Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Na mane ne taip supratai, aš perskaičiau variacijos ir pagalvojau, kad kalbama apie "nelygybę" tarp darbuotojų. Tipo komunizmo laikais visų algos lygios, o po to pavarijavo labai stipriai.
Bet dabar išssiverčiau su translate, tai ne, pasirodo visgi tiesiog atlyginimų didėjimas nuo 1990 iki dabar. Aš tą vriantą buvau atmetęs, nes nesamonė, kad Italijoj ar ispanijoj atlyginimai per 32 metus nepadidėjo. Ar, kad Belgijose visokiose tik 25 proc atlyginimai pakilo per 32 metus.
Arba čia koks idiotiškas valiuotos konvertavimas įtrauktas. Arba kažkoks santykinis svertas įtraukas, kas nėra aišku grafike.

Čia algų didėjimas įvertinus infliaciją. Aišku tas 1990 mūsų atveju nelabai reprezentatyvu, kai dar beverčiai rubliai buvo, po to visokie talonai, geriausia, jei būtų vertinta nuo kokių 1995, kada jau buvo praėję keli metai su litais, bet rezultatai manau būtų panašūs apie 200% ir būtumėm tarp lyderių.

[Sula]

Algos kyla, bet kiek jų suvalgys infliacija?

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2022 m. antrąjį ketvirtį išaugo 2,9 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2022 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 780,5 EUR ir, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,9 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 847,2 EUR ir buvo 4,2 proc. didesnis, privačiajame – 1 752,7 EUR ir buvo 2,4 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 116,2 EUR ir, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,6 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 154,1 EUR ir buvo 3,8 proc. didesnis, privačiajame – 1 100,4 EUR ir buvo 2,2 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 3,7 proc.

[Ångstrom]

Nors algos Lietuvoje auga, bet dėl infliacijos jos realiai sumažėjo 5.6 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis
šalies Vidutinis darbo užmokestis (VDU),
atskaičius darbuotojo mokesčius, 2022 m. II
ketvirtį Lietuvoje sudarė 1 116,2 EUR ir,
palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo
2,6 proc., tačiau realusis darbo užmokestis 2022
m. antrąjį ketvirtį dėl infliacijos, palyginti su
2021 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo
5,6 proc.: viešajame sektoriuje – 7,7 proc.,
privačiajame – 4,5 proc.!

<...>

Šaltinis: https://www.lps.lt/nors-algos-lietuv...liai-sumazejo/

[Gator]

R. Kuodis verslui linki sąmoningumo, ragina kalbėti apie 17% PVM

Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21% iki 17%, jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz7hKUzsl91

[Arunasx]

R. Kuodis dar kartą paaiškino, kodėl reikia taikyti 17 proc. PVM tarifą visiems: baigiam tuos cirkus https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...drove-25014607

Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pritarė įstatymo projektui, kuriuo neterminuotai siekiama pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui, atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms. Kaip prof. R.Kuodis aiškino „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“, būtent šios prekės yra vartojamos turtingesnių žmonių. Tai yra absurdas, sakė jis. Ekonomistas kėlė klausimą, kodėl negalime turėti PVM lengvatos toms pačioms kruopoms, kurias perka mažiau pasiturintys gyventojai. Jei neturime tokio tipo lengvatų, kaip galime turėti lengvatas koncertams, išlaidoms restoranuose?
„Panašu į lenkišką sindromą – drąsiai žaidė su infliacija ir lengvatomis maistui“, – atkreipė dėmesį radijo laidos dalyvis. Po tokių sprendimų į pradinį tašką grįžti sunku – užklupo pandemija, karas, o tuštėjantis biudžetas verčia skolintis. Skolą anksčiau ar vėliau turės padengti patys gyventojai, priminė profesorius.
Vis tik Lietuvoje nuo 2008–2009 m. finansų krizės turime 21 proc. PVM tarifą, kuris tuomet turėjo būti laikinas. Šiuo metu jis vienas didžiausių visoje Europoje. Prof. R.Kuodis įsitikinęs, kad šis tarifas neturėtų viršyti 20 proc. ribos.

Teisybės dėlei pažvelgus https://en.wikipedia.org/wiki/Europe...alue_added_tax nesimato kad LT būtų vienas didžiausių jei nesigilinti į lengvatinius VAT.

