O siaip tas yra ironiska, nes patogus susisiekimas normaliomis avialinijomis potencialiems investuotojams yra svarbiau nei galimybes moketi mazus atlyginimus ar mazus mokescius
Investuotojams svarbiausia grąža.
Darbo jėgos kaina įeina į skaičiavimus pirmose eilutėse.
susisiekimas oru paskutinėse.
Tendencija kad verslo skrydžius kompanijos stengiasi eliminuoti.
Investuotojams svarbiausia grąža.
Darbo jėgos kaina įeina į skaičiavimus pirmose eilutėse.
susisiekimas oru paskutinėse.
Tendencija kad verslo skrydžius kompanijos stengiasi eliminuoti.
Galite panagrinet Doing Business indexus. Galimybe moketi mazus mokescius ir mazas algas yra tiek vienas is daugybes kriteriju (daugiausiai aktualus jau egzistuojantiems verslams, o ne naujiems), kiti kriterijai yra viskas - nuo galimybes gauti kredita, greitai prisijungi prie elektros, kaip sparciai prekes vyksta prekiu ir paslaugu judejimas per siena ir TRANSPORTO INFRASTRUKTURA, iskaitant susisiekima oru
Į Londoną iš Lietuvos neskrenda tokie lėktuvai, kuriais norėtų skraidyti verslininkai. Dėl to Lietuva prarado 186 mln. eurų per metus, gali prarasti dar 254 mln. eurų per metus, savo analizėje rašo „Investuok Lietuva“ specialistai. Būtent šiuo dokumentu remdamasi valdžia pripažino maršrutą į Londono Sitį gyvybiškai svarbiu ir nusprendė skirti paramą oro linijoms.
Ar kur nors galima gaut visą formulytę kaip paskaičiavo tuos prarastus melejonus?
Man kartais šitie skaičiai primena muzikos ar kino industrijos praradimus dėl piratavimo. Kur kiekvieną atsisiuntimą skaičiuoja kaip prarastą pardavimą. Nors kiekvienam penktokui aišku, kad siunties toli gražu ne tą ką tikrai pirktum jei nerastum parsisiųst.
Visvien sunkiai itikina argumentai, kad verta mesti milžiniskus mokesčių mokėtojų pinigus, palaikyti reisus kurie nereikalingi 99,999% piliečių ir pagrinde naudojami tik politikam/verslininkam (aka potencialiem investuotojam) skraidyt? Kažin kiek investuotojų iš Belgijos praradom, kad neturim tiesioginio reiso į Briuselį iš Vilniaus? Kad kažkoks ES parlamento kėdės trynėjas turėjo keliauti su persėdimu tikrai nėra priežastis taškyti mano mokesčius tiesioginiams reisams. O investuotojam tikrai yra svarbiau mokestinė aplinka ir darbo rinka nei tiesioginis skrydis. Ties tuo ir reikėtų pradžiai koncentruotis.
Kas liečia Ryanair experience tai nekuriais atvejais jis yra geresnis nei kokios kitos aviakompanijos (pvz. kai yra pasirinkimas skristi su kokiu nors Finnair turbopropeleriniu arba Ryanair normaliu A320 - renkuosi pastarąjį).
Deja, neturedami progresiniu mokesciu ir taikydami mokesciu lengvatas turtuoliams de facto juos remiame mokesciu moketuju pinigais (nesurinkti pinigai lygu isleisti pinigai), tu lesu nukreipimas i skrydziu ir susisiekimo didinima, butu gerokai taiklesnis budas
Investuotojams svarbiausia grąža.
Darbo jėgos kaina įeina į skaičiavimus pirmose eilutėse.
susisiekimas oru paskutinėse.
Tendencija kad verslo skrydžius kompanijos stengiasi eliminuoti.
Grąža svarbu, bet su didesniais investiciniais investuotojais svarbu įsiteikti ir vidutinio rango sprendimo priėmėjams. Stambūs banginiai asmeniškai tikėtinai nesirengia skristi asmeniškai ir turbūt ne su užsakomuoju reisu skris. Bet eiliniam vadybininkui davus patogesnį skrydį jam būtų maloniau. Kam skatinti šefą investuoti ten kur po to teks pačiam nemaloniai skraidyt? Alga bus ta pati.
