Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

[digital]

Žygimantas Mauricas: Lietuva pasivijo Europą ir pagal atlyginimus

Per pastaruosius 35-erius nepriklausomybės metus Lietuva iš skurdžios posovietinės valstybės transformavosi į stiprią Europos vidutiniokę. Nors atlyginimai vis dar atsilieka nuo turtingiausių Europos šalių, šalies ekonominė pažanga yra akivaizdi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuva per 35-erius nepriklausomybės metus iš skurdžios posovietinės valstybės tapo stipria Europos vidutinioke. Ir nors atlyginimų dydžiu vis dar atsiliekame nuo turtingiausių Europos valstybių – Lietuvos progresas yra akivaizdus“, – socialiniame tinkle rašo Žygimantas Mauricas.

Atlyginimų šuolis per tris dešimtmečius

1994 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė vos 251 litą (63 JAV doleriai) ir buvo net 25 kartus mažesnis nei Vokietijoje (1142 doleriai).

„Kitaip tariant, vokietis per dvi savaites uždirbdavo daugiau nei lietuvis per visus metus“, – pastebi Mauricas.

2004-aisiais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atlyginimų skirtumas sumažėjo iki penkių kartų: Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė 836 litus (242 eurus), o Vokietijoje – 1562 eurus.

2009–2012 m. finansinės krizės laikotarpiu atlyginimai Lietuvoje beveik neaugo, tačiau nuo 2014 m. iki 2024 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje pakilo net 2,6 karto – nuo 527 iki 1365 eurų.

„Šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp Vokietijos (2697 €) ir Lietuvos (1365 €) susitraukė iki mažiau nei 2 kartų“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.

Be to, šalyje sumažėjo atotrūkis tarp didžiausius ir mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – nuo 6,6 karto 2014 m. iki 4,4 karto 2024 m.

Lietuva lenkia daugelį regiono valstybių

Baltijos ir Centrinės Europos regione tik trys šalys – Slovėnija, Estija ir Čekija – gali pasigirti didesniais atlyginimais nei Lietuva. Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvoje. Be to, Lietuva aplenkė Graikiją ir Portugaliją bei sparčiai vejasi Ispaniją ir Italiją.

„Be to, Lietuvoje atlyginimų dydžiai yra keliais kartais didesni nei Rusijoje ir Baltarusijoje“, – priduria ekonomistas.

[Arunasx]

https://www.traders.lt/page.php?id=38783

Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.
Sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonė mūsų šalyje augo net 4,6 procento, kai gruodį - 2,2 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0,8 procento (laukta 0,5 procento augimo), o Europos sąjungoje - 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai smuko atitinkamai 0,4 bei 0,2 procento.
Bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų mėnesį tarpinių prekių gamyba augo 1,6 procento, kapitalo prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba traukėsi 3,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba kilo 1,5 procento, kapitalo prekių - 0,1 procento, kai energijos krito dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 4,1 procento.
Be Lietuvos sausį sparčiausiai pramonės veiklos apimtys ūgtelėjo Portugalijoje (3,7 procento) bei Austrijoje (3,3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Maltoje (12,6 procento) ir Danijoje, kur krito 10,6 procento.
Lyginant šių metų pirmąjį mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė paaugo net 9,8 procento (gruodį prieaugis siekė 7,6 procento), kas yra vienas didžiausių prieaugių visoje Europos sąjungoje, kur šis rodiklis smuko 0,2 procento, o euro zonoje nepakito, kai mėnesį prieš tai metinis kritimas siekė atitinkamai 1,1 bei 1,5 procento.
Valiutos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo - net 6,7 procento, kai tarpinių prekių smuko 0,8 procento, energijos - 1,6 procento, o kapitalo prekių sumažėjo 2,7 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,3 procento daugiau, kasdienio vartojimo prekių - 5,5 procento daugiau, kai tarpinių prekių gamyba traukėsi 0,3 procento, energijos - 2,1 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento.
Lyginant su 2024 metų sausiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Slovakijoje (5,1 procento) ir Danijoje (4,4 procento), o daugiausiai augo Airijoje (10,4 procento) bei mūsų šalyje

Turbūt sausį taip augo, nes lyderšypų koalicija išėjo kalėdinių atostogų ir nieko nespėjo prigaidinti dar?
Galiojo esminis dėsnis privačiame versle - kad tik valdžia netrukdytų ir nekaitaliotų įstatymų.

[bato_usai]

https://www.traders.lt/page.php?id=38783
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.

seniai man klausimas buvo kodel iki siol lietuvos lazeriu pramone nedalyvauja siuose reikaluose arba bent jau kurime? Atetyje dronai su AI ir ju optiniai davikliai su kameromis labai gerai nusimusinetu su lazeriu (arba bent jau sugadintu optika) .

