Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 0,8% BVP, skola – 38,3% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...bvp-skola--383

Centrinės valdžios deficitas 2023 metais siekė 1,675 mlrd. Eur, arba 2,3% BVP, vietos valdžios perteklius – 110,7 mln. Eur, arba 0,2% BVP, socialinės apsaugos fondų perteklius – 991,2 mln. Eur, arba 1,4% BVP.
Valdžios sektoriaus skola pernai augo 1,885 mlrd. Eur ir metų pabaigoje siekė 27,558 mlrd. Eur, arba 38,3% BVP – 9.500 Eur \vienam gyventojui.
2022 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 397,5 mln. Eur ir sudarė 0,6% BVP.

[Dundorfas]

Karas įsivaizduojamas, bet kai mūsų valdžios atstovai nuolat kalba, kad "skaičiuojam paskutines minutes" ir pan., tai nieko keisto, kad ir investuotojai į tai pradeda kreipt dėmesį. Pvz. investuotojų asociacijos prezidentas R.Valiūnas yra minėjęs, kad mažėja investuotojų susidomėjimas Lietuva dėl tokių kalbų, kiti irgi pan. kalba:



https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...izuoja-1166099

Taigi pirmi pradėjo Bild rods remdamiesi Vokietijos žvalgyba, apie Kremliau galimus planus Baltijos šalims ir daugiau šaltinių.
a) Buvo bandymas kažkiek pakelti mokesčius "tyliai', bet jis nepavyko ten dėl NT mokesčio ažiotažo
b) Reikia armijai, reikia švietimui/medicinai kapiekų, ruošiama dirva, žmonės taip geruoju mokesčių mokėti nenori, reikia stiprių argumentų.
c) Neišeina sėdėti "viskas gerai mano miela Markize", ty didelė dalis visuomenės taip norėtų.

[digital]

Taip gerai dar negyvenome: nuo įstojimo į ES pensijos ir atlyginimai augo penkiskart

Nuo įstojimo į Bendriją pradžios gerėjo šalies senjorų padėtis – vidutinė senatvės pensija nuo 2004-ųjų Lietuvoje padidėjo nuo 107 iki 539 eurų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius per šį laikotarpį išaugo daugiau kaip 5 kartus – nuo 242 iki 1249 eurų į rankas. Baksnojantiems į per pastarąjį dvidešimtmetį didėjusias kainas verta pažymėti, kad realus vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – dirbančiųjų perkamoji galia – padidėjo 2,5 karto, o pensininkų – beveik 3 kartus.

Gerėjo ir kiti ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. iki 2023 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Lietuvoje išaugo daugiau nei 4,6 karto ir praėjusiais metais siekė 25 066 eurus.

Per beveik du dešimtmečius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą namų ūkių individualaus vartojimo išlaidos padidėjo 3,3 karto.

„Pagal gyvenimo lygį (bendrąjį vidaus produktą gyventojui pagal perkamosios galios paritetą) Lietuva vis dar yra žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis (17 vieta – 2024 m., 20 vieta – 2014 m., 23 vieta –2004 m.)“, – vardija J. Rudė.

„Atsakant į hipotetinį klausimą, ar buvo galima [pasiekti – LRT] daugiau, turbūt būtų sudėtinga, nes ir taip pažanga yra didžiausia, turbūt labai panaši, tarkime, į Rumunijos pažangą. Visų kitų šalių pažanga praktiškai yra mažesnė, jau nekalbant apie senąsias Europos Sąjungos nares“, – LRT.lt pažymi ekspertas.

[Arunasx]

Ne veltui Mauricas sakė ne kartą, kad Lietuva taip gerai per visą istoriją nėra gyvenusi.

[Creatium]

Na visada galima svajoti apie Pietų Korėjos atvejį, bet tai čia ko gero išimtys.

[digital]

„Investuok Lietuvoje“: esame vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę ES turinti valstybė

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų.

„Esame vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą. Esami skirtumai vis dar išlieka ženkliai per dideli, kad jie įgalintų aukštus gyventojų atlyginimus“, – Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio posėdyje pirmadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos vystymąsi kalbėjo „Investuok Lietuvoje strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

Anot „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio, šalių produktyvumo rodiklis nustatomas pagal Europos Komisijos (EK) skaičiuojamą pertvarkos pažangos indeksą. Juo vertinama, kaip dešimties metų laikotarpiu valstybėms sekasi vystyti ekonomiką. Pasak M. Stasiukaičio, šis rodiklis Lietuvoje yra „santykinai žemas“ ir tarp prasčiausių ES.

[Laure23]

Situacija tokia - Lietuvoje šiuo metu yra:

• mažiausia infliacija ES (0,4 proc.) - https://ec.europa.eu/eurostat/en/web.../2-30042024-ap
• didžiausias BVP priaugis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais (2,9 proc.) - https://ec.europa.eu/eurostat/en/web.../2-30042024-bp

Tiesa, dėl abiejų rodiklių dar ne visos šalys turi įverčius, bet esmės tai nekeičia - acigaunam.

[sankauskas]

„Investuok Lietuvoje“: esame vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę ES turinti valstybė

Paaiškinite man profanui, ką bendro turi turtinė nelygybė šalyje, ir tos produktyvumas?

[Dundorfas]

Paaiškinite man profanui, ką bendro turi turtinė nelygybė šalyje, ir tos produktyvumas?

