Lietuvos ekonomikos aktualijos

[TIME]

Visiškas melas ką čia rašo TIME.
Nedarbo pašalpa Lietuvoje ne 200 eur, o priklauso nuo pajamų per paskutinius 30 mėn. Kad ji būtų 200 Eur, bedarbio vidutinės pajamos per 30 mėn. turėtų būti 130 Eur/mėn.
Išmoka po 3 mėn. vėlgi priklauso nuo buvusių pajamų. Dirbantis už normalų atlyginimą gautų 1028 Eur įrankas - nevadinčiau tai niekine išmoka.
Apie dėl neoliberalų kaltės pamestus žmonių išsilavinimo įgūdžius nekomentuosiu.

Priklauso nuo pajamu nedarbo draudimo ismoka (tai ne pasalpa, o draudimo ismoka - kiekviena menesio nuo menesio nurasoma draudimo suma) - ir rasau, kad 3 men ji normali, po 3men gerokai mazeja, dar po 3 men ji pasidaro niekine

Neturint sukaupto darbo stazo (dirbus bent 12 men per pastaruosius 30men), nedarbo draudimo ismoka nepriklauso, gaunama tik nedarbo pasalpa, ji siekia 200 eurus

[TIME]

Be to, ko siekia LLRI situo lobistiniu straipsniu tai dar didesnis "commodification" darbo jegos - nuo to nera jokios naudos nei darbuotuojui, nei valstybei, tik darbdaviams - zmones yra priversti dirbti nemotyvuojancius darbus, neatitinkancius ju issilavinimo ir patirties, kad tik isgyventu, taip sukuriant zymiai mazesne pridetine verte. Zymiai labiau yra pasiteisines Siaures salyse naudojamas "welfare state" socialines apsaugos sistemos modelis, kuris suteikia nedarbo draudimo ismokas labai ilga laika (Danijoje pvz., 12 men gaunama ismoka, artima buvusiam atlyginimui, dar 12 men gaunama kazkiek menkesne ismoka), kuri padeda zmogui jaustis saugesniam, ieskoti jo lukescius atitinkancio darbo. Ir ne, tai nesukuria "bedarbiu minios" kakp teikia LLRI, Siaures salyse nedarbo rodiklis yra vienas mazesniu ES

[digital]

Tai bus ir pas mus taip, kai būsim turtingesni.

[TIME]

Niekas nedraudzia ir dabar skirti didesne dali BVP socialines apsaugos sistemai, po truputi pereinant nuo ekstremaliai neoliberalaus modelio iki labiau pasiteisinusio welfare state modelio. Po kolkas procentas vienas maziausiu ES:

https://ec.europa.eu/eurostat/statis...ocial_benefits

[Egiuxz]

Visiškas melas ką čia rašo TIME.
Nedarbo pašalpa Lietuvoje ne 200 eur, o priklauso nuo pajamų per paskutinius 30 mėn. Kad ji būtų 200 Eur, bedarbio vidutinės pajamos per 30 mėn. turėtų būti 130 Eur/mėn.
Išmoka po 3 mėn. vėlgi priklauso nuo buvusių pajamų. Dirbantis už normalų atlyginimą gautų 1028 Eur įrankas - nevadinčiau tai niekine išmoka.
Apie dėl neoliberalų kaltės pamestus žmonių išsilavinimo įgūdžius nekomentuosiu.

Kas yra normalus atlyginimas, kad gauti 1028 eurų pašalpos? Jau mano atlyginimas net Vilniaus standartais yra aukštesnis už vidutinį, bet pašalpa net pirmus tris mėnesius nesiektų 1000 eurų.

[Sula]

Kas yra normalus atlyginimas, kad gauti 1028 eurų pašalpos? Jau mano atlyginimas net Vilniaus standartais yra aukštesnis už vidutinį, bet pašalpa net pirmus tris mėnesius nesiektų 1000 eurų.

2212 eurų ant popieriaus. Tai Vilniui tikrai kaip ir vidutinis.
https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles...os_skaiciuokle

[Egiuxz]

2212 eurų ant popieriaus. Tai Vilniui tikrai kaip ir vidutinis.
https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles...os_skaiciuokle

Ai, teisingai, vedžiau atlyginimą į rankas...

