Lietuvos ekonomikos aktualijos

[MedinisStrazdas]

Apie Rumuniją kaip tik girdžiu, kad šalis keičiasi. Labiau kokia Bulgarija turi to 90s feel'o, sutinkamo giliau posovietinėje erdvėje už Baltijos šalių ribų. Rumunija kartu su Lietuva turi viena aukščiausių augimų sumuojant nuo 1990 m. Bent jau Transilvanija juntamiau "Centrinė Europa". Likusi Rumunija nežinau, gal ten reik daugiau laiko. Labiausiai keistas jausmas aplanko lygintant Juodosios jūros nerijoje/sąsmaukoje esantį Mamaia kurortą su Nida ar net Palanga.

Nežinau, ką tu girdėjai, bet aš tai šią vasarą Bukarešte buvau.

[PoDV]

Nežinau, ką tu girdėjai, bet aš tai šią vasarą Bukarešte buvau.

Matyt Transilvanija bus kažkas arčiau Lietuvos, o likusi Rumunija, įskaitant sostinę, tiesiog arčiau likusių Balkanų.

[sauls]

1993 metų rudenį, kuomet pirmąsyk kirtau Vokietijos sieną važiuodamas į Daniją ir turėdamas tranzitinę Vokietijos vizą ir buvau vokiečių pasieniečių ilgai kamantinėjamas kokiu tikslu važiuoju, kokia čia valstybė, parodydamas, kad turiu pinigų, turiu užsakęs viešbutį ir apmikėjęs viešbutį Danijoje ir t.t., o šalia važiavę lenkai buvo praleisti lyg niekur nieko ir jiems jau tada jokių vizų nereikėjo (o kaip sakė, jie važiavo nelegaliai Vokietijoje uždarbiauti). Beje turiu savo pirmame lietuviškame pase vokiečių pasieniečių tada ranka padarytą įrašą kitiems pasieniečiams - palikti Vokietijos teritoriją ne vėliau kaip 20 val. 04 minutės (nors tranzitinė viza galiojo iki vidurnakčio).

Žmonės, tame tarpe ekonimistai, yra linkę savaip viską vartyti. Jaustis galima įvairiai. Skaičius vartyti irgi įvairiai. Elementarus mano per dvi minutes rastas pavyzdys - lenkiškas "Lazutka", vieno iš didžiausių Lenkijos universitetų profesorius, rimtame leidinyje Bizness Puls Polska varto kaip Lenkijoje yra viskas blogai. Va Lenkija yra trečia skurdžiausia Europos valstybė, Ir kaip argumentą ištraukia tokį faktorių - vienam šalies gyventojui tenkantį turto kiekį ... Beje pagal tokį kriterijų mes ten irgi gale, o beje latviai kažkokiu būdu apie 50 proc. pasirodo už mus turtingesnį. Ir už estus irgi:

Vokiečiai. Bijojo lietuvių, bet prisileido milijonus 'gydytojų' ir 'inžinierių' iš Artimųjų Rytų net netikrinę nei dokų nei viešbučių nei nieko. Nesuvokiamas jų skystaprotiškumas. Kam tuomet reikėjo prieš lietuvius taip maivytis??

[Dundorfas]

Vokiečiai. Bijojo lietuvių, bet prisileido milijonus 'gydytojų' ir 'inžinierių' iš Artimųjų Rytų net netikrinę nei dokų nei viešbučių nei nieko. Nesuvokiamas jų skystaprotiškumas. Kam tuomet reikėjo prieš lietuvius taip maivytis??

1993 dar nauja fauna buvo iš "Šiaurės Korėjos" (TSRS) iš kur 40 metų laukė tankų, aš jų vietoje irgi idėmiai tikrinčiaus. Bei tais laikais, aktyviai kūrėsi biznis legalus ir nelegalus, visi daktarai, princai, dešriniai ir kt.

[Lettered]

1993 dar nauja fauna buvo iš "Šiaurės Korėjos" (TSRS) iš kur 40 metų laukė tankų, aš jų vietoje irgi idėmiai tikrinčiaus. Bei tais laikais, aktyviai kūrėsi biznis legalus ir nelegalus, visi daktarai, princai, dešriniai ir kt.

