Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Tris kartus skaičiau, vistiek nesupratau. Kas yra "pension expenditure per person as a share of per capita gdp"?
    Čia todėl, kad vienose šalyse pensijų sistemai išleidžiama daug, bet ir pensininkų yra labai daug, o kitose išleidžiama mažai, bet ir pensininkų yra mažai. Todėl sunku palyginti, kurioje šalyje pensininkams per capita išleidžiama daugiau.

    Dumenys iš čia, labai įdomus šaltinis, tik paprastam darbo žmogui per ilgas: https://ec.europa.eu/social/BlobServ...9417&langId=en

    Pension expenditure as a share of GDP also varies across the Member States. Total
    pension expenditure per older person as a share of per-capita GDP takes into account the size
    of the older population and the country’s economy. In 2015, the ratio in Greece (where
    expenditure is relatively high) was more than double that in Estonia, Ireland, Lithuania and
    Latvia (Baltic States), which have the lowest relative expenditure (Figure 13). Some countries
    with relatively generous pension systems, such as Luxembourg, score relatively low in
    relation to their GDP; the same applies to Germany, with the largest pension expenditure, but
    not after taking its large older population into account.
    O tavo pateiktuose duomenyse Airijos pavyzdys yra iškalbingas. Airijos pensininkai iš valstybės gauna labai nedidelę buvusios algos dalį, dar mažesnę, negu Lietuvos. Kaip jie išgyvena nežinau, gal privatūs pensijų fondai čia gerai veikia. (Kitas nesusijęs, bet man pasirodęs keistas ir įdomus dalykas, kad Estijos moterys pensininkės gauna daug didesnę buvusio atlyginimo dalį, negu estai pensininkai vyrai).


    Click image for larger version

Name:	pensija2.png
Views:	84
Size:	39,1 kB
ID:	1787706

    Comment


      Tai tavo indikatorius teoriškai būtų geresnis, bet kad būtų tikslus, reikia skaičiuoti ne Government expenditure as share of GDP per capita, bet pensininkų dispisable income as share of GDP per capita. Nes yra tikrai nemažai oensininkų, gaunančių pajamų iš dividendų, NT nuomos, etc.

      Nes turbūt yra šalių kur privatūs pensijų fondai veikia jau senai, ten valstybinio socialinio draudimo įmokos (ir tuo pačiu išmokos) yra mažos, bet pensininkai gyvena pasiturinčiai.
      If a lion could speak, we could not understand him.

      Comment


        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
        Vienam spektro gale yra Airija, Nyderlandai, JK ir Lietuva. Kitame - Graikija, Italija, Prancūzija ir Portugalija. Just sayin'
        Pamenu, kai Graikiją populizmas privedė prie rimtos krizės, tai pas mus dažnas paaiškinimas skambėjo : 'nu bet už tai pažiūrėkite kokios pensijos pas juos, mums apie tokias tik pasvajoti'. Problema, kad jeigu valdžia susikoncentruoja į pensijas ir pamiršta ekonomikos variklį, t.y. jaunimą, tai tas pensijas galima padaryti belenkiek dideles, bet jos užstrigs vietoje nebeaugs. Būtent tai ir nutiko su Graikija, kurios milžiniškos pensijos užsikonservavo tame 'milžiniškame' lygyje ir jau dešimtmetis kai nelabai auga. Tiesą sakant net mūsų pensininkai, kuriems prieš tai Graikijos pensija atrodė kaip 'ogogo kiek kartų didesnė', jau netrukus pajus, kad jų pensija tampa didesne.

