Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Žygimantas Mauricas: Lietuva pasivijo Europą ir pagal atlyginimus
Per pastaruosius 35-erius nepriklausomybės metus Lietuva iš skurdžios posovietinės valstybės transformavosi į stiprią Europos vidutiniokę. Nors atlyginimai vis dar atsilieka nuo turtingiausių Europos šalių, šalies ekonominė pažanga yra akivaizdi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Lietuva per 35-erius nepriklausomybės metus iš skurdžios posovietinės valstybės tapo stipria Europos vidutinioke. Ir nors atlyginimų dydžiu vis dar atsiliekame nuo turtingiausių Europos valstybių – Lietuvos progresas yra akivaizdus“, – socialiniame tinkle rašo Žygimantas Mauricas.
Atlyginimų šuolis per tris dešimtmečius
1994 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė vos 251 litą (63 JAV doleriai) ir buvo net 25 kartus mažesnis nei Vokietijoje (1142 doleriai).
„Kitaip tariant, vokietis per dvi savaites uždirbdavo daugiau nei lietuvis per visus metus“, – pastebi Mauricas.
2004-aisiais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atlyginimų skirtumas sumažėjo iki penkių kartų: Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė 836 litus (242 eurus), o Vokietijoje – 1562 eurus.
2009–2012 m. finansinės krizės laikotarpiu atlyginimai Lietuvoje beveik neaugo, tačiau nuo 2014 m. iki 2024 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje pakilo net 2,6 karto – nuo 527 iki 1365 eurų.
„Šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp Vokietijos (2697 €) ir Lietuvos (1365 €) susitraukė iki mažiau nei 2 kartų“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.
Be to, šalyje sumažėjo atotrūkis tarp didžiausius ir mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – nuo 6,6 karto 2014 m. iki 4,4 karto 2024 m.
Lietuva lenkia daugelį regiono valstybių
Baltijos ir Centrinės Europos regione tik trys šalys – Slovėnija, Estija ir Čekija – gali pasigirti didesniais atlyginimais nei Lietuva. Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvoje. Be to, Lietuva aplenkė Graikiją ir Portugaliją bei sparčiai vejasi Ispaniją ir Italiją.
„Be to, Lietuvoje atlyginimų dydžiai yra keliais kartais didesni nei Rusijoje ir Baltarusijoje“, – priduria ekonomistas.
- 6 patinka
Comment
-
https://www.traders.lt/page.php?id=38783
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.
Sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonė mūsų šalyje augo net 4,6 procento, kai gruodį - 2,2 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0,8 procento (laukta 0,5 procento augimo), o Europos sąjungoje - 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai smuko atitinkamai 0,4 bei 0,2 procento.
Bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų mėnesį tarpinių prekių gamyba augo 1,6 procento, kapitalo prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba traukėsi 3,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba kilo 1,5 procento, kapitalo prekių - 0,1 procento, kai energijos krito dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 4,1 procento.
Be Lietuvos sausį sparčiausiai pramonės veiklos apimtys ūgtelėjo Portugalijoje (3,7 procento) bei Austrijoje (3,3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Maltoje (12,6 procento) ir Danijoje, kur krito 10,6 procento.
Lyginant šių metų pirmąjį mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė paaugo net 9,8 procento (gruodį prieaugis siekė 7,6 procento), kas yra vienas didžiausių prieaugių visoje Europos sąjungoje, kur šis rodiklis smuko 0,2 procento, o euro zonoje nepakito, kai mėnesį prieš tai metinis kritimas siekė atitinkamai 1,1 bei 1,5 procento.
Valiutos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo - net 6,7 procento, kai tarpinių prekių smuko 0,8 procento, energijos - 1,6 procento, o kapitalo prekių sumažėjo 2,7 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,3 procento daugiau, kasdienio vartojimo prekių - 5,5 procento daugiau, kai tarpinių prekių gamyba traukėsi 0,3 procento, energijos - 2,1 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento.
Lyginant su 2024 metų sausiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Slovakijoje (5,1 procento) ir Danijoje (4,4 procento), o daugiausiai augo Airijoje (10,4 procento) bei mūsų šalyje
Galiojo esminis dėsnis privačiame versle - kad tik valdžia netrukdytų ir nekaitaliotų įstatymų.Paskutinis taisė Arunasx; 2025.03.13, 13:30.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 4 patinka
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąhttps://www.traders.lt/page.php?id=38783
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.Parašė DeSadas Rodyti pranešimąseniai man klausimas buvo kodel iki siol lietuvos lazeriu pramone nedalyvauja siuose reikaluose arba bent jau kurime? Atetyje dronai su AI ir ju optiniai davikliai su kameromis labai gerai nusimusinetu su lazeriu (arba bent jau sugadintu optika) .