[MedinisStrazdas]

Šiaip 21 yra optimalus surinkimo atžvilgiu (esant didesniuose prasideda didesnis vengimas mokėti) ir tikrai nesam didžiausias ES. Bet problema yra kad pas mus PVM sudaro labia didelę dalį biudžeto, kai kitose šalyse jis nėra toks reikšmingas.

[R.D.]

Tarptautiniai ekspertai tiesiog pasibaisėjo Lietuvos mokesčių sistema: košmaras, Europoje blogiau nėra
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=91778365

Pirmiausia pastebima, kad Lietuvos produktyvumo augimas 2009–2017 metais sulėtėjo iki 5,2 proc., kai 2002–2008 metais siekė 11 proc. „Lietuvos mokesčių sistema pasižymi diferenciniu apmokestinimu: GPM (ir įmokų „Sodrai“) taikymas priklauso nuo pajamų šaltinio ir formų. Tai lemia mokesčių optimizavimą verslo ir ekonomikos augimo sąskaita“, – rašoma prezentacijoje. Pastebima, kad šalyje galima suskaičiuoti 72 apmokestinimo pritaikymus, kurie priklauso nuo mokesčių mokėtojo tipo, dydžio, veiklos srities, pajamų šaltinio (kapitalo ar darbo).

„Tai neleidžia pasiekti horizontalaus teisingumo ir neutralumo, kas yra geros mokesčių sistemos pagrindas. Vertikalus teisingumas negali būti pasiektas be horizontalaus teisingumo“, – dėsto Pasaulio banko ekspertai. Dokumente dar rašoma, kad jų skaičiavimu, efektyvus tarifas darbo pajamoms yra keturis kartus didesnis nei kapitalui, o šis skirtumas yra didžiausias ES. „Tuo metu daugumoje pažengusių mokesčių sistemų tokio skirtumo išvis nėra (1:1). Negana to, GPM struktūra Lietuvoje, vertinant ES standartais, yra labai žemo progresyvumo“, – rašoma dokumente. Pasaulio banko atlikta mikrosimuliacija parodė, kad daugiau nei 250 tūkst. eurų per metus uždirbantys gyventojai Lietuvoje yra apmokestinami efektyviu 17,3 proc. tarifu, kai uždirbantys tarp 25 tūkst. ir 50 tūkst. eurų apmokestinami labiau, t. y. 17,9 proc. tarifu.

Pasaulio bankas taip pat turėjo pastabų dėl pelno mokesčio. Šiuo metu standartinis tarifas yra 15 proc., o sumažintas – 5 proc. Pastarasis taikomas įmonėms su mažesne nei 300 tūkst. eurų apyvarta ir mažiau nei 10 darbuotojų. Ekspertai pastebėjo, kad ši lengvata nelabai turi prasmės, o dalis įmonių specialiai stengiasi neperžengti numatytos ribos. Dėl to neauga. „Įmonės savo pajamas nurodo kaip tik vos žemiau 300 tūkst. eurų“, – rašoma dokumente.

[John]

Tarptautiniai ekspertai tiesiog pasibaisėjo Lietuvos mokesčių sistema: košmaras, Europoje blogiau nėra
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=91778365

Kai politika daroma už "paskolas" gėrimų dėžutėse ir tai yra de facto legalizuota, tai nelabai reiktų tikėtis kažkokio rimtesnio kapitalo apmokestinimo anytime soon. Juo labiau, kad ir šiuo metu pagrindinėje valdančiojoje partijoje top pozicijose šmirinėja labai panaši chebra.

[Gator]

Kuriam čia es komunistyne 1:1 darbo pajamos ir kapitalas apmokestintas?

[R.D.]

Kai politika daroma už "paskolas" gėrimų dėžutėse ir tai yra de facto legalizuota, tai nelabai reiktų tikėtis kažkokio rimtesnio kapitalo apmokestinimo anytime soon. Juo labiau, kad ir šiuo metu pagrindinėje valdančiojoje partijoje top pozicijose šmirinėja labai panaši chebra.

Apie mokesčių sistemą nieko nepasakysiu, bet štai kas bado akis tai šešelio mastai - nuo 13 iki 20% (kiti teigia, kad siekia 30%), PVM atotrūkis, menkas darbo produktyvumas ES šalių kontekste. Ir nepanašu, kad šalis judėtų kažkur sprendžiant šias problemas.