Šiaip tai lietuviai ir kiti rytų europiečiai žymiai daugiau sunkių nusikaltimų pridaro nei tie arabai ar indai. Aišku atvažiuoja ir daug kvalifikuotų rytų europiečių, bet daug ir "kvalifikuotų" organizuoto nusikalstamumo atstovų, kas matosi po to antraštėse. Aišku dabar kokioje Švedijoje situacija kaip pas mus 90'aiais ir ne dėl rytų europiečių, bet kad tais laikais mūsų bijojo tai puikiai suprantu.

[PoDV]

Pamenu kaip teko pirmą kartą 1992 metais kirsti sieną į Lenkiją. Buvo tikrai rimtas kosmosas pamatyti naktį apšviestas vitrinas, ir švarias parduotuves, ir net vaikus vaikštančius su helio pripildytais balionais. Atrodė, kad Lenkiją labai ilgai ir nuobodžiai reikės vytis.

Jau nekalbu apie pavydo jausmą pamačius Marioto dangoraižį Varšuvoje.

Lenkija irgi turėjo gana šūdiną istoriją po ATR padalinimų, bet išlošė, kad nebuvo pilnai inkorporuota į SSRS, kaip kompensacija gavo žemių 60 km iki Berlyno. Matyt faktoriai, kad lenkai užėmė prūsų žemes (arčiau europinio blue banana) gal paskatino sukurti rimtesnį ekonominį stebuklą. Rytų Lenkija truputį labiau apsnūdus.

Baltijos šalys gavosi tokia tarpinė versija tarp giliosios buv. SSRS ir Vidurio Europos. Dėl kultūrinių ir istorinių priežasčių tas jautėsi dar būnant SSRS sudėtyje. Po Nepriklausomybės paskelbimo, reikėjo kurt visai naujas šalis labai neapibrėžtoje aplinkoje. Galėjo visaip pasisukti bent jau mums, pvz. kažkas arčiau Gruzijos scenarijaus (daug svajonių, bet daug nuotaikų dėl Rusijos).
Toliau į rytus jokio rimtesnio stebuklo nėra, klostosi kažkoks uždelstas Jugoslavijos variantas, kuris net mums neaišku ką gali reikšti. Geriausia ką turi, nebent iškasenų ekonomika, kur ne viena buv. SSRS šalis keliasi savo ekonomiką.

Dėl ES/NATO narystės vis tik esam arčiau Vidurio Europos, bet nemanau, kad esam pasiekę jų vidurkį pagal vidutines gyventojų nuotaikas ir bendrą aplinką, pvz. imant Vakarų Lenkijos miestus, Čekiją, Vakarų Slovakiją, Budapeštą. Manau, kad vejames kokią Slovakiją, Vengriją, aplenkėme ar bent jau aplenkinėjame jų skurdesnius rytinius regionus. Manau panašiai yra su Rumunija, kuri turėjo nuosavą šalį ir struktūras, bet dėl vieno griežščiausių režimų Europoje turėjo irgi pereiti ugnį ir vandenį, kad bent Transilvanija taip pat po truputį pasivytų kaimyninius Vengrijos ir Slovakijos regionus, gal net juos aplenktų. Transilvanija ir mes "can into Central Europe". Bulgarija, Baltarusija, didesnė Ukrainos dalis, deja per daug skirtingos, skiriasi religija ir geografija. Norisi galvot, kad ir Lenkiją vejames (GDP PPP neaktualus 70% lietuvių) su naryste ES, bet mus vis dar jautriai kerta krizės dėl ekonomikos mažumo ir atvirumo.

Nesame blogiausi Europoje, nors apie 2010 m. ir anksčiau, tikrai galėdavai tą išgirst karts nuo karto dėl daugybės krizių po 1990 m. ir šovusios emigracijos.

Įdomus šis youtube'inis tik tokas. Kas būtų jei Čekijai nebūtų sekęsi po 1993 m. ("what if everything went wrong for Czech Republic"), tai realiai viskas kas Lietuvoje buvo iki kokių gal 2013 metų anksčiausiai (vėliausiai kai pasikeitė migracijos saldo apie 2018 m.). Nelabai tvarkinga privatizacija ir gili ekonominikos krizė, sukūrusi politiniam lauke bardaką ir didelę emigraciją. Tiek gerai, kad parodė 2020-2023 m. krizė Lietuvoje, kad esam jau kiek kitoj situacijoj nei 2009 m. Covid ir Ukrainos krizė mums buvo tik ašaros palyginus krizę 2009 m. ar juolabiau kažkur 1993 m.
https://www.youtube.com/shorts/HO2gytlqdpE

[digital]

Kuo čia susiję su tema?

