esantiems žmonėms įkurti savo start-up, ir toliau bandyti propagatuoti privataus/rizikos kapitalo, verslo angelų, na, žozdžių, alternatyvaus finansavimo šaltinių veiklą finansuojant panašius projektus. Tą jau Kreivio ŪM pradėjo daryti, kas yra sveikintina. Tiesa, nereikėtų pamiršti, jog kuriami mokslo slėniai ir universitetas tikrai gali pagelbėti dėl patalpų verslui suteikimo. Bet čia reikėtų aktyvesnio finansavimo iš valstybės. Lazerinės technologijos, kuriamos Lietuvoje, nėra pritaikytinos masiniam naudojimui, tai nėra tas pats, kas IT, kurių rinka yra didžiulė.
Šiaip nereikėtų pamiršti kitų sėkmingų pavyzdžių - tai biotechnologijų. Jų istorija iš esmės yra panaši - dauguma atsikyrę nuo universitetų ir įkurė savo rinkos segmentų lyderius. Šios dvi sritis, kaip ir IT, LT yra gerai išvystytos ir atrodo, jog bent jau DEKLARATYVIAI, uždegama žalia šviesa jų plėtrai.

Pritariu, kad prikepama per duag vadybininkų ir teisininkų. Čia jau paleistos vadelės, nes teisininkus pradeda ruošti ir kolegijos. Jau nebe pirmąkart ir aš, ir pvz., fakulteto dekanai apie tai šneką, nes Lietuvos rinkai teisininkų ir vadybininkų yra per daug. BET. Jei kalbame apie konkrečia sritį - IT/Biotech, t.y. kalbame apie aukštąsias technologijas, tai mano supratimu, būtent Lietuvoje ir trūksta šioje srityje besispecializuojančių vadybininkų ir teisininkų. "Aukštųjų technologijų teisė" yra labai jauna. Mano žiniomis, ji tampa vis populiaresnė Didžiojoje Britanijoje kaip magistro šaka, bet visai nesistebiu - kas jau kas, o GB univerai labai greitai reaguoja į šiandieninius rinkos iššūkius. Intelektinės nuosavybės teisė yra sudėtinga, tačiau ir jos specialistų nėra daug, nes tai sąlygoja LT rinka.
IMHO, su laiku turėtų atsirasti daugiau profesionalių vadynininkų, teisininkų, kuria teiktų paslaugas būtent šios rinkos bendrovėms. Nesakau, kad jų nėra dabar, jų yra ir labai gerų, tačiau jei Lietuvos siekiai plėsti aukštųjų technologijų sektorių taps kūnu, galimas daiktas, kad prireiks daugiau ir kitų sričių specialistų, nebūtinai teisininkų ir vadybininkų.

[andyour]

Valstybę išlaiko vargšai
.

Valstybė ir taip pakankamai ištaško valstybės lėšų per viešuosius pirkimus. Kam dar steigti pinigų plovyklas? Į šį klausimą ekonomistas pats ir atsakė kitose pastraipose.

[andyour]

Pritariu, kad prikepama per duag vadybininkų ir teisininkų. Čia jau paleistos vadelės, nes teisininkus pradeda ruošti ir kolegijos. Jau nebe pirmąkart ir aš, ir pvz., fakulteto dekanai apie tai šneką, nes Lietuvos rinkai teisininkų ir vadybininkų yra per daug.

Jei tai iš valstybės finansuojama, tai taip, bet jeigu tai mokamas mokslas, tai kodėl tai apriboti. Papildomos žinios gal nepakenks. O kitos specialybės yra tiesiog arba per sunkios, arba nemėgiamos. Jau nuo mažų dienų reikia ruošti specialistus, ugdyti juos gimnazijose.

[senasnamas]

Kam dar steigti pinigų plovyklas?

Čia ne ekonomikos, o moralės problema. Kai moralės nėra, kažkiek padėtų teisinė sistema. Bet kol ji šluba, tol plovyklos bus greičiau ne išimtis, o taisyklė.
Per kažkokią laidą rodė, kaip dirbtinai išpučiamos vaistų kainos, jeigu jie įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašą. Kam tie pigūs vaistai, jei valstybė "turtinga" ir gali padengti kosmines kainas.