[digital]

Kai politika daroma už "paskolas" gėrimų dėžutėse ir tai yra de facto legalizuota

Kaip legalizuota?

[John]

Kaip legalizuota?

Nu kai už kyšių ėmimą/davimą faktiškai netaikomos sankcijos.

[Egiuxz]

Apie mokesčių sistemą nieko nepasakysiu, bet štai kas bado akis tai šešelio mastai - nuo 13 iki 20% (kiti teigia, kad siekia 30%), PVM atotrūkis, menkas darbo produktyvumas ES šalių kontekste. Ir nepanašu, kad šalis judėtų kažkur sprendžiant šias problemas.

Kaip matuojamas darbo produktyvumas? Niekaip nesuprantu kaip lietuviai yra mažiau produktuvūs, o kitose šalyse darbuotojai yra daigiau produktyvūs, nors dirba žymiai mažiau, lengviau ir lėčiau už lietuvius.

[TrippleA]

Tarptautiniai ekspertai tiesiog pasibaisėjo Lietuvos mokesčių sistema: košmaras, Europoje blogiau nėra
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=91778365

Tai, kad tie Pasaulio banko ekspertai kazkokie kosmonautai. Atvaziavo i Lietuva paturistau ir kazkokiu pasiulymu duot. Nei jie normaliai anlizavo kokia mokestine sistema yra Lietuvoj, nei kokios reformos planuojamos, nei kokia mokesciu sistemos raida ar zmoniu mastymas mokesciu atzvilgiu. Tiesiog atvare, numete kazkokiu lempiniu patarimu, kaip ir kiekviena karta, o musu zurnalistai ikale straipsni su klickbaitine antraste. Durniu laivas kazkoks

[Lettered]

Tai, kad tie Pasaulio banko ekspertai kazkokie kosmonautai. Atvaziavo i Lietuva paturistau ir kazkokiu pasiulymu duot. Nei jie normaliai anlizavo kokia mokestine sistema yra Lietuvoj, nei kokios reformos planuojamos, nei kokia mokesciu sistemos raida ar zmoniu mastymas mokesciu atzvilgiu. Tiesiog atvare, numete kazkokiu lempiniu patarimu, kaip ir kiekviena karta, o musu zurnalistai ikale straipsni su klickbaitine antraste. Durniu laivas kazkoks

Kad labai teisingos išvados ir patikrinti tą skaičiais labai lengva, šalies BVP dydžio ir viešų finansų santykis labai prastas, nors darbo apmokestinimas vienas didesnių. kitoje temoje apie tai irgi kalbėjom, kad Vilniaus miesto biudžetas labai skurdus lyginant su kaimynais regione.

[Sula]

Nelabai aišku ar tame kontekste Sodros ir panašūs "mokesčiai" yra laikomi kaip mokesčiai? Tikiuosi, kad ne.
Čia tik liaudyje sakoma " moku mokesčius už dujas ir elektrą".

[gerietis]

Kaip matuojamas darbo produktyvumas? Niekaip nesuprantu kaip lietuviai yra mažiau produktuvūs, o kitose šalyse darbuotojai yra daigiau produktyvūs, nors dirba žymiai mažiau, lengviau ir lėčiau už lietuvius.

UAB "A" nuplovė automobilį ir pamė 6 eurus.
UAB "B" nuolovė automobilė ir paėmė 12 eurų.
B darbo produktyvumas dvigubai didesnis už A.

Kitas pvz. lietuvis daugiau, sunkiau šluoja gatvę su beržine šluota, kitoje šalyje lengvai ir našiai nušluoja su valymo mašina.
Arba vienoje gamykloje 10 tekintojų stovi prie staklių, kita gamykla pasistatė automatinę gamybos liniją, ir darbo produktyvumas padidėjo N kartų.

T.y. darbo produktyvumas pasiekiamas ne sunkiu ir greitu rankų darbu, o vadovų galvose.

[Egiuxz]

UAB "A" nuplovė automobilį ir pamė 6 eurus.
UAB "B" nuolovė automobilė ir paėmė 12 eurų.
B darbo produktyvumas dvigubai didesnis už A.

Kitas pvz. lietuvis daugiau, sunkiau šluoja gatvę su beržine šluota, kitoje šalyje lengvai ir našiai nušluoja su valymo mašina.
Arba vienoje gamykloje 10 tekintojų stovi prie staklių, kita gamykla pasistatė automatinę gamybos liniją, ir darbo produktyvumas padidėjo N kartų.