Tai produktyvumą gali kelti investuodamas į darbo įrankius arba žmogiškajį kapitalą (na čia valtybės lygiu labiau), ty jei žmogiškasis kapitalas moka tik kasti su kastuvu, kad ir ekskavatoriumi, bet nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, programuoti, RNR vakcinas daryti ir tt - nekažkas
Neturtingi tikėtina nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, nu nes todėl ir yra neturtingi, grynai libertarizmas
Sakyčiau pas mus daug išvažiavo
a) darbingo amžiaus žmonių, palikdami pensininkus (nemoka projektuoti ekskavatorių ir net kastuvu nelabai kasa).
b) trūksta investicijų į darbo įrankius (FDI ar ir vietinis kapitalas)
c) Ir bizniui per mažai kokybiško žmogiškojo kapitalo, labai kokybiškas gal turi tendecija ir pabėgti į plačiuosius riebesnius užusienius, maža šalis, demografija, ne tiek turtinga/patraukli, kad pritraukti kokybišką žmogiškajį kapitalą, švietimas toks gana vidutiniškas Europos mastu.

[Lettered]

Tai produktyvumą gali kelti investuodamas į darbo įrankius arba žmogiškajį kapitalą (na čia valtybės lygiu labiau), ty jei žmogiškasis kapitalas moka tik kasti su kastuvu, kad ir ekskavatoriumi, bet nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, programuoti, RNR vakcinas daryti ir tt - nekažkas
Neturtingi tikėtina nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, nu nes todėl ir yra neturtingi, grynai libertarizmas
Sakyčiau pas mus daug išvažiavo
a) darbingo amžiaus žmonių, palikdami pensininkus (nemoka projektuoti ekskavatorių ir net kastuvu nelabai kasa).
b) trūksta investicijų į darbo įrankius (FDI ar ir vietinis kapitalas)
c) Ir bizniui per mažai kokybiško žmogiškojo kapitalo, labai kokybiškas gal turi tendecija ir pabėgti į plačiuosius riebesnius užusienius, maža šalis, demografija, ne tiek turtinga/patraukli, kad pritraukti kokybišką žmogiškajį kapitalą, švietimas toks gana vidutiniškas Europos mastu.

Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiam visas pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?

[mantasm]

Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.

[mantasm]

Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiam visas pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?

Kyla, bet klausimas kada atsimušim į lubas kurios turėtų būti jau netoli. Toliau galima judėt nebent didinant pridėtinę vertę. Ką galima daryti tik su visokeriopai išsilavinusia visuomene.

[Dundorfas]

Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiau jau pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?

IMHO pavėluotos FDI (dėl ivairių priežasčių) lėmė kad pas mus stovi ne automobiliu fabrikai (ar panašiai) ir palaikymas jųjų (ten reikia ir inžinierių ir programuotuojų ), bet daugiau programinė įranga palaimas/vystimas gal ten medicinos kažkokia pramonė dar kažkas ty naujesnės sritys, vis dar generuojančios daugiau pelno, nei "geležinės sritys", kurios turi konkuruoti su Kinija ir globaliais Pietumis, ty geriau pritaikytos pasauliniam technologiniam ciklui, bet jos irgi sens, gal prisitaikysime, gal nea.
Bei biznio ciklas, kiba perėjome viršūnę, čiuožiame žemyn.

[sankauskas]

Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.

Ką tai turi bendro su pajamų nelygybe?

[Lettered]

Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.

Daug pigios darbo jėgos reikia ir turtingoms valstybėms kaip Singapūras, Kataras ir pan. Robotai kol kas dar negali atlikti pagrindinių aplinkos tvarkymo, statybų, infrastruktūros priežiūros darbų. O tapti tokia šalimi, kur infrastruktūra brangi, bet nudrožta nesinorėtų.

[mantasm]

Daug pigios darbo jėgos reikia ir turtingoms valstybėms kaip Singapūras, Kataras ir pan. Robotai kol kas dar negali atlikti pagrindinių aplinkos tvarkymo, statybų, infrastruktūros priežiūros darbų. O tapti tokia šalimi, kur infrastruktūra brangi, bet nudrožta nesinorėtų.

Aplinkos tvarkymui ir juodiems darbams statybose užtenka nedidelės dalies ir ji vis mažėja. Tuo tarpu išsilavinusių žmonių reikia kuo daugiau, kad kurtų BVP iš kurio būtų galima samdyti pagalbinius darbuotojus.

[manometras]

Ką tai turi bendro su pajamų nelygybe?

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

[gerietis]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto

Nereikia statyti vežimo prieš arklį. Jei žmogus nuo mažens toks nesivystantis, tai ir turės atitinkamas pajamas.

[CWave]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

Čia tiktų JAV ir Danijos palyginimas. JAV ant popieriaus žymiai turtingesnė, bet turi iš žiaurios nelygybės išplaukiančias problemas - ankstyvos opioidinės mirtys, daugybė benamių, išsilavinimo stoka. Po to stebimės, kad JAV turi radikalus kurie blokuoja ir paramą Ukrainai ir dar patiems turtingiausiems mokesčius nori mažinti. Tik JAV atveju ta nelygybės problema jos ekonomikai nebus ant tiek skausminga, nes vis vien gali importuoti gabiausius žmonės iš viso pasaulio, kas nebūtinai galios Lietuvai.

[Arunasx]

2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 2,9% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-bvp-isaugo-29

Indrė Genytė–Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.