[Dundorfas]

Lenkija irgi turėjo gana šūdiną istoriją po ATR padalinimų, bet išlošė, kad nebuvo pilnai inkorporuota į SSRS, kaip kompensacija gavo žemių 60 km iki Berlyno. Matyt faktoriai, kad lenkai užėmė prūsų žemes (arčiau europinio blue banana) gal paskatino sukurti rimtesnį ekonominį stebuklą. Rytų Lenkija truputį labiau apsnūdus.

Baltijos šalys gavosi tokia tarpinė versija tarp giliosios buv. SSRS ir Vidurio Europos. Dėl kultūrinių ir istorinių priežasčių tas jautėsi dar būnant SSRS sudėtyje. Po Nepriklausomybės paskelbimo, reikėjo kurt visai naujas šalis labai neapibrėžtoje aplinkoje. Galėjo visaip pasisukti bent jau mums, pvz. kažkas arčiau Gruzijos scenarijaus (daug svajonių, bet daug nuotaikų dėl Rusijos).
Toliau į rytus jokio rimtesnio stebuklo nėra, klostosi kažkoks uždelstas Jugoslavijos variantas, kuris net mums neaišku ką gali reikšti. Geriausia ką turi, nebent iškasenų ekonomika, kur ne viena buv. SSRS šalis keliasi savo ekonomiką.

Dėl ES/NATO narystės vis tik esam arčiau Vidurio Europos, bet nemanau, kad esam pasiekę jų vidurkį pagal vidutines gyventojų nuotaikas ir bendrą aplinką, pvz. imant Vakarų Lenkijos miestus, Čekiją, Vakarų Slovakiją, Budapeštą. Manau, kad vejames kokią Slovakiją, Vengriją, aplenkėme ar bent jau aplenkinėjame jų skurdesnius rytinius regionus. Manau panašiai yra su Rumunija, kuri turėjo nuosavą šalį ir struktūras, bet dėl vieno griežščiausių režimų Europoje turėjo irgi pereiti ugnį ir vandenį, kad bent Transilvanija taip pat po truputį pasivytų kaimyninius Vengrijos ir Slovakijos regionus, gal net juos aplenktų. Transilvanija ir mes "can into Central Europe". Bulgarija, Baltarusija, didesnė Ukrainos dalis, deja per daug skirtingos, skiriasi religija ir geografija. Norisi galvot, kad ir Lenkiją vejames (GDP PPP neaktualus 70% lietuvių) su naryste ES, bet mus vis dar jautriai kerta krizės dėl ekonomikos mažumo ir atvirumo.

Nesame blogiausi Europoje, nors apie 2010 m. ir anksčiau, tikrai galėdavai tą išgirst karts nuo karto dėl daugybės krizių po 1990 m. ir šovusios emigracijos.

Įdomus šis youtube'inis tik tokas. Kas būtų jei Čekijai nebūtų sekęsi po 1993 m. ("what if everything went wrong for Czech Republic"), tai realiai viskas kas Lietuvoje buvo iki kokių gal 2013 metų anksčiausiai (vėliausiai kai pasikeitė migracijos saldo apie 2018 m.). Nelabai tvarkinga privatizacija ir gili ekonominikos krizė, sukūrusi politiniam lauke bardaką ir didelę emigraciją. Tiek gerai, kad parodė 2020-2023 m. krizė Lietuvoje, kad esam jau kiek kitoj situacijoj nei 2009 m. Covid ir Ukrainos krizė mums buvo tik ašaros palyginus krizę 2009 m. ar juolabiau kažkur 1993 m.
https://www.youtube.com/shorts/HO2gytlqdpE

Na apie ekonomiką , neparašyta temos pavadinime, kad čia turi trumpos, teigiamos, konkrečios naujienos tik būti.
Bet nesutikčiau kad mes ten kažkur dugne, pagal nominalų BVP/gyventojui esame po Čekijos, Slovėnijos ir Estijos tik. ir veik šalia Portugalijos.
Pagal mentalitetą...nežinau, galvojau yra geriau, bet jo dabar lenda Žemaitaičiai, Vaitkai ir tt.

