Lietuvos ekonomikos aktualijos

[rmss]

Danskėj vidurkis 3k, bet ne į rankas, o ant popieriaus. Mediana, pagal rekvizitus, €2765 Vis dar daugiau nei vidutinė alga Vilniuje, bet nu nėra kažkoks stebuklas Saujelė kurie gauna 3k į rankas, jei Danske išeitų, jau kitą dieną sėdėtų kitam šiltesniam ofise. Ir, tikėtina, už ne mažesnę algą. Bent seniau jų programerių algos nebuvo labai konkurencingos su pamygimais apie visokias „papildomas naudas“.

O jei išeitų Danske, Seb, Swedbank, Luminor, Dxcom, Cognizant, WU, EY, Telia, Revolut, EIS, Revel, Bentley, tada Tesonetas, Visma, kilohealth, Vinted irgi visus paimtų?

[mantasm]

O jei išeitų Danske, Seb, Swedbank, Luminor, Dxcom, Cognizant, WU, EY, Telia, Revolut, EIS, Revel, Bentley, tada Tesonetas, Visma, kilohealth, Vinted irgi visus paimtų?

Jei išeitų visi per vieną dieną aišku būtų problemų. Bet ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudinga jei vyktų migracija į antrąją sąrašo dalį ir ta dalis ilgėtų.

[Stadionas]

Vakaruose tas kompetencijas labai noriai iškelia už jūrų marių, nes brangiose šalyse nebeapsimoka daryti tų darbų.

Ar mums reikia džiaugtis, kad auginam kompetencijas, kurios išsivysčiusiose šalyse neberanda vietos?

taip nes ko labiau auga to daugiau galima perkelti, to labiau sutaupyt, vien kiek koks SEB/SWED ar Danske danų ar švedų kalbos žmonių išmokė.

[mantasm]

neleidžia mokėti vergams vergiškų atlyginimų, tai kaip tuos 100 produktų kurti su brangia darbo jėga?

Šiaip mano mintis atvirkštinė. Reikia ekonomikai judėt į tą pusę, kad mažų algų ieškantiems paslaugų centrų būtume per brangūs. Norėtųsi nebegirdėt argumentų „o ką jei Danskei tapsim per brangūs ir jie išeis“ su potekste, kad reikia neleist augt algoms. Paslaugų centrai iš principo tie patys ankstyvų 2000ųjų verslinykai, kuriems darbo jėgos piguva yra svarbiausia.

[mantasm]

taip nes ko labiau auga to daugiau galima perkelti, to labiau sutaupyt, vien kiek koks SEB/SWED ar Danske danų ar švedų kalbos žmonių išmokė.

Jei normaliai augsim, nieko pas mus nebesutaupys perkeldami. Nors paslaugų centrams užimant ryškią dalį darbo rinkos gali atsirasti spaudimas palaikyti skirtumą, nes nu o ką darysim jei jiems bus per brangu ir išeis.

[Stadionas]

Jei normaliai augsim, nieko pas mus nebesutaupys perkeldami. Nors paslaugų centrams užimant ryškią dalį darbo rinkos gali atsirasti spaudimas palaikyti skirtumą, nes nu o ką darysim jei jiems bus per brangu ir išeis.

mes su jumis greičiausiai, nepamatysim to laikotarpio, kad Danijoje/Švedijoje, turėtume panašu kainų/algų lygi kaip Lietuvoje, o esamas įdirbis jau gerokai didelis kliuvinys mėtyt ypač europietiškom kompanijom (apie JAV nekalbu), žinoma ilgainiui robotizacija ir kokia Baltarusija/Ukraina gali būt patrauklesnė, bet kažkaip įsivaizduoju kad VP ar GIRTEKA gali net aplenkt DANSKE/SWEDA, ir greičiau perkelt kažkokias funkcijas, nes VP ir GIRTEKA yra arčiau metališkai Baltarusijos/Ukrainos nei danske ar Swedas.

[mantasm]

mes su jumis greičiausiai, nepamatysim to laikotarpio, kad Danijoje/Švedijoje, turėtume panašu kainų/algų lygi kaip Lietuvoje, o esamas įdirbis jau gerokai didelis kliuvinys mėtyt ypač europietiškom kompanijom (apie JAV nekalbu), žinoma ilgainiui robotizacija ir kokia Baltarusija/Ukraina gali būt patrauklesnė, bet kažkaip įsivaizduoju kad VP ar GIRTEKA gali net aplenkt DANSKE/SWEDA, ir greičiau perkelt kažkokias funkcijas, nes VP ir GIRTEKA yra arčiau metališkai Baltarusijos/Ukrainos nei danske ar Swedas.

Aš biški naivesnis, tai tikiuos dar pamatyt tokius laikus

Beje, Barclays lyg ir europiečiai, bet įdirbis netrukdė.

[Stadionas]

Aš biški naivesnis, tai tikiuos dar pamatyt tokius laikus

Beje, Barclays lyg ir europiečiai, bet įdirbis netrukdė.

na gal sakykim tada pasaulines korporacijos

[gerietis]

Šiaip mano mintis atvirkštinė. Reikia ekonomikai judėt į tą pusę, kad mažų algų ieškantiems paslaugų centrų būtume per brangūs.

niekas su tuo nesiginčija.
Klausimas buvo "Pasikartosiu, kuom WU, Danske ir pan. trukdo kurti tuos 100 mūsų lietuviškų produktų?"