[sankauskas]

Danijoje pvz., 12 men gaunama ismoka, artima buvusiam atlyginimui, dar 12 men gaunama kazkiek menkesne ismoka), kuri padeda zmogui jaustis saugesniam, ieskoti jo lukescius atitinkancio darbo.

Ką tu čia skiedi, 12 mėnesių gauni iš A-Kasse, - PRIVATAUS draudimo fondo, kur pinigus moki savanoriškai. Valstybinė bedarbio pašalpa Danijoje (kurią moka savivaldybė) yra visiškai graudi.

Lietuvoje didesnis procentas (nuo BVP) skiriamas bedarbio pašalpoms nei Danijoje.

[Sula]

Ką tu čia skiedi, 12 mėnesių gauni iš A-Kasse, - PRIVATAUS draudimo fondo, kur pinigus moki savanoriškai. Valstybinė bedarbio pašalpa Danijoje (kurią moka savivaldybė) yra visiškai graudi.
Lietuvoje didesnis procentas (nuo BVP) skiriamas bedarbio pašalpoms nei Danijoje.

Galiu patvirtinti, pažįstamas dirbo kurjeriu Danijoje, dabar bedarbis, gauna ~400 EUR, su daniškom kainom ne kas.

[MedinisStrazdas]

Tai bus ir pas mus taip, kai būsim turtingesni.

Mes jau esame turtingesni. Problema yra kad lietuvoje yra mažiausiais % nuo BVP perskirstomas per biudžetą visoje ES. t.y. mokesčiai yra permaži. Pas mus praktiškai neegzistuoja turto mokesčiai.

[Silber418]

Galiu patvirtinti, pažįstamas dirbo kurjeriu Danijoje, dabar bedarbis, gauna ~400 EUR, su daniškom kainom ne kas.

Lietuvoje 400€ nedarbo išmoka yra įprasta, o Danijoje, manau, kelis kartus didesnė. Kita vertus, gali skirtis pašalpos apskaita. Galbūt Jūsų pažįstamas dirbo ne pilnu etatu arba atlyginimo apskaita buvo valandinė, todėl nesukaupta pajamų bazė pilnai pašalpos sumai gauti. Jeigu nesi Danijos pilietis ir turi mažai sukaupto darbo stažo, pilną nedarbo išmoką gauti nėra lengva. Panaši situacija Švedijoje, kur vertinama daug niuansų, kurie lemia galutinę išmokos sumą. Pragyvenus šalyje 5 metus ir dirbus pilnu etatu bent metus, pašalpos suma būtų įprastinė. Deja, gauti darbą pilnu etatu nėra lengva (darbdaviai linkę skirti valandinę atlyginimo apskaitą su kuo mažesniu darbo valandų skaičiumi), todėl daug ES piliečių piktinasi, kad skandinavai jiems nėra dosnūs ir nemoka pilnų pašalpų.

[Sula]

Mes jau esame turtingesni. Problema yra kad lietuvoje yra mažiausiais % nuo BVP perskirstomas per biudžetą visoje ES. t.y. mokesčiai yra permaži. Pas mus praktiškai neegzistuoja turto mokesčiai.

Biudžetas per mažas todėl, kad per mažai surenkama mokesčių. Bet mokesčiai samdomam darbui yra vieni didžiausių Europoje. "Šešėlis" vienas didžiausių.
Seimas kelioliką metų nepriima įstatymų dėl NT, automobilių ir kt. mokesčių. Ir apskritai visos bazės normalizavimo. Viskas vardan "paprasto žmogaus"

[TIME]

Ką tu čia skiedi, 12 mėnesių gauni iš A-Kasse, - PRIVATAUS draudimo fondo, kur pinigus moki savanoriškai. Valstybinė bedarbio pašalpa Danijoje (kurią moka savivaldybė) yra visiškai graudi.

Lietuvoje didesnis procentas (nuo BVP) skiriamas bedarbio pašalpoms nei Danijoje.