Turbūt todėl, kad tiktai dabar (pora metų atgal) įsijungė pakankami pajėgumai, su naujų gamyklų atidarymais, masinei gamybai ir sudirbta su užsakymais per tą laiką. Jeigu pažiūrėsim į tai kiek yra paskutinių prieinamų statistinių duomenų, tai būtent Elektronikos ir optikos daiktų gamyba yra apskitai sparčiausiai auganti Lietuvos ūkio dalis ir šokdinanti visą pramonės sektorių link didesnio efektyvumo ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybos. Beje beveik paraleliais procentais išsprogo ir R&D skirtų finansų skaičius, tai nesunki hipotezė, kad būtent šitas sektorius taip sakant augina.

Jeigu nebūtų statistikos atsilikimo susistemizuojant duomenis ir būtų kokia Čekijos statistų kokybė, tai labai, labai įdomu būtų pamatyti kokius dar sektorius realiu laiku aplenkė, jau nekalbant apie lubas su visa Teltonikos plėtra, etc.

[Šprotai aliejuje]

Turbūt nėra forume tokios temos kaip “Latvijos ekonomikos aktualijos”, todėl dedu čia. O naujienos gana grėsmingos, iš Latvijos traukiasi dideli investuotojai. Kodėl? Taip ir neradau šaltiniuose atsakymo. Mano versija - didėjanti geopolitinė rizika. Jei turit kitų argumentų, išskyrus “myžnius”, “verksnys”, na ir toliau pagal sąrašą, bũtų įdomu išgirsti.

https://www.delfi.lt/verslo-poziuris...tiko-120094195

[Ignalina]

Čia jau kokio VLR reikėtų paklausti. Jis turėtų argumentų, kad pas latvius viskas gerai, o mes esam dugne.

[John]

O tai ICA lygiai taip pat nesitraukia iš Lietuvos?

[tajus2]

O tai ICA lygiai taip pat nesitraukia iš Lietuvos?

Jei jau sakom, kad ICA pasitraukė, tai tada reikia švęsti ir kad Salling pritraukėm. Tiesiog savininkų pasikeitimas ir tiek, nuolatinis perku/parduodu šiuose versluose nėra nieko naujo. Nematau nei geros, nei blogos žinios čia šitame.

Aišku, jeigu vietoje ICA visą Rimi Baltijos šalyse būtų nusipirkęs koks nors Abramovičius tai tada jau būtų liūdna žinia.

p.s. Pardavimo kaina (1.3. mlrd EUR) irgi rodo, kad čia buvo normalus (pakankamai sėkmingas) verslo sandoris, o ne kažkieno bėgimas iš skęstančio laivo.

[Stadionas]

Čia jau kokio VLR reikėtų paklausti. Jis turėtų argumentų, kad pas latvius viskas gerai, o mes esam dugne.

nes tamvajus ir AirBaltic

[John]

Jei jau sakom, kad ICA pasitraukė, tai tada reikia švęsti ir kad Salling pritraukėm. Tiesiog savininkų pasikeitimas ir tiek, nuolatinis perku/parduodu šiuose versluose nėra nieko naujo. Nematau nei geros, nei blogos žinios čia šitame.

Aišku, jeigu vietoje ICA visą Rimi Baltijos šalyse būtų nusipirkęs koks nors Abramovičius tai tada jau būtų liūdna žinia.

p.s. Pardavimo kaina (1.3. mlrd EUR) irgi rodo, kad čia buvo normalus (pakankamai sėkmingas) verslo sandoris, o ne kažkieno bėgimas iš skęstančio laivo.

Exactly, ICA pardavė Rimiaką Salling'ui, ir tiek. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

[gerietis]

Turbūt nėra forume tokios temos kaip “Latvijos ekonomikos aktualijos”, todėl dedu čia. O naujienos gana grėsmingos, iš Latvijos traukiasi dideli investuotojai. Kodėl? Taip ir neradau šaltiniuose atsakymo. Mano versija - didėjanti geopolitinė rizika. Jei turit kitų argumentų, išskyrus “myžnius”, “verksnys”, na ir toliau pagal sąrašą, bũtų įdomu išgirsti.

Melas ir netiesa, į Latviją ateina didieji Danijos investuotojai, įsigydamo Rimi. Kodėl? Taip ir neradau šaltiniuose atsakymo. Mano versija - geopolitinė rizika yra išpūsta. Jei turit kitų argumentų, išskyrus “aklas”, “naivuolis”, na ir toliau pagal sąrašą, bũtų įdomu išgirsti.

[Šprotai aliejuje]

Taip, žinau dėl danų, čia tie patys, kurie Danijoje valdo Netto, Fotex ir dar kažkokius tinklus. Ta pati situacija su Rimi ir Lietuvoje

[DeSadas]

Exactly, ICA pardavė Rimiaką Salling'ui, ir tiek. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Jup, ir snabzda kad ateis i dali rimi parduotuviu diskuonteris, kas manau LT yra labai neblogai.