Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.If a lion could speak, we could not understand him.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Lygybė ar GINI koeficientas su tam tikru aklu tašku?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Žmonės deda GINI, kai pateiks kitus rodiklius, diskutuosim, lyginsim pagal juos.
Comment
-
Vilniaus regionas tapo turtingiausiu Baltijos šalyse: „Įspūdingas Vilniaus šuolis“
Ilgą laiką turtingiausiu regionu Baltijos šalyse buvo Talino regionas, tačiau 2022 metais Vilnius aplenkė Taliną, skelbia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Įspūdingas Vilniaus šuolis, turint omenyje, kad dar 2014 metais Talino regionas buvo 22 proc., o 2004 metais – net 40 proc. turtingesnis nei Vilniaus regionas.Reikia turėti omenyje ir tai, kad Talino regione (Harju apskrityje) yra sukuriama 60 proc. Estijos BVP, Rygos regione yra sukuriama 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos 44 proc. Lietuvos BVP.
Estijos BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Lietuvos. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 proc., nepaisant to, kad Vilniaus regiono rodiklis siekė 100 proc. ES vidurkio, o Talino – 99 proc.Paskutinis taisė digital; 2024.05.18, 12:34.
- 11 patinka
Comment
-
EY: į Lietuvą pernai pritraukti 28 TUI projektai rodo atoslūgį, tačiau ateities perspektyvos palankios https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...yvos-palankios
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Europoje pernai sumažėjo 4%, o Lietuvoje – 40%. Tačiau mūsų šalis išlieka tarp dešimties Europos valstybių, kurioms tenka daugiausia TUI projektų 1 mln. gyventojų. Tačiau tyrime pateiktas investicijų sentimento rodiklis, atskleidžiantis pozityvius investuotojų lūkesčius ir ateities planus Lietuvoje investuoti, išlieka aukštas – 68% (ES vidurkis – 72%).
Pagal bendrai pritrauktų projektų skaičių pernai mūsų šalis atsidūrė 24-oje vietoje tarp 44 vertintų šalių (pernai buvo 20-ta). Latvija atsidūrė 28-oje, o Estija – 34 vietoje.
Vis dėlto, vertinant santykinius rodiklius, L. Dičpetrio teigimu, Lietuva išlaikė gana aukštas pozicijas: 1 mln. gyventojų teko 10,02 TUI projekto (10 vieta), 1 mln. gyventojų teko 605,1 projekto sukurtos darbo vietos (11 vieta).
Iš viso TUI projektai Lietuvoje pernai sukūrė 1.691, Latvijoje – 1.265, Estijoje – 1.230 darbo vietų.
Didžioji TUI dalis pernai Europoje teko trims valstybėms: Prancūzijai (1.194 projektai), Jungtinei Karalystei (985) ir Vokietijai (733).
Už didžiojo trejeto rikiavosi Turkija (375 projektai) ir Ispanija (304). Pažymėtina, kad Turkijoje pernai sukurta 17% daugiau TUI projektų, tuo metu Vokietija patyrė 12% susitraukimą.
EY Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, investuotojai, ketinantys plėsti savo dabartinę veiklą Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio yra linkę skirti investicijoms į mokymo centrų plėtrą (Lietuvoje – 61% apklaustųjų), taip pat galima tikėtis reikšmingos plėtros mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, nes su šia sritimi savo investicijų plėtros planus Lietuvoje sieja 54% apklaustųjų.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Jeigu kas dvejoja vokiečių brigados ekonomine nauda Lietuvai.
Kelias dienas Vilniuje viešėjęs Marco Fuchsas, kosmoso pramonės bendrovės OHB generalinis direktorius, VŽ pasakoja, kad į Lietuvą atvyko ieškoti naujų galimų partnerysčių. O tai padaryti paskatino glaudesnis lietuvių ir vokiečių bendradarbiavimas saugumo srityje: „Vokietija čia dislokuoja savo karius, su jais čia persikels didžiulė bendruomenė, tai bus postūmis visai šalies ekonomikai.“Paskutinis taisė Sklansky; 2024.05.23, 18:22.