T.y. darbo produktyvumas pasiekiamas ne sunkiu ir greitu rankų darbu, o vadovų galvose.

Pirmo pavyzdžio nepavadinčiau kaip dvigubai didesniu produktyvumu.

Antro pavyzdžio nesuprantu. Jeigu gamybos linija kainuoja vienodai visoje Europoje, žaliavos kainuoja tiek pat, išeiga visur ta pati, kodėl operatoriai gauna ne vienodą atlyginimą, atlikdami tą patį darbą ir gaudami tą pačią išeigą?

[TIME]

Ne, produktyvymas labai minimaliai priklauso nuo darbuotuoju - priklauso nuo darbdaviu. Jis zemas, nes darbdaviai neiinvestuoja i kapitalo atnaujinimus, naujas technologijas, darbuotuoju psichologine bukle, team buildinima ir panasiai. Pavyzdys: darbuotuojas dirba 8h traybinemis staklemis apdirbdamas mediena - zemas efektyvumas. Tas pats darbuotuojas apdirba mediena siuolaikinemis staklemis 8 valandas - aukstas efektyvumas. Dar aukstesnis, jis butu jei firma investuotu i brando kurima, marketinga, ir kurtu galutini produkta, o ne tiesiog apdirbtu mediena ir siustu ja i Skandinavija ar Vokietija ar darytus detales IKEA'jai.

Tipiskas verslas provincijoje: pavyko kokia spaustuvele prichvatizuot, kol ji nenugriuvo samdoma kazkas uz vergiska atlyginima ir labai mazu efektyvumu daromas biznis. Investuojant, kuriant geresni produkta, reiketu idet kazkiek savu pinigu/skolintis/ieskoti investuotuoju, kas kuri laika apribotu galimybes issicashinti ir prisipirkti automobiliu ir pan.

Efektyvuma paskatintu didinti tiksli vyriausybes politika - nukreipta i spartu pajumu didejima ir socialines apsaugos sistemos sukurima, stipriu profsajungu kurima.Tokiu atveju, darbdaviai butu priversti investuoti i nasuma, noredami issaugoti savo bizni.

Deja, Lietuvoje lobistines organizacijos kaip Laisvos rinkos institutas yra labai itakingos ir neleidzia to daryt, grasindami, kad cia tuoj bus komunizmas, tremimai i Sibira ir pan., tad darbdaviai gali gana komfortiskai jaustis, pagrisdami savo versla vergisku darbu (zemomis zmoniu kapitalo islaidomis), kuris garantuoja pelna

[sankauskas]

Antro pavyzdžio nesuprantu. Jeigu gamybos linija kainuoja vienodai visoje Europoje, žaliavos kainuoja tiek pat, išeiga visur ta pati, kodėl operatoriai gauna ne vienodą atlyginimą, atlikdami tą patį darbą ir gaudami tą pačią išeigą?

Produktyvumas skiriasi pakankamai mažai - Lidl kasininkė per pamainą nuskanuoja panašų kiekį prekių tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Skambučių centro darbuotojas atsiliepia į panašų skaičių skaičių skambučių. Ten, kur yra capital intensive pramonė, tie skaičiai gali skirtis kažkiek daugiau - vokiečiai gali nusipirkti našesnius robotus ir įrengimus nei lietuviai, bet irgi kalbame apie procentus, ne apie kartus.

O pajamų skirtumą geriausiai paaiškina Solow-Swan modelis - Y=f(K,A,L) kur pajamos (Y) yra kapitalo (K), technologinės pažangos (A) ir darbo jėgos (L) išvestinė. Spėčiau kad ne technologinis pranašumas (t.y. ne tik naujos technologijos, bet ir visos vadybos sistemos, techninis know-how ir panašiai) sudaro pajamų skirtumą, o kapitalo kiekis rinkoje. Vakaruose elementariai yra daug daugiau pinigų, kuriuos jie akumuliavo šimtmečiais, ir tas kapitalas daug labiau konkuruoja dėl darbo jėgos. Lietuvoje savo kapitalo mažai, iš užsienio pritraukiam irgi ribotai. Kuo daugiau K ekonomikoje, tuo labiau auga Y. Žinoma, reikia adekvačiai vertinti esamą situaciją - Lietuva padarė milžinišką kiekybinį šuolį pagal pajamas vienam gyventojui.