Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Stadionas]

Na, kad ir paskutinė pastraipa Nerijaus Mačiulio pranešime FB:



'Siauri ideologiniai rėmai', 'dogmatinis požiūris' ir tt. Prasiskolinimas (ypač iš Swedbank) ir pravalgymas yra nedogmatinis požiūris ir labai platus mastymas.

tai čia valstybės skola, jus juk žinot, kad valstybės, skolinasi per obligacijas, o ne iš bankų?

[VLR]

tai čia valstybės skola, jus juk žinot, kad valstybės, skolinasi per obligacijas, o ne iš bankų?

Obligacijas superka pagrinde finansinis sektorius, įskaitant privačius bankus.

[Lettered]

Estijos valstybinė skolos dalis nuo BVP yra vos ne 15% mažesnė nei Lietuvos.

Todėl Estijos ekonomika ir smunka, beveik visų turtingiausių (todėl jos ir turtingos) valstybių skolos (kurių niekada niekas negrąžins) yra dar kelis kartus didesnės nei Lietuvos.

[MedinisStrazdas]

Na ka didžiausios skolos šalys tame žemėlapyje nelabia žiba ekonominiu augimu. Italija, Japonija stagnuoja, Graikiją iš vis teko gelbėti. Sri Lanka išvis paskelbė vyriausybės žlugimą ir defaultina. JAV yra labai specifinis atvejis.

[digital]

Lietuva įsitvirtino Baltijos šalių ekonomikos lyderės soste: nuo Estijos – solidus atotrūkis

Lietuvos ekonomika augs labiausiai iš visų Baltijos šalių, teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, tam įtakos turės tam tikri kaimynų priimti mokestiniai pokyčiai.

„Lietuvos ekonomika atrodo daug geriau nei Latvijos ar Estijos“, – sakė ekonomistas.

„Luminor“ banko ekspertas prognozavo, kad Estijos ūkis šiemet smuks 1,0 proc., Latvijos – augs 0,5 proc., o Lietuvos – stiebsis 2,4 proc. Lietuvos BVP augimas 2025 m. paspartės iki 3,0 proc. ir tebebus sparčiausias Baltijos šalyse.

„Lietuvos lyderystė nėra atsitiktinė sėkmė, nes pastarąjį penkmetį tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės produkcijos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto rodikliai Lietuvoje yra žymiai geresni nei Latvijoje ir Estijoje.

Pavyzdžiui, Lietuvoje mažmeninės prekybos apimtys per pastarąjį penkmetį išaugo 20 proc., Estijoje – 6 proc., o Latvijoje smuko 1 proc.. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje, o Estijoje – antras pagal žemumą.

Apie mokesčius:

Estija, kaip buvo tikinta, įsivėlė į plataus masto mokesčių kėlimą, o Lietuva šioms pagundoms bent jau kol kas sugebėjo atsispirti. Estija 2024 metų pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20 proc. iki 22 proc., o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24 proc.

Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20 proc. iki 22 proc. 2025 metais ir dar kartą iki 24 proc. 2026 metais.

„Prognozuojame, kad Estijos ekonomikos augimas 2025 ir 2026 metais bus lėtesnis nei Lietuvos, o infliacija – aukštesnė. Tad Lietuva ir toliau išliks ekonominio augimo lyderė Baltijos šalyse“, – teigė Ž. Mauricas.

„Tiek Lietuva, tiek Estija šiemet prognozavo vienodą biudžeto deficitą, bet mūsų deficitas bus mažesnis. Pas mus bus -1,4 proc., o Estijoje ir Latvijoje -3 proc.

Mums nėra poreikio didinti mokesčius, nes deficitas nedidelis“, – sakė ekonomistas.

„Atotrūkis tarp ekonomikų ir toliau didės“, – apibendrino jis bei pasikartojo, kad tai kaimynėse lems skirtinga fiskalinė politika.

[mantasm]

Bus įdomu ar avuliai pargrįš iš estijos ar trauks dar kur nors.

[digital]

Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, praėjusią savaitę paskelbtoje periodinėje ekonomikos apžvalgoje pastebėjo naują tendenciją: šalies ūkį aukštyn traukia jau nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugų sektorius, arba tiksliau – informacinių technologijų ir ryšių sektorius.