[sankauskas]

Beabejo, rezultatas to, kiek moki pvz. elektrą, dujas, šilumą, vandenį, atliekas yra to reguliavimo rezultatas.

Kartais galvoju, ar tu tiesiog nesugebi aiškiai parašyti savo minčių, ar tiesiog tų minčių nelabai yra, o kažką parašyti labai norisi.

gal norėta pasakyti "viršpelnių ribojimas yra reguliacinis įrankis"?

To tak, pvz komunizme valdžia labai reguliavo, kad jokia įmonė neuždirbtų pelno.

[Lettered]

Kartais galvoju, ar tu tiesiog nesugebi aiškiai parašyti savo minčių, ar tiesiog tų minčių nelabai yra, o kažką parašyti labai norisi.



To tak, pvz komunizme valdžia labai reguliavo, kad jokia įmonė neuždirbtų pelno.

Manau labai parašiau, kur viršpelnis egzistuoja ir yra reguliuojamas, ar valdžia blogai daro reguliuodama?

[R.D.]

Klausimas forumo ekonomistams: kada ir kaip šita babanų respublika išspręs tragiško šešėlio (apie 20-25%) klausimą ir ar dar ilgai būsime Zimbabvė šioje sferoje?

[sankauskas]

Manau labai parašiau, kur viršpelnis egzistuoja ir yra reguliuojamas, ar valdžia blogai daro reguliuodama?

Tai žinoma, kad viršpelnis egzistuoja - visas pelnas, didesnis negu nulis, yra viršpelnis. Ne visos valdžios reguliuoja - reguliavo Sovietų Sąjungoje, Šiaurės Korėjoje, kažkiek Kuboje ir Venesueloje.

[digital]

Klausimas forumo ekonomistams: kada ir kaip šita babanų respublika išspręs tragiško šešėlio (apie 20-25%) klausimą ir ar dar ilgai būsime Zimbabvė šioje sferoje?

Pirmiau su kokia Graikija reikėtų palyginti, prieš lyginant su Zimbabve

[sankauskas]

Klausimas forumo ekonomistams: kada ir kaip šita babanų respublika išspręs tragiško šešėlio (apie 20-25%) klausimą ir ar dar ilgai būsime Zimbabvė šioje sferoje?

Pirma - šešėlinę ekonomiką išmatuoti yra labai sunku, tai visa statistika turėtų būti vertinama atsargiai.
Antra - šešėlis net ir Europos mastu pas mus yra toks per vidurį - krūva rytų ir pietų Europos Sąjungos šalių mus gana ženkliai lenkia.
Trečia - kaip sumažinti šešėlį aš nežinau Net ir tarp iš paviršiaus žiūrint homogeniškų ekonomikų skirtumai yra dideli - Belgijoje šešėlis didelis (nedidelis skirtumas nuo Lietuvos) o Nyderlanduose mažas.

[Lettered]

Tai žinoma, kad viršpelnis egzistuoja - visas pelnas, didesnis negu nulis, yra viršpelnis. Ne visos valdžios reguliuoja - reguliavo Sovietų Sąjungoje, Šiaurės Korėjoje, kažkiek Kuboje ir Venesueloje.

Reguliuoja ir Lietuvoje ir kitose rinkos šalyse. Kaip ir sakiau pvz. energetikoje, pelnas viršijantis nustatytą dydį (viršpelnis) grįžta vartotojams per tarifą.

[Lettered]

Aš biški naivesnis, tai tikiuos dar pamatyt tokius laikus

Beje, Barclays lyg ir europiečiai, bet įdirbis netrukdė.

Kad kainos panašios jau, kai kurių produktų net didesnės. Tiesa ir algų skirtumai nebedideli, nelabai girdisi, kad kad labai veržtųsi dirbti į Švediją ir laikytų ją kažkokia svajonių šalimi.

[Zygis]

Kad kainos panašios jau, kai kurių produktų net didesnės. Tiesa ir algų skirtumai nebedideli, nelabai girdisi, kad kad labai veržtųsi dirbti į Švediją ir laikytų ją kažkokia svajonių šalimi.

Darbo vietos kaina tarp Skandinavijos ir LT bendrai ziurint visdar islieka labai skirtinga. Supanasejus kazkiek ji yra ziurint i IT labiau patyrusius specus.

Taciau Skandinavijoje visdar gerokai daugiau uzdirba kitu ne IT specialybiu zmones arba labiau juniorai. Taip pat del visokiu kitu priedu kaip ilgesnes atostogos, trumpesnes darbo valandos ir pan tas atotrukis imonems jauciasi dar gana stipriai.

[sankauskas]

Reguliuoja ir Lietuvoje ir kitose rinkos šalyse. Kaip ir sakiau pvz. energetikoje, pelnas viršijantis nustatytą dydį (viršpelnis) grįžta vartotojams per tarifą.

[sankauskas]

Taip pat del visokiu kitu priedu kaip ilgesnes atostogos, trumpesnes darbo valandos ir pan tas atotrukis imonems jauciasi dar gana stipriai.

Iš eurostato - Hours worked per week of full-time employment:



Dėl atostogų - LTU 34, SWE 35. Nežinau kokie yra papildomi laisvadieniai Švedijoe, bet abejoju ar tokiedosnūs kai Lietuvoje. Plius pvz. aš turiu 2 papdomas dienas per mėnesį. Kas summa summarum man sudaro 34+2*12=58 apmokamas atostogų dienas per metus. Kas yra nepilnai 3 kalendoriniai mėnesiai atostogų.