Čia kaip visokie avialinijų ir viešbučių taškai. Sąskaitas apmoka įmonė, o naudas kaupi asmeniškai ir po to išnaudoji per atostogas
Deja, neturedami progresiniu mokesciu ir taikydami mokesciu lengvatas turtuoliams de facto juos remiame mokesciu moketuju pinigais (nesurinkti pinigai lygu isleisti pinigai), tu lesu nukreipimas i skrydziu ir susisiekimo didinima, butu gerokai taiklesnis budas
Šiaip tai turime progresinius mokesčius: yra NPD, kuris mažai uždirbantiems reiškia 0% GPM, tada turime standartinį 20% mokestį žemutinei vidutinei klasei ir 32% aukštesnei vidutinei klasei. Bet tik dirbantiesiems samdomą darbą. Tai daug dirbančių ir daugiau uždirbančių samdomų darbuotojų sąskaita būtų finansuojami skrydžiai verslininkam ir politikam. Tikrai nėra geras būdas nukreipti lėšas.
Galite panagrinet Doing Business indexus. Galimybe moketi mazus mokescius ir mazas algas yra tiek vienas is daugybes kriteriju (daugiausiai aktualus jau egzistuojantiems verslams, o ne naujiems), kiti kriterijai yra viskas - nuo galimybes gauti kredita, greitai prisijungi prie elektros, kaip sparciai prekes vyksta prekiu ir paslaugu judejimas per siena ir TRANSPORTO INFRASTRUKTURA, iskaitant susisiekima oru
Teorijoj yra o praktikoje yra prie mažiausiai reikšmingų kriterijų.
jei būtų reikšminga Riga Vilnių lenktų investicijomis bet yra atvirkščiai ir tai yra praktika kurios nuginčyt nesigaus.
Atsakymai lengviausiai randami tikrovėje o ne kažkieno teorijose.
latvių ambicijos daro mus konkurencingesniais nes galim naudoti jų oro infrastruktūra o jiems mažiau lieka resursų tiesioginiam investicijų pritraukimui kur juos stipriai lenkiam.
Poreikis visur patogiai nuskristi yra neoliberalizmo pasekmė.
nesutapimas kad arabų valstybės parsidavusios neoliberalioms vakarų naftos korporacijoms tiek daug investuoja į avialinijas.
Atlyginimai vieni maziausiu ES, uz ES ribu prisideda kitos problemos (muitai, leidimai, korupcija ir pan), kas didina produkto kaina
Ką tu man tuo nori parodyt? Visi žino, kad Barclays kaip atėjo, nes finansiškai apsimokėjo, taip ir išėjo kai nebeapsimokėjo, nes Indijoj tos pačios pozicijos pigiau.
Ką tu man tuo nori parodyt? Visi žino, kad Barclays kaip atėjo, nes finansiškai apsimokėjo, taip ir išėjo kai nebeapsimokėjo, nes Indijoj tos pačios pozicijos pigiau.
Del Barclays konkreciai pritariu, jiems buvo duota didziuliai tax incentive, kurie nuvo didesni uz ju sumoketus mokescius, bet nemanau, kad toks investiciju pritraukimas yra darnus.
As cia labiau macro lygiu rasau, nes micro lygiu galima ivairiu pavyzdziu surasti. ("Buvau Kisiniove, prie naktinio klubo maciau daug prabangiu masiniu, net nebuvo kur parkuotis" = reiskia "jie visi labai gerai gyvena" ) ir panasias nesamones).
Be to, manau, kad mazais atlyginimais ir mazais mokesciais turtingiesiems konkuruot nera tvaru ilgalaikeje perspektyvoje, zymiai geriau uz tuos pinigus sukurti patogias salygose kitose srityse, susisiekimas oru yra viena is ju
Del Barclays konkreciai pritariu, jiems buvo duota didziuliai tax incentive, kurie nuvo didesni uz ju sumoketus mokescius, bet nemanau, kad toks investiciju pritraukimas yra darnus.