- 9 patinka
Comment
-
Į Lietuvą ateina naujas didžiulis bankas
Matydamas galimybę iš Lietuvos plėsti verslo apimtį Vidurio ir Rytų Europoje, atstovybę Lietuvoje nori įsteigti didžiausias Taivano bankas „Bank of Taiwan“, skelbia portalas „Verslo žinios“.
Pasak jo, Taivano Finansų priežiūros komisija patvirtino valstybinio kapitalo banko paraišką steigtis Lietuvoje. Tai „Verslo žinioms“ patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas, informaciją skelbia ir vietos finansų žiniasklaida.
„Bank of Taiwan“ pabrėžia pastaraisiais metais sustiprėjusius prekybinius ir ekonominius ryšius su Lietuva ir jos geografinę padėtį tarp Europos ir Eurazijos. Nurodoma, kad atstovybės įsteigimas Lietuvoje padėtų išnaudoti verslo galimybes Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir išplėsti banko verslą užsienyje.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąMes priklausome savai kategorijai - esame ES šalis su Ispanijos lygio BVP, kuri turi idealias sąlygas pasistatyti aukščiausio lygio infrastruktūrą savo miestuose. Deja, tapome turtingi neturėdami jokių rimtesnių urbanistikos tradicijų ar supratimo, kaip veikia kietas miestas. Pavyzdžiui, Vilniaus populiacijos bazė po karo buvo suformuota panašiai, kaip ji buvo suformuota kokiame Kaliningrade, t.y., didele dalimi tiesiog suvelkant įvairiausio plauko driskių ir valkatų iš visos USSR (įskaitant Lietuvos) užkampių į komiblokus, siekiant miestą kolonizuoti. Šie komiblokų žmonės su senąja miesto dalimi, kur dar galima rasti Europos, turi labai mažai bendro. Jie, dėl tik sau patiems suprantamų priežasčių, laiko save miestiečiais, bet tesugeba postringauti atgyvenusias mikrorajonines idėjas apie žalumą ir erdves, o savo fantazijos, idėjų ir supratimo nebuvimą slepia po racionalumo kauke (viSkAs peR BRanGu). Ilgalaikės perspektyvos planavimas ir didesni projektai šitiems nelaimėliams yra nesuprantami, viskas yra kosmosas ir Naujieji Vasiukai. Net ir žmonės, kurie laiko save teisingais ir prieštarauja, pavyzdžiui, automobilizmui, čia dažniausiai yra paprasčiausi myžčiotojai, kurie trukdo miesto plėtrai, nes ne siūlo Europos Sąjungos sostinės lygio esminių pertvarkų idėjas, o tokias idėjas išjunginėja meluodami, kad jos yra nerealisiškos, o patys tesugeba rūpintis šūdniekiais (kaip bordiūrai).
Nelabai mes suvokiam save Ispanijos BVP lygio valstybe. Mažu mažiausiai dėl to, kad iki to labai greitai atėjome. Sakyčiau, pagal pojūtį, išvedus vidurkį tarp visų kuršių nerijų, Vilniaus dangoraižių ir apgriuvusių kiemų su komiblokais, tai būtume kažkur lygyje kaip Vengrija, Rumunija ar Kroatijos labiau žemyninės dalys. Geriau nei slavų ortodoksų vidutinės valstybės (Bulgarija, Serbija, Ukraina, Š. Makedonija), bet prasčiau nei turtingesnės slavų katalikų valstybės (ta pati Lenkija, nekalbant apie Čekija) ar net romanų valstybės kaip ta pati Ispanija ar Italija.
Antras dalykas, manau, čia yra Nacionalinio stadiono sindromas. Valstybė neįrodė, kad gali vykdyti didelius savo šalies dydžiui projektus ir nėra pasitikima, kad bus kažkas rimtesnio įrengiamo nesustojus ir neišvaistant pinigų. Geriausiu atveju, labiau įsitvirtinus gen y/gen x anglicizuotai kartai galbūt atsiras tramvajaus linijos 2-3 Lietuvos miestuose. Gal klystu, būsime pagaliau ambicingesni, pritariu pasiūlymui Vilniuje centre kastis po žeme ar net po Neries upe, o už Centro gali būt ir antžeminiai bėgiai.Paskutinis taisė PoDV; 2024.07.20, 22:01.