Netiesa, patikrinkite saltini, kuri pridejau prie komentaro. ES, socialinems reikmems skiriama 30.4 proc nuo BVP vidutiniskai, Lietuvoje 19.2 proc. Tai ilgamecio LLRI ir panasiu lobistiniu organizaciju bei didziuju banku lobistu kaip Mauricas darbo rezultatas

[Lettered]

Netiesa, patikrinkite saltini, kuri pridejau prie komentaro. ES, socialinems reikmems skiriama 30.4 proc nuo BVP vidutiniskai, Lietuvoje 19.2 proc. Tai ilgamecio LLRI ir panasiu lobistiniu organizaciju bei didziuju banku lobistu kaip Mauricas darbo rezultatas

Lietuvoje bedarbio pašalpos šiaip tikrai neproporcingai didelės. Suprantu jas skirti ekonominės krizės metais ar per covidą, kai dalis verslų buvo uždaryta, bet dabar, kai tiek laisvų darbo vietų ant kiekvieno kampo bedarbio pašalpos yra tik papildomos pajamos dirbantiems nelegaliai ar visokiems asocialams. Jau geriau tuos pinigus skirti pensininkams, neįgaliesiems ar kokius vaiko pinigus padidinti.

[TIME]

Visu pirma, 200 euru tikrai nera "neproporcingai didele" socialine pasalpa nera didele. Jeigu kalbate apie nedarbo draudimo ismoka, ji didesne tik 3 men ( nenaudokite zodzio "pasalpa" - jis stigmatizuoja draudimo ismokas gaunancius ir nera teisingas, cia panasiai kaip automobilio draudimas - nuo kiekvieno atlyginimo mokama draudimo imoka, kad prireikus butu ismoketi draudimo pinigai, del panasios stigmatizavimo ir "means-based" metodu Lietuvoje apie 40proc priklausanciu ismoku is vis nepasiema.

Be to, nedarbo draudimo ismokos veikia placiau nei, kad tik apsauga nuo skurdo - tai padeda "decommodifikuoti" darbuotuojus, padedant jiems susirasti ju issilavinima, motyvacija ir patirti atitinkanciua darbus.

Tipiska darbo vieta Lietuvos provincijoje: buvo papigiai prichvatizuota spaustuve, dirbama ypac zemu nasumu del neivestavimo i kapitalo atnaujinimus, bet "verslas" egzistuoja del to, kad galima moketi ypac mazus atlyginimus komodifikuotiems darbuotuojams del de facto neegzistuojancios socialines apsaugos sistemos. Jos atsiradimas tokias darbo vietas paverstu nebepelningoms ir priverstu investuoti i nasumo pagerinimus ir didesne pridetine verta kuriancias darbo vietas.

Pensijas ir ypac neigalumo pasalpas (zmones, kadangi negali aktyviai dalyvauti politkoje tai is ju galima tyciotis mokant 116 euru pasalpa) reikia kelti ne procentais bet kartais, bet ne kitu pazeidziamu grupiu saskaita, o apmokestinant turtuolius progresiniais mokesciais, naikinant lobistu primesta "flat rate" sistema (Sausio 13 ar per Konstitucijos referenduma niekas jos tikrai neprase), kuri yra de facto pavirtus regresinia sistema, apie ka net kalbejo pasalio bankas, siaip daznai kritikuojamas besivystanciose salyse del per liberalaus poziurio i ekonomika (Lietuvos sistema pasibaisejo net jis, ju kritika vos ne socialistine Lietuvos kontekste atrode)

[mantasm]

Be to, ko siekia LLRI situo lobistiniu straipsniu tai dar didesnis "commodification" darbo jegos - nuo to nera jokios naudos nei darbuotuojui, nei valstybei, tik darbdaviams - zmones yra priversti dirbti nemotyvuojancius darbus, neatitinkancius ju issilavinimo ir patirties, kad tik isgyventu, taip sukuriant zymiai mazesne pridetine verte. Zymiai labiau yra pasiteisines Siaures salyse naudojamas "welfare state" socialines apsaugos sistemos modelis, kuris suteikia nedarbo draudimo ismokas labai ilga laika (Danijoje pvz., 12 men gaunama ismoka, artima buvusiam atlyginimui, dar 12 men gaunama kazkiek menkesne ismoka), kuri padeda zmogui jaustis saugesniam, ieskoti jo lukescius atitinkancio darbo. Ir ne, tai nesukuria "bedarbiu minios" kakp teikia LLRI, Siaures salyse nedarbo rodiklis yra vienas mazesniu ES

Kažkas turi dirbti ir nemotyvuojančius darbus. Per ilgai užsiieškot svajonių darbo irgi nenaudinga visuomenei. Aišku tada reikia normalių profsąjungų, kad nemotyvuojančiuose nesvajonių darbuose būtų normalios sąlygos.