[PoDV]

Na apie ekonomiką , neparašyta temos pavadinime, kad čia turi trumpos, teigiamos, konkrečios naujienos tik būti.
Bet nesutikčiau kad mes ten kažkur dugne, pagal nominalų BVP/gyventojui esame po Čekijos, Slovėnijos ir Estijos tik. ir veik šalia Portugalijos.
Pagal mentalitetą...nežinau, galvojau yra geriau, bet jo dabar lenda Žemaitaičiai, Vaitkai ir tt.

Aš pats kritiškai žiūriu į paišymą juodom spalvom, tai stengiuos rašyt labai pasvertai, kad pačiam gėda nebūtų, bet įdomu panagrinėt visuomenės dalį kuri linkusi piešt juodesnėm spalvom, ir ji nėra tokia maža, nuo jos neįmanoma pabėgt.

Tai duotuoju momentu ir nesame dugne. Ypač dabar, kai biškį buksuoja estų augimas. Manau, kad artėjam link vidutinės Vidurio Europos valstybės, kas buvo toli mums kokiais 1995 m. GDP per capita iš tikrųjų neblogas pas mus. Nepatenkam į TOP10 skurdžiausių Europos šalių, o būdami šalia visokių skandinavų (bent jau kas liečia jų track record) man atrodo mes galbūt natūraliai būsim aukščiau. Psichologiniu požiūriu, esmė turbūt track record ir žmonių inertiškas pasaulio suvokimas. Netgi urbanistika yra rezultatas sprendimų prieš 5, 10, 15, 20+ metų.

Dėl politikos (jeigu tiksliau populistų), iš esmės niekas nepasikeitę, tik karas Ukrainoje keičia kontekstą. Viskas spėju dėl demografijos specifikos, kad mažesniuose miesteliuose nesikeičia kartos, dėl visuomenės senėjimo neauga ekonomika, realiai turime seną problemą iš ankstyvų 2000-ųjų. Gera žinia didžiųjų miestų rinkėjams, kad ši grupė mažėja, nes ji gyvena neglect'o sąlygomis ir mažai žmonių taip nori gyvent, turėdami nuolatinį įtarų bet nekritišką požiūrį į likusį pasaulį už jų būsto/sklypo ribų.

[vytauc]

TVF išleido naujas GDP per capita PPP projekcijas, tai Lietuva sąraše įsikūrusi 35 vietoje - tarp Izraelio ir Japonijos

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...PP)_per_capita

[Romas]

Užsienio kapitalo investicijos dėl mažėjančio vartojimo pavirto divesticijomis ir masiniais atleidimais.

Diena.lt 2024.10.24
Uždaroma „Gardėsio“ kepykla – darbo neteks apie 200 žmonių

Suomijos kepinių ir konditerijos gamybos grupė „Fazer“, Kaune turinti kepyklą „Gardėsis“, dar birželį pranešė atleidžianti 182 iš 218 darbuotojų ir perkelianti gamybą į Latvijos Uogrės miestą– visą gamybą Latvijoje planuojama sujungti į vieną kepyklą.
Padalinį Kaune nusprendusi uždaryti „Fazer Bakery Baltic“ iš Lietuvoje registruotų juridinių asmenų buvo gavusi pasiūlymų parduoti „Gardėsį“. Pirkėjas planavo tęsti gamybą, jam buvo reikalingi visi darbuotojai ir įranga, tačiau savininkai nė nesileido į kalbas. „Fazer“ pasirinko geriau atleisti žmones ir pabandyti išlaikyti savo dalį Lietuvos rinkoje, ją aptarnaujant iš gamyklos Latvijoje. (...)

"Gamybos konsolidavimas yra strateginis sprendimas, o mūsų siekis – augti Lietuvos rinkoje su stipriais prekių ženklais ir gerai žinomais produktais. Bendrovė nesvarsto ir nesvarstys parduoti dalį verslo“, –- apie „Fazer“ prekių ženklams galimą nepageidaujamą papildomą konkurenciją sakė „Fazer Bakery Baltic“ vadovė Anne Mere.