Taigi, negrabiai verčiant anglišką posakį, stalai pagaliau apsisuko, ir Lietuva iš pramonininkų šalies virsta į aityšnikų ir sėdmaišininkų šalį, patinka jums tai ar ne. Tai – natūrali Lietuvos ūkio evoliucija, kaip kadaise buvo natūralu pereiti nuo žemės ūkio prie apdirbamosios gamybos.

Lietuvos startuolių sektorius atsparumą demonstruoja netgi ir pasibaigus pigių pinigų laikotarpiui – nors neigiamų naujienų neišvengta, apskritai didieji šalies startuoliai netgi aplinkoje, kurioje veikti yra sunkiau nei 2020–2021 m. laikotarpiu, sugeba pritraukti investicijų ir gauti didesnius įverčius.

Štai „Vinted“, kaip skelbė „Financial Times“, derasi dėl darbuotojų akcijų pardavimo, visą kompaniją įvertinant 5 mlrd. USD. Tai būtų reikšmingas įverčio prieaugis, palyginti su paskutiniu finansavimo raundu 2021 m., kai kompanija buvo įvertinta 3,5 mlrd. USD.

[gerietis]

Nepaaiškinami reiškiniai.

[Tomas]

Prašau dar Estiją pridėti.

[MedinisStrazdas]

Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi

Tik va truputi toks faktorius, Vinted nors techniškai registruota Lietuvoje, beveik visas pajamas ir darbuotojus turi Prancūzijoje. Lietuvoje iš tų 5 milijardų yra koks 1%.


Geriau būtų citavę kokį Tessonet, Kuris tikrai Lietuvoje gyvena.

[gerietis]

Prašau dar Estiją pridėti.

Siūlau pačiam prisidėti https://ourworldindata.org/grapher/g...TU~EST~RUS~POL

[John]

Prie temos

Mačiulis: prisižaidėme su sparčiai augančiais atlyginimais - Delfi verslo požiūris x Karjera

Indeksavimas iki šiol pasiteisino – mažėjo absoliutinis skurdas, didėjo gyventojų perkamoji galia, o eksportuotojai (kol kas) neprarado eksporto rinkų. Tačiau jis užprogramuoja ir bent vieną tiksinčią problemą. Nors Lietuvoje minimalų atlyginimą uždirba mažiau nei 2,5 proc. pilną darbo dieną dirbančiųjų, jo pokytis paliečia daug didesnę dalį gyventojų. Pakilęs MMA verčia įmones išsaugoti atlyginimų diferenciaciją, todėl panašaus tempo atlyginimų augimas nuvilnija ir iki tų, kurie uždirba ir daug didesnį nei minimalų atlyginimą. Įsisuka sunkiai sustabdoma, nuo rinkos dėsnių atitrūkstanti, viena kitą įsukanti minimalaus ir vidutinio atlyginimo didėjimo karuselė.

[digital]

Tik va truputi toks faktorius, Vinted nors techniškai registruota Lietuvoje, beveik visas pajamas ir darbuotojus turi Prancūzijoje. Lietuvoje iš tų 5 milijardų yra koks 1%.

Nelabai supratau tamstos nusišnekėjimo. Taip, pajamų jie daug gauna Prancūzijoje, nes ten jų didžiausia rinka, bet IT specialistų dauguma dirba (ir didžiausius atlyginimus gauna) Lietuvoje. Taip pat tai lietuvių įkurta įmonė.

Geriau būtų citavę kokį Tessonet, Kuris tikrai Lietuvoje gyvena.

Jų rinka taip pat ne Lietuvoje O ir cituoja:

Dabar ši ekosistema sparčiai auga, o Lietuvos transformacija į IT paslaugas, produktus ir platformas eksportuojančią šalį yra įgavusi ryškius kontūrus. Legitimumo šiam sektoriui prideda ir tai, kad jo flagmanai vienaragiai – „Vinted“ ir „Nord Security“ – pagaliau paskelbė apie buhalteriškai pelningus metus. Tai dažnai būdavo viena didžiausių šio sektoriaus kritikų, esą verslas yra rimtas tik tada, kai neša pelną akcininkams, o tai, ką daro jie, yra labiau pinigus deginančių vaikų žaidimai. Toks mąstymas taip pat nebuvo unikalus lietuviams – kadaise iš Jeffo Bezoso ir „Amazon“ taip pat juoktasi, kai šis skelbdavo, jog metai su keliolikos milijonų USD nuostolių buvo „geriausi kompanijos istorijoje“.