[sankauskas]

Netiesa, patikrinkite saltini, kuri pridejau prie komentaro. ES, socialinems reikmems skiriama 30.4 proc nuo BVP vidutiniskai, Lietuvoje 19.2 proc. Tai ilgamecio LLRI ir panasiu lobistiniu organizaciju bei didziuju banku lobistu kaip Mauricas darbo rezultatas

3 minučių darbas susirasti Eurostat'o duomenis. Danija - 1,4%, Lietuva - 1,8%

T.y. Lietuva skiria 26% daugiau bedarbių pašalpoms, nei Danija.

[Sula]

apie ka net kalbejo pasalio bankas, siaip daznai kritikuojamas besivystanciose salyse del per liberalaus poziurio i ekonomika (Lietuvos sistema pasibaisejo net jis, ju kritika vos ne socialistine Lietuvos kontekste atrode)

Lietuvių žiaurumu baisėjosi net Gestapas, reikia tai žinoti

[tajus2]

Visu pirma, 200 euru tikrai nera "neproporcingai didele" socialine pasalpa nera didele. Jeigu kalbate apie nedarbo draudimo ismoka, ji didesne tik 3 men ( nenaudokite zodzio "pasalpa" - jis stigmatizuoja draudimo ismokas gaunancius ir nera teisingas, cia panasiai kaip automobilio draudimas - nuo kiekvieno atlyginimo mokama draudimo imoka, kad prireikus butu ismoketi draudimo pinigai, del panasios stigmatizavimo ir "means-based" metodu Lietuvoje apie 40proc priklausanciu ismoku is vis nepasiema.

Be to, nedarbo draudimo ismokos veikia placiau nei, kad tik apsauga nuo skurdo - tai padeda "decommodifikuoti" darbuotuojus, padedant jiems susirasti ju issilavinima, motyvacija ir patirti atitinkanciua darbus.

Tipiska darbo vieta Lietuvos provincijoje: buvo papigiai prichvatizuota spaustuve, dirbama ypac zemu nasumu del neivestavimo i kapitalo atnaujinimus, bet "verslas" egzistuoja del to, kad galima moketi ypac mazus atlyginimus komodifikuotiems darbuotuojams del de facto neegzistuojancios socialines apsaugos sistemos. Jos atsiradimas tokias darbo vietas paverstu nebepelningoms ir priverstu investuoti i nasumo pagerinimus ir didesne pridetine verta kuriancias darbo vietas.

Pensijas ir ypac neigalumo pasalpas (zmones, kadangi negali aktyviai dalyvauti politkoje tai is ju galima tyciotis mokant 116 euru pasalpa) reikia kelti ne procentais bet kartais, bet ne kitu pazeidziamu grupiu saskaita, o apmokestinant turtuolius progresiniais mokesciais, naikinant lobistu primesta "flat rate" sistema (Sausio 13 ar per Konstitucijos referenduma niekas jos tikrai neprase), kuri yra de facto pavirtus regresinia sistema, apie ka net kalbejo pasalio bankas, siaip daznai kritikuojamas besivystanciose salyse del per liberalaus poziurio i ekonomika (Lietuvos sistema pasibaisejo net jis, ju kritika vos ne socialistine Lietuvos kontekste atrode)

Nu jo, žiūriu Pietų Europos ir ir Pietų Amerikos socializmo/komunizmo pasekėjų jau daugėja ir pas mus. Visgi, tikiuosi, kad Sovietų sąjungos skiepas pas mus vis dar yra daug gyvas, kad neimtume įsivedinėti tokių nesamonių.

[Lettered]

Iš A. Kubiliaus FB. Įspūdingas pasiekimas.

LIETUVOS PASIEKIMAI (1): PASIVIJOME JAPONIJĄ

Iškalbingas grafikas: ekonomikoje - Lietuva pasivijo Japoniją.

Paskutiniai dešimtmečiai Japonijos ekonomikai nebuvo labai sėkmingi. Mes tuo tarpu augome labai sparčiai!

Yra kuo pasidžiaugti!!!

https://m.facebook.com/story.php?sto...00044139474209