- 4 patinka
Comment
-
Lenkai įvertino gerovės lygį: Lietuva užima 23 vietą
Tautų gerovės indekse pirmas tris vietas šiemet užima Airija, Šveicarija ir Norvegija, o JAV nusileido į 4-ąją vietą. Lietuva tarp 38 vertintų išsivysčiusių ekonomikų užima 23 vietą.
Indekse lenkiame artimiausias kaimynes. Estija – 25-ta, Lenkija – 27-ta, o Latvija – 29-ta.
Tokius rezultatus paskelbė Varšuvos ekonominių tyrimų centras „Warsaw Enterprise Institute“ (WEI), kuris kasmet skelbia Tautų gerovės indeksą (Wealth of Nations Index), kuriuo be sukuriamo BVP gyventojui, vertinami ES ir EBPO priklausančių valstybių privataus sektoriaus išlaidų lygis bei viešųjų išlaidų kokybė – nuo investicijų į gynybą, infrastruktūrą iki išlaidų saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir kt.
WEI tyrimo autoriai ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad įdomiausi yra atvejai šalių, kurios geba pasiekti aukštus valstybės išlaidų kokybės rodiklius santykinai mažomis sąnaudomis.
„Portugalija, Latvija, Lietuva ir Slovakija yra šalys, kurios vienam gyventojui išleidžia mažiau viešųjų pinigų nei Lenkija, tačiau pinigai išleidžiami geriau, todėl aukštesni yra ir jų viešųjų išlaidų kokybės rodikliai.“, – pažymima Tautų gerovės indekso ataskaitoje.
- 1 patinka
Comment
-
Ekonomistas Mačiulis: Lietuvoje regime nematytą reiškinį
„Swedbank“ gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad BVP turėtų padidėti iki 2,2 procento, o kitų metų augimo prognozė nesikeičia – ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 2,8 procento. Ekonomistų vertinimu, ir šiemet, ir kitais metais Lietuvos ūkio augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.
Lietuvai sekasi gerai, bet yra vienas rizikos veiksnys
„Viena įdomiausių tendencijų – išliekantys skirtumai tarp įvairių šalių. Akivaizdžiausi skirtumai – Baltijos šalyse, kur Estija trečius metus recesijoje.
Mes keičiame Baltijos šalių ekonomikos prognozes į skirtingas puses: didiname Lietuvos šių metų BVP prognozę 0,4 proc. punkto iki 2,2 proc. Tai vienas sparčiausių augimų regione“, – sako N. Mačiulis.
Tuo metu Latvijos ir Estijos ūkio augimo prognozės mažinamos. Pasak ekonomisto, Estijoje mažėjo namų ūkių vartojimas, eksportas.
„Lietuva išlieka sparčiausiai auganti ekonomika iš Baltijos šalių“, – sako N. Mačiulis.
Jo teigimu, kol kas silpnoji grandis yra euro zonos pramonė. Vokietijoje ji yra žemiausio lygio nuo 2012 metų, sumažėjusi automobilių gamyba, pralaimima konkurencinė kova su Kinija. Pasak jo, užsitęsusi pramonės recesija pradeda atsispindėti bankrotų skaičiuje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jis didžiausias nuo 2009 metų.
„Labai svarbu, kaip sekasi euro zonos ekonomikai. Mes iš esmės nekeičiame kitų metų prognozės, panašiai sieks ir euro zonos bei JAV ekonomikų augimas – apie 1,5 proc. Vokietijos ekonomika kol kas neauga, prognozuojame, kad kitąmet galėtų paaugti 1 proc. Tai turėtų teigiamos įtakos Lietuvos pramonei“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Ypač aukštą vartotojų pasitikėjimą aiškina dviem priežastimis
Pasak ekonomisto, kaip ir tikėtasi, šiemet matomas spartus gyventojų perkamosios galios augimas bei jau atsigaunanti mažmeninė prekyba Lietuvoje.