        Parašė Dovydas Rodyti pranešimą
        Galbūt šalyje, kurios ekonomika auga viena iš greičiausiai Europoje, jau būtų galima ir padidinti pensijas šiek tiek, nesutinki?
        Lietuvoje buvo padarytas vienas labai svarbus darbas populizmo mažinimui - įvesta formulė, pagal kurią, augant ekonomikai, atitinkamai didėja ir pensijos. T.y. pensijų didėjimas priklauso ne nuo ko kito, kaip nuo ekonomikos augimo. Iš populistų buvo atimta burtų lazdelė, kuria jie būtų būrę apie didesnes pensijas ir taip rinkę balsus. Dėl to tas tavo pasakymas apie 'ar nesutinki, kad augant ekonomikai, augtų ir pensijos' neturi jokio logiško pagrindimo, nes pagal tą formulę būtent taip ir yra, kad augant ekonomikai auga ir pensijos. Klausimas čia kitas - ar augant ekonomikai mes turėtumėm sulaužyti tą formulę ir didžiąją dalį augančios ekonomikos vaisių nukreipti į daug spartesnį pensijų augimą. Ir čia iškart atsiranda nepabijokim to žodžio, bet imbicilų, kurie pradeda teigti, kad 'jaunimas emigruoja dėl mažų pensijų'. Nesinori tokioms nesąmonėms skirti daugiau dėmesio, bet problema ta, kad šiuo metu Lietuvoje turime situaciją, kai berods į pensiją išeina 30k, o į darbo rinką ateina 20k jaunimo (skaičiai netikslūs, iš atminties, bet santykis panašus). Esminis ir pagrindinis mažų pensijų sprendimas yra emigracijos mažinimas, o ne jų didinimas. Jeigu pensininkams rūpi jų ateitis, o juo labiau jų vaikų ir anūkų ateitis, tai jie turėtų suprasti, kad prioritetas turėtų būti ne pensijų didinimas, o ekonomikos augimo skatinimas, nes būtent tai ir atneša didesnes pensijas ir nenutinka taip, kaip Graikijoje, kur didelės pensijos užsikonservuoja tame 'dideliame' lygyje, kuris ilgainiui tampa labai mažas.
        Paskutinis taisė Eidvis; 2020.03.08, 12:23.

        Comment


          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

          Pamenu, kai Graikiją populizmas privedė prie rimtos krizės, tai pas mus dažnas paaiškinimas skambėjo : 'nu bet už tai pažiūrėkite kokios pensijos pas juos, mums apie tokias tik pasvajoti'. Problema, kad jeigu valdžia susikoncentruoja į pensijas ir pamiršta ekonomikos variklį, t.y. jaunimą, tai tas pensijas galima padaryti belenkiek dideles, bet jos užstrigs vietoje nebeaugs. Būtent tai ir nutiko su Graikija, kurios milžiniškos pensijos užsikonservavo tame 'milžiniškame' lygyje ir jau dešimtmetis kai nelabai auga. Tiesą sakant net mūsų pensininkai, kuriems prieš tai Graikijos pensija atrodė kaip 'ogogo kiek kartų didesnė', jau netrukus pajus, kad jų pensija tampa didesne..
          Graikiją prie krizės privedė ne pensijų auginimas, o korupcijos toleravimas visais lygiais.

          Comment


            Parašė mantasm Rodyti pranešimą

            Graikiją prie krizės privedė ne pensijų auginimas, o korupcijos toleravimas visais lygiais.
            Ir dar apgailėtina ekonomikos struktūra su milžinišku ir neproduktyviu valstybiniu sektoriumi, mažu jaunimo aktyvumu ir dideliu nedarbu. Susidarė net tokia paradoksali situacija kai pensininkai iš savo santykinai didelių (palyginus su šiaip šalies gyventojų pajamomis) pensijų išlaikinėjo savo vaikus, o ne other way around.