[MedinisStrazdas]

Nelabai supratau tamstos nusišnekėjimo. Taip, pajamų jie daug gauna Prancūzijoje, nes ten jų didžiausia rinka, bet IT specialistų dauguma dirba (ir didžiausius atlyginimus gauna) Lietuvoje. Taip pat tai lietuvių įkurta įmonė.

Jų rinka taip pat ne Lietuvoje O ir cituoja:

Na kad ne, Vinted beveik visus darbuotojus, įskaitant ir IT turi kitose šalyse. Tuo tarpu Tessonet atveju yra paslaugos eksportas, o gaminta Lietuvoje.

Vėlgi, reikėtu cituoti Tessonet, o ne Nord Security, kuris yra registruotas ne Lietuvoje tam kad neriekėtu VPN logų kaupti (Lietuvoje pagal įstatymus privaloma, kas reikštų nulį VPN vartotojų). Panašu, kad straipsnio autorius nelabai gaudosi Lietuvos vienaragių virtuvėje.

[Arunasx]

Estai lyginasi: nėra nieko baisiau už tai, kad Lietuva mus aplenkė https://www.vz.lt/pramone/2024/09/26...va-mus-aplenke

Kai Realo, atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonių grupės „Ragn-Sells“ vadovė, sako, kad konkurencija tarp Estijos ir Lietuvos persikėlė į naują realybę ir tai baugina. Jos manymu, Lietuvos ekonominei sėkmei įtakos turi ambicingi sprendimai ir tai, kad šalis priima iš Baltarusijos ir Rusijos pasitraukusius verslininkus.
Ji taip pat pažymėjo, kad Estijos verslininkams nesaugu pasikliauti eksportu daugiausia į tris šalis – Suomiją, Švediją ir Vokietiją.
„Tai, ko gero, ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų ir lietuvių. Konkurencija tarp šalių įgavo visiškai naują dimensiją. Estams nėra nieko baisiau už tai, kad Lietuva, kuri ilgą laiką buvo laikoma silpniausia tarp Baltijos valstybių, mus aplenkė“, – dėstė „Radio Aripaev“ pašnekovė. Jos nuomone, lietuvių sėkmę lemia ir tai, kad mūsų šalies verslininkai turi daug platesnį šalių, į kurias gali eksportuoti, portfelį.
„Lietuviai labai ambicingi, tokia jų kultūra. Jie veikia greičiau, ne viską taip gerai apgalvoja, kaip įpratę estai. Dažnai iš pradžių suklysta, bet vėliau klaidą ištaiso. Esant krizei, toks elgesys pateisinamas – mes judame toliau, o ne diskutuojame, kas negerai ir kodėl nieko negalima padaryti“, – šalių verslo skirtumus apibūdino atliekų tvarkymo kompanijos „Ragn-Sells“ vadovė.
Tonu Mertsina, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atsakydamas į „Aripaev“ klausimus apie Estijos ekonomiką, taip pat traukė palyginimus su Lietuva. Pasak jo, Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą yra didesnis nei Estijos, nors į rankas gaunami atlyginimai yra mažesni. Taip yra, nes Lietuvoje kainos mažesnės, o infliacija lėtėja sparčiau negu Estijoje.
„Kainų skirtumą lemia ir tai, kad pagrindinė Lietuvos partnerė yra Lenkija, kurioje kainos yra mažesnės. Pagrindinė Estijos partnerė yra Suomija, kur kainų lygis yra vienas didžiausių Europoje. Tai turi emocinį poveikį – mūsų vartotojai tikisi tokio paties pragyvenimo lygio ir tokių pačių kainų“, – svarsto ekspertas. Pasak Estijos banko analitikų, mokesčių didinimas sulėtins ir taip lėtą ekonomikos atsigavimą ir paspartins infliaciją, tačiau patobulintas biudžetas padės pagrindą augimui ateityje.

p.s. įdomu kada jau čia LT buvo laikoma silpnesne už LV?