„Matome nematytą reiškinį: Lietuvos pasitikėjimo rodikliai aukščiausi Europos Sąjungoje. Lietuvos ir Lenkijos gyventojai teigiamai vertina asmenines finansines perspektyvas, latvių pasitikėjimas arti ES vidurkio, o estai ir graikai prasčiausiai vertina savo ekonomines perspektyvas“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, tokį lietuvių pasitikėjimą lemia žema infliacija ir sparčiai augantys atlyginimai.
Tačiau priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos,“ – pranešime sako N. Mačiulis.
- 2 patinka
Comment
-
Armonaitė vakar per Panoramą leptelėjo kažką daugmaž "daugiau jokių mokesčių" ir "reikia baigti su mokesčių reformom". Čia gali būti aktualu tiems, kas vis dar svarstė, ar balsuoti už LP.
Aš tik priminsiu, kad Lietuva vis dar tebeturi vieną žemiausių mokesčių surinkimo bei valstybės išlaidų rodiklių ES, nors yra milžiniškas poreikis didinti finansavimą daugeliui srišių nuo gynybos iki kelių priežiūros, kur yra šimtamilijoninių skylių kiekvienais metais. Kalbėti, kad tokioje situacijoje nereikia didinti mokesčių surinkimo ir valstybės išlaidų, reikia būti arba visiškai durnam arba tyčia kenkti valstybei.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąNa bet, pvz., estai didino mokesčius, o jų BVP krenta. Lietuva nedidino, BVP kyla, mokesčių surenkama daugiau. Taip kad nėra čia viskas taip akivaizdu, kaip Jonelis mykia.
- 1 patinka
Comment
-
Mačiulis apie smunkančią Estijos ekonomiką: geras metas pasimokyti iš kitų klaidų ir nelipti ant grėblio https://www.delfi.lt
Jis tikino, kad, šiuo atveju, Estija yra geras blogo atvejo pavyzdys. „Sako, padidinsim mokesčius, išspręsim problemas, bet krenta į dar gilesnę duobę. Tai geras metas pasimokyti iš kitų klaidų ir nelipti ant to grėblio“, – sakė N. Mačiulis. Jis pridūrė, kad Estija mokesčius didino tam, kad sumažintų biudžeto deficitą, nors pati turi mažiausią skolą visoje ES.
„Kai jau esi duobėje, bet bandai pakasti giliau vietoje to, kad ieškotum už ko užsikabinti ir išlipti <…> jei didinsi mokesčius, mažės vartojimas ir viskas keliaus žemyn. Rinkos dėsniai veikia greitai. Gali apsimesti, kad iš nieko gali greitai sukurti gerovę tik perskirstydamas iš vienos kišenės į kitą ir visi suklestės. Jeigu būtų taip paprasta, klestėtų visos pasaulio valstybės. Taip nėra“, – aiškino jis.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąArmonaitė vakar per Panoramą leptelėjo kažką daugmaž "daugiau jokių mokesčių" ir "reikia baigti su mokesčių reformom". Čia gali būti aktualu tiems, kas vis dar svarstė, ar balsuoti už LP.
Aš tik priminsiu, kad Lietuva vis dar tebeturi vieną žemiausių mokesčių surinkimo bei valstybės išlaidų rodiklių ES, nors yra milžiniškas poreikis didinti finansavimą daugeliui srišių nuo gynybos iki kelių priežiūros, kur yra šimtamilijoninių skylių kiekvienais metais. Kalbėti, kad tokioje situacijoje nereikia didinti mokesčių surinkimo ir valstybės išlaidų, reikia būti arba visiškai durnam arba tyčia kenkti valstybei.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Norint sumažinti šešėlį ir surinkti daugiau mokesčių, mokesčių tarifus reikia ne didinti, o mažinti, nes kitaip gausis kaip Estijai ar tai pačiai Lietuvai 2009. Šiaip tarifai ir taip nemaži yra, o surinkimas jau kitas klausimas.
Comment
Comment