            O pensijas galėtume turėti ir struktūriškai didesnes, tame nebūtų labai didelės bėdos. Mūsų problema yra nesąmoningas pensijų finansavimo modelis kai jis visas užkraunamas tai daliai žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis (kurie po to jų nebepaveža) vaidinant, kad pensijos yra draudimas kai tai nė velnio ne draudimas. Tiesiog reiktų jas finansuoti ir iš kapitalo pajam, naikinant Sodros mokestį ir tam naudojant bendrą pajamų mokestį, kuris nepriklausomai nuo pajamų rūšies būtų vienodas, o ne kaip dabar kai dirbant pagal darbo sutartį mokesčių moki daugiau nei gaudamas kapitalo pajamas.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Panikos aritmetika: kruopų, miltų ir konservų gamintojai pardavimų augimą skaičiuoja kartais

              Makaronų, miltų, kruopų ir konservų gamintojai skaičiuoja, kad lietuviams supanikavus ir masiškai iš parduotuvių išnešus ilgalaikio vartojimo prekes, jų produkcijos pardavimai paaugo net kelis kartus. Siekiant patenkinti paklausą įmonėms teko didinti gamybinius pajėgumus, dirbti naktį, atšaukti darbuotojus iš atostogų ir net stabdyti eksporto užsakymus. Tiesa, šiuo metu situacija stabilizuojasi, o padidėjusi paklausa turėtų išsikvėpti per artimiausias kelias ar keliolika dienų.
              Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1286554?copied

              Comment


                Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
                Nes turbūt yra šalių kur privatūs pensijų fondai veikia jau senai, ten valstybinio socialinio draudimo įmokos (ir tuo pačiu išmokos) yra mažos, bet pensininkai gyvena pasiturinčiai.
                Tikra tiesa. Tęsiant Airijos pavyzdį. Lietuvoje galima į pensijų fondą pervesti 1500€ per metus ir nuo jų susigrąžinti 20% mokesčių, t.y. 300€ per metus. Airijoje į pensijų fondą prie tam tikrų sąlygų galima pervesti iki 100 000 € per metus ir nuo jų susigrąžinti 40% mokesčių. Pervedus 50K € į pensijų fondą, sugrįžtų 20K €. Labai rimta paskata. Va čia ir yra tikrasis skatinimas žmonėms rūpintis savo pensija, visai kitokio lygmens negu Lieuvoje.

                Būtina pabrėžti, kad GPM mokestis Lietuvoje tik 20%, o Airijoje progresinis siekia 40%, tai netgi be lengvatų Lietuvoje kišenėje daugiau lieka, negu su lengvatomis Airijoje. Nors šiaip aš nebūčiau prieš progresinį mokestį ir Lietuvoje, su sąlyga, kad korupcija ir neūkiškumas būtų raunami su šakinimis.

                Comment


                  Europos Bangladeše problemos vis tos pačios, menkai išsilavinusi darbo jėga tokia pigi, kad net neapsimoka keisti robotais.

                  Gamyba Lietuvoje, sako G. Misevičius, sudaro apie 20 proc. valstybės Bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot pašnekovo, reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį sudaro mažos pridėtinės vertės gamyba. „Jeigu lygintume Lietuvą su kitomis šalimis, tai matytume, kad Lietuvoje tikrai didelis darbuotojų skaičius yra gamybos sektoriuje. O palyginus su kitomis šalimis – algos yra gana mažos, nes efektyvumas yra žemas. Lietuvoje kylant darbuotojų atlyginimams su tokiu žemu efektyvumu vis sunkiau ir sunkiau tampa konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Gamybos plėtra negali būti tokia greita, kai viskas yra paremta žmonių rankiniu darbu. Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo tarpu Lietuvoje tik pusė roboto tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas. Jei lygintume Lietuvą su Kinija, tai mes 20 kartų turime mažiau robotizacijos gamybiniame sektoriuje”, – pastebi G. Misevičius.

                  Kam robotas, jei žmogus pigesnis

                  Anot jo, technologinę pažangą gerai iliustruoja dar vienas rodiklis – kiek IT specialistų turime Lietuvoje. „Lietuvoje rodiklis yra pakankamai prastas, bet jis nėra blogiausias Europoje. Tik
                  2,7 proc. žmonių dirba IT srityje. Jei pasižiūrėtume į geriausias šalis, kaip Estija, Suomija, Švedija, tai jos turi nuo 6 iki 8 proc.“, – sako G. Misevičius.