[Arunasx]

Panašiai kaip cypė auto perekūpai dėl SDK, bet niekas nesugriuvo, staiga pradėjo registruotis PVM mokėtojais ir VMI surenka dešimtis mln papildomai, taip čia smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai – SVV taryba, prašo terminą atidėti iki 2030-ųjų.
Realybė tokia, kad:

savanoriškai ir nelaukdami prievolės termino 2025 m. gegužės 1-osios, duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) i.EKA posistemį iš 1.700 kasos aparatų jau teikia apie 1.300 mokesčių mokėtojų. Tačiau liūto dalis – 32.000 – mokesčių mokėtojų tokią pareigą įgis nuo kitų metų gegužės.Paskutinis etapas, numatytas kitą pavasarį, turėtų užbaigti savotišką „kasos aparatų reformą“, kuri buvo pristatyta dar 2018 m. ir vykdoma etapais, pradedant nuo didesnių verslų. O į paskutinį – nuo kitų metų gegužės – patenka apie 44.000 kasos aparatų, kuriuos turi 32.000 mokesčių mokėtojų, VŽ nurodo Rolandas Puncevičius, VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas.
„Sprendimą dėl termino, kada atsiranda pareiga teikti atsiskaitymų duomenis iš kasos aparatų į i.EKA, 2021 m. priėmė Seimas“

32.000 verslininkų laukia pareiga teikti kvitų duomenis į i.EKA: nori ne visi, dalis suskubo iki termino https://www.vz.lt
p.s. masiškai yra gudručiai, kurie nemuša į kasą. Net atsiskaitymas banko kortele nėra tiesiogiai susietas su mokestiniais reikalais VMI požiūriu.
Buvo laiko ir nėra ko čia cypti bei gasdinti, kad visas SVV verslas sustos. Rezultate atsiras daugiau sąžiningumo ir lėšų biudžete be papildomų mokesčių.

[Lettered]

Estai lyginasi: nėra nieko baisiau už tai, kad Lietuva mus aplenkė https://www.vz.lt/pramone/2024/09/26...va-mus-aplenke

p.s. įdomu kada jau čia LT buvo laikoma silpnesne už LV?

Iki 2008 m. krizės, taip pat trumpą laikotarpį iki 2014 įvykių Ukrainoje, kai prasidėjo sankcijos Rusijai ir nustojo plaukti pinigai iš ten į Latviją.

[Gator]

Panašiai kaip cypė auto perekūpai dėl SDK, bet niekas nesugriuvo, staiga pradėjo registruotis PVM mokėtojais ir VMI surenka dešimtis mln papildomai, taip čia smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai – SVV taryba, prašo terminą atidėti iki 2030-ųjų.
Realybė tokia, kad:

32.000 verslininkų laukia pareiga teikti kvitų duomenis į i.EKA: nori ne visi, dalis suskubo iki termino https://www.vz.lt
p.s. masiškai yra gudručiai, kurie nemuša į kasą. Net atsiskaitymas banko kortele nėra tiesiogiai susietas su mokestiniais reikalais VMI požiūriu.
Buvo laiko ir nėra ko čia cypti bei gasdinti, kad visas SVV verslas sustos. Rezultate atsiras daugiau sąžiningumo ir lėšų biudžete be papildomų mokesčių.

Bet kaip tai padės sumažinti nemušimą į kasą?

[Arunasx]

Bet kaip tai padės sumažinti nemušimą į kasą?

Kaip sakė klasikas: Kisa, kam tau pinigai, tu gi vaizduotės neturi?
Jei bus on-line tai kavinėje sėdėdamas VMI inspektorius gal per savo mobilų trackina tos kavinės operacijas on-line? Easy.
Ir paprasčiau. Jei kurią nors dieną be jokių sutrikimų keletą valandų nemušė visai ar 1 per valandą?

[Gator]

Kaip sakė klasikas: Kisa, kam tau pinigai, tu gi vaizduotės neturi?
Jei bus on-line tai kavinėje sėdėdamas VMI inspektorius gal per savo mobilų trackina tos kavinės operacijas on-line? Easy.
Ir paprasčiau. Jei kurią nors dieną be jokių sutrikimų keletą valandų nemušė visai ar 1 per valandą?

Online tai tiesiog jokio aktyvumo nematys, kai nemuš kason.


Dėl įtartinų valandų be mušimo, juk įprastai nebūna taip, kad visad muša, o kokią dieną nemuša. Paprastai pastoviai nemuša panašiu tempu.