[andyour]

Pvz. Obama JAV planuoja įvesti prabangos mokestį, jeigu tikrai taip bus Net ir tokioje šalyje, kurioje, kiek teko žiūrėti laidą bei atrodo gan įtikinamai , kiekvienam kongresmenui tenka po 5 lobistus, kurie atstovauja įvairias verslo grupuotes, pvz. bankus, kurie tokiu būdu susimažino privalomus banko rezervus, t.y. pasididino skolinimosi limitą ir žinoma sukėlė pasaulinę krizę.
Tiesiog kontroliuoti mokesčiais, bei žinoma sudaryti sąlygas konkurencijai.

[Wycka]

Turto mokestis: istorijos pamokos

2011 metų pabaigoje paaiškėjus, jog kitais metais biudžetas gali nesurinkti planuojamų pajamų, konservatoriai ištraukė prabangos mokesčių kortą. Apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą, automobilius, jachtas daugeliui atrodo nebloga idėja, tačiau idėjos autoriams reikėtų pažvelgti į istorijos pamokas įvedant panašius mokesčius, o ne naiviai tikėtis, jog žmonės solidarizuosis su valstybe ir savo noru mokės mokesčius nebandydami jų išvengti.
Tokių asmenų kaip JAV magnatas W. Buffet'as, kuris siūlo pakelti mokesčius turtingiesiems, Lietuvoje vargiai atsiras.
Turtingieji visuomet turi santykinį privalumą prieš paprastus žmones randant įvairių skylių mokesčių sistemoje. Jie gali naudotis geriausių teisininkų paslaugomis bei tarptautiniais kontaktais. Nepamirškime, jog kapitalas yra mobilus ir esant didelei naudai, jis judės į tą valstybę, kur jis ar pajamos iš to kapitalo bus mažiau apmokestinamos. Šiais laikais kiekvienas išsilavinęs asmuo, turintis santaupų, pinigus gali laikyti nebūtinai savo šalies banke, o laikyti tose šalyse kur palūkanos didesnės, mažesni mokesčiai. Verslas gali registruotis kur jam finansiškai patogiau, pelningiau ir t.t. Tai priklauso nuo vienintelio aspekto ar apsimoka ir kiek.
(...)

[andyour]

Turto mokestis: istorijos pamokos

2011 metų pabaigoje paaiškėjus, jog kitais metais biudžetas gali nesurinkti planuojamų pajamų, konservatoriai ištraukė prabangos mokesčių kortą. Apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą, automobilius, jachtas daugeliui atrodo nebloga idėja, tačiau idėjos autoriams reikėtų pažvelgti į istorijos pamokas įvedant panašius mokesčius, o ne naiviai tikėtis, jog žmonės solidarizuosis su valstybe ir savo noru mokės mokesčius nebandydami jų išvengti.
Tokių asmenų kaip JAV magnatas W. Buffet'as, kuris siūlo pakelti mokesčius turtingiesiems, Lietuvoje vargiai atsiras.
Turtingieji visuomet turi santykinį privalumą prieš paprastus žmones randant įvairių skylių mokesčių sistemoje. Jie gali naudotis geriausių teisininkų paslaugomis bei tarptautiniais kontaktais. Nepamirškime, jog kapitalas yra mobilus ir esant didelei naudai, jis judės į tą valstybę, kur jis ar pajamos iš to kapitalo bus mažiau apmokestinamos. Šiais laikais kiekvienas išsilavinęs asmuo, turintis santaupų, pinigus gali laikyti nebūtinai savo šalies banke, o laikyti tose šalyse kur palūkanos didesnės, mažesni mokesčiai. Verslas gali registruotis kur jam finansiškai patogiau, pelningiau ir t.t. Tai priklauso nuo vienintelio aspekto ar apsimoka ir kiek.
(...)

Pvz. automobilių taršos mokestis priklausomas nuo variklio kubatūros yra kartu kaip ir prabangos mokestis. Analogiškai NT mokestis kovai su spekuliacijomis. Obama minėjo, kad krizės nuostoliams padengti įves didžiausioms kompanijoms papildomą mokestį. Manau, visai realu ir Lietuvoje tiesiog apmokestinti papildomai šias įmones:

„Mažeikių nafta"
„Maxima LT“
„Achemos grupė"
„Lukoil Baltija"
„Palink"
„Senukų prekybos centras“
„Lietuvos geležinkeliai"
„Norfos mažmena"
„MG Baltic“
SBA
„Lietuvos energija"
„CBA Aibė"
Rytų skirstomieji tinklai
VST
„Omnitel"
„Achema"
„Lietuva Statoil"
„Lietuvos dujos"
TEO LT
„Lifosa"


Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/143153/#ixzz1smhhwyyn