                  Šaltinis https://www.delfi.lt/mokslas/technol....d?id=83710003

                  Comment


                    Penktadienį į posėdį rinkosi Valstybės saugumo taryba. Susitikime buvo vertinama ne tik koronaviruso situacija, bet ir praėjusių metų žvalgybos tarnybų ataskaitos. Bene didžiausias dėmesys skirtas buvo dėl koronaviruso kenčiantiems verslininkams. G. Nausėda užsiminė, kokių priemonių gali būti imtasi: tai mokesčių mažinimas arba atidėjimas įmonėms, viešųjų išlaidų didinimas.
                    Įdomu būtų išgirsti Kubiliaus nuomonę apie tinkamas priemones
                    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=83759703

                    Comment


                      Kubilius viska atvirkščiai darė

                      Comment


                        Nes visiškai atvirkšti situacija buvo.

                        Studentas

                        Comment


                          Parašė liutass Rodyti pranešimą
                          Kubilius viska atvirkščiai darė
                          Taip, bet berods gavo "dovanų" 2008 m. -19% biudžeto skylę, kuri toliau sparčiai didėjo.

                          Comment


                            Kad, berods, tik dar labiau padidino skylę, tik ištempė laike jos mažinimą.

                            Comment


                              Parašė liutass Rodyti pranešimą
                              Kad, berods, tik dar labiau padidino skylę, tik ištempė laike jos mažinimą.
                              O tai kas mažino?
                              Ir beje, anąmet irgi buvo kalbos apie paramas verslui, valstybės užsakymus ir pan. Pas mus dabar klestint ekonomikai lėšų keliams, renovacijai skiriama beveik kaip per krizę... Kažkoks rezervas lyg yra sukauptas, bet kiek jo užteks? 3 mėnesiams, pusmečiui?

                              Comment


                                Skirtumas esminis, kad Kubiliaus laiku skolinimosi palūkanos buvo kosminės, o dabar neigiamos, vyriausybei nemokamai duoda pinigų ir dar primoka, kad imtų, bet ji kažkokius rezervus kaupia. Pinigus reikia imti ir investuoti, kada jie pigūs, o ne brangūs.
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                  Skirtumas esminis, kad Kubiliaus laiku skolinimosi palūkanos buvo kosminės, o dabar neigiamos, vyriausybei nemokamai duoda pinigų ir dar primoka, kad imtų, bet ji kažkokius rezervus kaupia. Pinigus reikia imti ir investuoti, kada jie pigūs, o ne brangūs.
                                  Tuo metu buvo pasirinktas lito stabilumas, už tai sumokėta baisiu ekonomikos nuosmukiu ir masine emigracija.
                                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                  Comment


                                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                                    Tuo metu buvo pasirinktas lito stabilumas, už tai sumokėta baisiu ekonomikos nuosmukiu ir masine emigracija.
                                    O kaip pateisinate dabartinę politiką?
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Pinigus reikia imti ir investuoti, kada jie pigūs, o ne brangūs.
                                      Kai nera ideju, tai ir pinigai nepadeda. Be to valstybes uzskolinimas yra didziausias baubas. Kaip apačioms paskui pasiaiskinsi, kai pasimatys jog tu daugiau paemiai skolu nei Bubilius?

                                      Comment


                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                                        Tuo metu buvo pasirinktas lito stabilumas, už tai sumokėta baisiu ekonomikos nuosmukiu ir masine emigracija.
                                        O tai nebuvo litas fiksuotas prie euro 3,47?

                                        Comment


                                          Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                          O tai nebuvo litas fiksuotas prie euro 3,47?
                                          Ne, nebuvo. Kursas buvo 3.4528.
                                          Bet esmė yra ta, kad buvo galima prispausdinti daug-daug, labaai daug-daug litų, mokėti dideles algas ir pensijas. Žmonės, įbauginti pasaulinės krizės, visvien eitų į bankus keisti litus į €, o € bankų kasose staiga pasibaigtų. Ką tada daryti? - devalvuoti litą, o tai yra blogai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X