As cia labiau macro lygiu rasau, nes micro lygiu galima ivairiu pavyzdziu surasti. ("Buvau Kisiniove, prie naktinio klubo maciau daug prabangiu masiniu, net nebuvo kur parkuotis" = reiskia "jie visi labai gerai gyvena" ) ir panasias nesamones)
Tai kad barklajus ar ne per 3 mėnesius vien tik į biudžetą sumokėdavo mokesčių, kiek tos pirminės tax incentives buvo
If a lion could speak, we could not understand him.
Del Barclays konkreciai pritariu, jiems buvo duota didziuliai tax incentive, kurie nuvo didesni uz ju sumoketus mokescius, bet nemanau, kad toks investiciju pritraukimas yra darnus.
As cia labiau macro lygiu rasau, nes micro lygiu galima ivairiu pavyzdziu surasti. ("Buvau Kisiniove, prie naktinio klubo maciau daug prabangiu masiniu, net nebuvo kur parkuotis" = reiskia "jie visi labai gerai gyvena" ) ir panasias nesamones).
Be to, manau, kad mazais atlyginimais ir mazais mokesciais turtingiesiems konkuruot nera tvaru ilgalaikeje perspektyvoje, zymiai geriau uz tuos pinigus sukurti patogias salygose kitose srityse, susisiekimas oru yra viena is ju
Šiaip jau šimtus kartų aptarta, kad tos dotacijos buvo mizeris palyginus kiek jie mokesčių sumokėjo. Jau net nekalbant kokį netiesioginį efektą turėjo, tiek kitų įmonių atėjime, NT, darbuotojų apmokyme ir t.t.
Esmė, kad tie skrydžiai čia yra vos ne paskutinėj vietoj tiems kas nori ateiti. Vien tai, kad už 30 km yra de facto Rusija žymiai labiau atbaidanti priežastis.
Net ir po Barclays išėjimo dalį funkcijų perėmė kažkokia indų firma. Ir tik dabar jie galutinai išeidinėja iš Lietuvos. Pagrinde dėl santykinai brangių darbo išlaidų.
Jie žino, kad kokybė Indijoje bus prastesnė, net bando vilioti darbui ten mūsiškius supervaizeriais (tik tokių entuziastų beveik nėra).
Šiaip jau šimtus kartų aptarta, kad tos dotacijos buvo mizeris palyginus kiek jie mokesčių sumokėjo. Jau net nekalbant kokį netiesioginį efektą turėjo, tiek kitų įmonių atėjime, NT, darbuotojų apmokyme ir t.t.
Esmė, kad tie skrydžiai čia yra vos ne paskutinėj vietoj tiems kas nori ateiti. Vien tai, kad už 30 km yra de facto Rusija žymiai labiau atbaidanti priežastis.
Prieš uždarant vien Sodros įmokų buvo sumokama kai kuriais mėnesiais 2 mln. Eur., o valstybės subsidija buvo tik 1,75 mln. Eur. Aišku toks agresyvus investuotojų pritraukimas mokesčių mokėtojų pinigais labai neliberalus pagal ekonomikos teoretikus, nes valstybė negali kištis į rinką, panašiai kaip ir skrydžių ar avialinijų subsidijavimas, bet taip veikia verslas.
Barclays išėjimas man atrodo labiau susijęs su tuom, kad jiems Lietuva tapo per brangi, kai jie atėjo atsimenu tie jų 6000 Lt atlyginimai atrodė labai geri tuo metu, ypač dar kai Lietuva buvo žiaurioje ekonominėje krizėje, o dabar matau paskutiniais metais vidurkis ant popieriaus buvo apie 2000 Eur, tai gerų specialistų už tiek šiais laikais sunku jau rasti.
Investuotojų Rusijos kaiminystė gal ir neatbaido, bet tokios politikų kalbos tikrai neprideda pasitikėjimo:
Juknevičienė pasidalijo informacija: sąjungininkai sakė, kad Rusija ketino mus pulti
Comment