Jeigu nebūtų statistikos atsilikimo susistemizuojant duomenis ir būtų kokia Čekijos statistų kokybė, tai labai, labai įdomu būtų pamatyti kokius dar sektorius realiu laiku aplenkė, jau nekalbant apie lubas su visa Teltonikos plėtra, etc.
- 1 patinka
Comment
-
Turbūt nėra forume tokios temos kaip “Latvijos ekonomikos aktualijos”, todėl dedu čia. O naujienos gana grėsmingos, iš Latvijos traukiasi dideli investuotojai. Kodėl? Taip ir neradau šaltiniuose atsakymo. Mano versija - didėjanti geopolitinė rizika. Jei turit kitų argumentų, išskyrus “myžnius”, “verksnys”, na ir toliau pagal sąrašą, bũtų įdomu išgirsti.
https://www.delfi.lt/verslo-poziuris...tiko-120094195
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO tai ICA lygiai taip pat nesitraukia iš Lietuvos?
Aišku, jeigu vietoje ICA visą Rimi Baltijos šalyse būtų nusipirkęs koks nors Abramovičius tai tada jau būtų liūdna žinia.
p.s. Pardavimo kaina (1.3. mlrd EUR) irgi rodo, kad čia buvo normalus (pakankamai sėkmingas) verslo sandoris, o ne kažkieno bėgimas iš skęstančio laivo.Paskutinis taisė tajus2; 2025.03.18, 11:27.
- 9 patinka
Comment
-
Parašė Ignalina Rodyti pranešimąČia jau kokio VLR reikėtų paklausti. Jis turėtų argumentų, kad pas latvius viskas gerai, o mes esam dugne.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė tajus2 Rodyti pranešimą
Jei jau sakom, kad ICA pasitraukė, tai tada reikia švęsti ir kad Salling pritraukėm. Tiesiog savininkų pasikeitimas ir tiek, nuolatinis perku/parduodu šiuose versluose nėra nieko naujo. Nematau nei geros, nei blogos žinios čia šitame.
Aišku, jeigu vietoje ICA visą Rimi Baltijos šalyse būtų nusipirkęs koks nors Abramovičius tai tada jau būtų liūdna žinia.
p.s. Pardavimo kaina (1.3. mlrd EUR) irgi rodo, kad čia buvo normalus (pakankamai sėkmingas) verslo sandoris, o ne kažkieno bėgimas iš skęstančio laivo.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Šprotai aliejuje Rodyti pranešimąTurbūt nėra forume tokios temos kaip “Latvijos ekonomikos aktualijos”, todėl dedu čia. O naujienos gana grėsmingos, iš Latvijos traukiasi dideli investuotojai. Kodėl? Taip ir neradau šaltiniuose atsakymo. Mano versija - didėjanti geopolitinė rizika. Jei turit kitų argumentų, išskyrus “myžnius”, “verksnys”, na ir toliau pagal sąrašą, bũtų įdomu išgirsti.-
- 3 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Exactly, ICA pardavė Rimiaką Salling'ui, ir tiek. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje."I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Mauricas apie situaciją ekonomikoje: pyrago gabaliukas jau skrenda link ventiliatoriaus
Trečioji viltis, pasak ekonomisto, yra Lietuva.
„Lietuva tikrai yra Europos žvaigždė, mes augame nepriklausomai nuo didžiulio kliūčių ruožo. Ateina kokia krizė – mes turime tokią inerciją, kad kai tik pradedame kristi, jau ir baigiasi [krizė]. Nebėra kada nukristi, tai mes vėl augame. Kol kas Lietuva atrodo labai gerai, investavome nemažai į energetiką, informacines technologijas, tai vertybine prasme galime didžiuotis ir būti ramūs, kad padarome beveik viską, ką galima“, – teigė pranešėjas.
- 12 patinka
Comment
-
Dar Mačiulis siautėja - Nerijus Mačiulis. Lietuviai – vėl tarp laimingiausiųjų pasaulyje
Naujausioje Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva pakilo į 16 vietą, pralenkdama daugelį turtingesnių Europos valstybių. Kaip tai pavyko ir ko pritrūko iki laimingiausiųjų 10-tuko?
Tai nėra momentinis blyksnis – Pasaulio laimės ataskaitoje vertinamas paskutinių trejų metų gyventojų savijautos vidurkis. Nacionalinės laimės jausmą bandoma paaiškinti šešiais rodikliais – pajamomis (bendruoju vidaus produktu (BVP), tenkančiu vienam gyventojui), socialine parama, sveiko gyvenimo trukme, laisve, dosnumu ir korupcijos suvokimu. Tad iš kur ta lietuvių laimė?