Apie planuojamą atleidimą įspėti kepimo cecho darbininkai, duonos kepėjai – 84, pakavimo cecho darbininkai – 30, sandėlio darbininkai – 20, pamainos vadovai – 11, taip pat mechanikai, dispečeriai, sandėlininkai, buhalteriai ir kt. profesijų darbuotojai.

https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/...pesciu-1197176
https://www.delfi.lt/verslas/verslas...oniu-120060144

[Sula]

Užsienio kapitalo investicijos dėl mažėjančio vartojimo pavirto divesticijomis ir masiniais atleidimais.

Po darbo ar vėlesniu laiku išeiginėmis užeini į Norfą, Rimi, IKI, dabar jau ir Lidl - pagrindinės duonos lentynos nušluotos. Neparduoda - mažėja vartojimas. Įtariu, kad prekybos tinklams duonos ir konditerijos gaminiai tiesiog neaptogūs. Nors kainos ir didelės, daug kur Europoje jau pigiau.

[PoDV]

Po darbo ar vėlesniu laiku išeiginėmis užeini į Norfą, Rimi, IKI, dabar jau ir Lidl - pagrindinės duonos lentynos nušluotos. Neparduoda - mažėja vartojimas. Įtariu, kad prekybos tinklams duonos ir konditerijos gaminiai tiesiog neaptogūs. Nors kainos ir didelės, daug kur Europoje jau pigiau.

Maistas brangus Baltijos šalyse tai čia senas reoccuring theme, kas uždirba iki ~ 1,2k tai iš tikrųjų neteisybės jausmas, o apie pensininkus net nesinori galvot.

Dar suprantu Palanga ar Nida brangu, Birštone SPA brangus, bala nematė, blogiausiu atveju gali išleist vaikus palakstyt prie artimesnio ežerėlio, bet maistas kita kalba. Čia mane labiausiai liūdinanti tema apie gyvenimą Lietuvoje mažiau uždirbančiam žmogui.

[Lettered]

Užsienio kapitalo investicijos dėl mažėjančio vartojimo pavirto divesticijomis ir masiniais atleidimais.

Diena.lt 2024.10.24
Uždaroma „Gardėsio“ kepykla – darbo neteks apie 200 žmonių

Norfos savininkas yra minėjęs, kad duonos vartojimas kasmet mažėja jau daug metų, o daugėja visokių daržovių, vaisių, avokadų ir pan. Plius ir pačios duonos galima nusipirkti šviežios, sveikesnės ir skanesnės iš n naujų kepyklėlių, tai kad visokių šūdą kepančių gardėsių nebelieka ne tokia ir bloga naujiena.

[sauls]

Norfos savininkas yra minėjęs, kad duonos vartojimas kasmet mažėja jau daug metų, o daugėja visokių daržovių, vaisių, avokadų ir pan. Plius ir pačios duonos galima nusipirkti šviežios, sveikesnės ir skanesnės iš n naujų kepyklėlių, tai kad visokių šūdą kepančių gardėsių nebelieka ne tokia ir bloga naujiena.

Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.

[PoDV]

Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.

Gal Latvijoj mažiau kepyklėlių, gal jiems dar aktualus tas Gardėsis. Pas mus katalikiškus Baltijos prancūzus-italus, vietinė kepykėlė įgauna reikšmę.

[mantasm]

Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.

Nereikia pirkt ir nebeveš

[transpondster]

Gardėsio patalpos nekažką, tunelinių krosnių nerasta tai tosteriai/batonai jau senai iš Latvijos buvo jei neklystu. Spėju iškels duonos gamybą kuri ir taip smunkanti Lietuvoje.

Ir šiaip Kaune buvo 4 didesnės kepyklos, iš mažesnių jau lyg kelios buvo užsidarę ar ant konditerijos tik dirbo.

[sauls]

Nereikia pirkt ir nebeveš

Taip ir bus. Aš suprantu jei veža vyną ar alyvuoges dideliais atstumas, nes pas mus neauga ir tokio negalim pagaminti. Ir nevalgom jų kilogramais. Bet duona? Čia tas pats kas šviežias uogas lėktuvais iš Pietų Afrikos skraidinti. Gamtos teršimas.