Pagal socialinės paramos ir sanglaudos kriterijaus įtaką laimės jausmui Lietuva šiemet yra trečioje vietoje pasaulyje. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis kriterijus vertina ne socialines išmokas, o gyventojų pasitikėjimą artimaisiais, žinojimą, kad ištikus nelaimei jų aplinkoje atsiras tų, kurie parems ir padės. Pasikartosiu – trečioje vietoje pasaulyje.
Taip pat Lietuva pastarąjį dešimtmetį itin sparčiai progresavo pagal pajamas ir pagal šį kriterijų yra 27 vietoje pasaulyje. Kaip?
Nuo šio dešimtmečio pradžios realus Lietuvos BVP padidėjo 14 procentų. Palyginimui: Latvijos ir Švedijos ekonomikos per šį penkmetį išaugo po 7 procentus, o Estijos – vos 2 procentais. Vokietijos – visai nepaaugo. Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys per šį laikotarpį išaugo net 36 proc., Latvijos – nepasikeitė, Estijos – sumažėjo 5 procentais, Vokietijos – krito daugiau nei dešimtadaliu. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas pernai augo penktadaliu, šių paslaugų eksporto vertė sparčiai artėja prie 10 mlrd. eurų per metus. Kas iš to paprastam (laimingam) žmogui?
Užimtumas pernai Lietuvoje pakilo į aukščiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios. Vien nuo dešimtmečio pradžios Lietuvoje sukurta daugiau nei 100 tūkst. naujų darbo vietų. Spartus ekonomikos augimas valdžios sektoriaus biudžetus papildė daugiau nei milijardu eurų per metus. Tai leido sparčiai didinti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, ir senatvės pensijas. Vidutinė senatvės pensija nuo 2019 padidėjo beveik dvigubai – 95 procentais.
Vidutinis darbo užmokestis per šį penkmetį padidėjo 70 procentų. Realus darbo užmokestis – po mokesčių ir įvertinus infliacijos poveikį – per šį laikotarpį Lietuvoje išaugo daugiau nei penktadaliu. Ne visiems kaimynams taip sekėsi – estų perkamoji galia per šį laikotarpį sumažėjo 5 procentais ir dabar yra nukritusi į maždaug 2018 metų lygį. Gal todėl estai, deja, šioje laimės ataskaitoje nukrito į 39 vietą ir dabar atsilieka nuo Rumunijos. Turbūt nepadėjo ir didesnė infliacija, ir dvejus metus iš eilės didinami mokesčiai.
Sunku rasti ekonominius ir socialinius rodiklius, pagal kurių progresą Lietuva pastarąjį penkmetį nebuvo tarp pirmaujančių visoje Europos Sąjungoje. Vis tik pajamų ir socialiniai kriterijai paaiškina apie pusę nacionalinės lietuvių laimės. Dar daug progreso galima pasiekti investuojant į sveikatingumą, didinant sveiko gyvenimo trukmę, skatinant dosnumą, toliau sėkmingai kovojant su korupcijos apraiškomis. Laimingiausiųjų dešimtukas – pasiekiamas ranka.
- 4 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąSkiriama John ir Lettered - "blogiausia vyriausybė Lietuvos istorijoje".
- 6 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąMauricas apie situaciją ekonomikoje: pyrago gabaliukas jau skrenda link ventiliatoriaus
Skiriama John ir Lettered - "blogiausia vyriausybė Lietuvos istorijoje".
John LetteredNepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 1 patinka
Comment
-
Na aš jau labai seniai sakiau, kad pamatus Lietuvos augimui nemaža dalimi padėjo 2012 ir ypač 2016 Seimo formuotos Vyriausybės. Kad nuėjusi Seimo 2020 dauguma, nepaisant destruktyvaus ir/arba nekompetentingo veikimo, nesugebėjo nusmukdyti ir sužlugdyti Lietuvos, yra tikrai svarbus mūsų visuomenės ir verslo nuopelnas.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa aš jau labai seniai sakiau, kad pamatus Lietuvos augimui nemaža dalimi padėjo 2012 ir ypač 2016 Seimo formuotos Vyriausybės. Kad nuėjusi Seimo 2020 dauguma, nepaisant destruktyvaus ir/arba nekompetentingo veikimo, nesugebėjo nusmukdyti ir sužlugdyti Lietuvos, yra tikrai svarbus mūsų visuomenės ir verslo nuopelnas.
- 3 patinka
Comment
Comment