Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Na, pagal naują skaičiavimą tai ginčai vyksta ar MMA turėtų būti 550€ ar 590€

Visiškai teisingai. Dabartinis MMA sudaro 45% VDU. Visi prognozuoja, kad iki 2019 m. VDU dar gerokai pakils. Imtų kompromisinį variantą 570 EUR ir baigtas kriukis

[Lettered]

Visiškai teisingai. Dabartinis MMA sudaro 45% VDU. Visi prognozuoja, kad iki 2019 m. VDU dar gerokai pakils. Imtų kompromisinį variantą 570 EUR ir baigtas kriukis

Priimtų įstatymą, kad ateinančių metų MMA sudaro 50% VDU paskutinio ketvirčio ir baigtųsi visos spekuliacijos.

[Muzungus]

Šitos dalies kaip suprantu įkelti nenorėjai -



P.S. Lietuvai oficialiai tapus OECD nare, galime save palyginti su kitomis OECD šalimis

As ne ekspertas tai man labai idomu jusu nuomone ir zinios apie tai kaip 'capita' augimas ir mazejimas yra integruoti i sita data.Tarkim Svedijos ekonomika augo maziau nei Lietuvos, taciau Lietuva prarado kelis procentus gyventoju, tuo tarpu Svedijos gyventoju skaicius augo zymiai.

Ar tokie gyventoju skaiciaus pokyciai neiskraipo sitos data ar tai visdelto yra kazkaip ivertinama?

[Sula]

As ne ekspertas tai man labai idomu jusu nuomone ir zinios apie tai kaip 'capita' augimas ir mazejimas yra integruoti i sita data.Tarkim Svedijos ekonomika augo maziau nei Lietuvos, taciau Lietuva prarado kelis procentus gyventoju, tuo tarpu Svedijos gyventoju skaicius augo zymiai.

Ar tokie gyventoju skaiciaus pokyciai neiskraipo sitos data ar tai visdelto yra kazkaip ivertinama?

Šitie pokyčiai įtakoja, bet ne "iškraipo". Priedo tas "mažiau" yra nelabai objektyvus, žinant su kokia baze lyginama. 1% nuo 50000USD yra 500USD, 4% nuo 10000USD yra 400USD
Kita vertus, tokiais pačiais tempais vystantis pavysime Švediją maždaug po 55 metų.

[sankauskas]

As ne ekspertas tai man labai idomu jusu nuomone ir zinios apie tai kaip 'capita' augimas ir mazejimas yra integruoti i sita data.Tarkim Svedijos ekonomika augo maziau nei Lietuvos, taciau Lietuva prarado kelis procentus gyventoju, tuo tarpu Svedijos gyventoju skaicius augo zymiai.

Ar tokie gyventoju skaiciaus pokyciai neiskraipo sitos data ar tai visdelto yra kazkaip ivertinama?

Na tai žinoma, jei ekonomika neaugo, o gyventojų per metus padaugėjo 10%, reiškia BVP per capita sumažėjo 9,1%. Jei šalies ekonomika augo 5%, o gyventojų sumažėjo taip pat 5%, reikia BVP per capita augo 10,5%

P.S. čia yra real GDP growth, reiškia nominalus ekonomikos augimas minus infliacija.

[Muzungus]

Na tai žinoma, jei ekonomika neaugo, o gyventojų per metus padaugėjo 10%, reiškia BVP per capita sumažėjo 9,1%. Jei šalies ekonomika augo 5%, o gyventojų sumažėjo taip pat 5%, reikia BVP per capita augo 10,5%

P.S. čia yra real GDP growth, reiškia nominalus ekonomikos augimas minus infliacija.

Apie tai mano ir klausimas - ar nera taip kad Svedija is tikruju auga greiciau (arba bent tolygiai) nei Lietuva jeigu sitie skaiciai iskaitytu gyventoju sumazejima Lietuvoje per metus ir prieaugi Svedijoje?

[Sula]

Apie tai mano ir klausimas - ar nera taip kad Svedija is tikruju auga greiciau (arba bent tolygiai) nei Lietuva jeigu sitie skaiciai iskaitytu gyventoju sumazejima Lietuvoje per metus ir prieaugi Svedijoje?

Tai imkite tiesiog nominalų GDP augimą ir bus viskas aišku. 2017m. (USD) Švedijos GDP išaugo 4.6%, Lietuvos 10.4%.

[rat]

Už 1 tūkst. eurų dirbančių neranda – vešis dar daugiau užsieniečių

Kai kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta taip, kad jų nerandama ir siūlant 1 tūkst. Eur atlyginimą. Bent jau taip teigia darbdavių atstovai ir Vyriausybė, planuojanti kone dvigubai išplėsti sąrašą profesijų, kurių atstovus bus lengviau atsivežti į Lietuvą.

[Silber418]

Tai imkite tiesiog nominalų GDP augimą ir bus viskas aišku. 2017m. (USD) Švedijos GDP išaugo 4.6%, Lietuvos 10.4%.

Jeigu remtumėmis faktais, Švedijos BVP/1 gyv. rodiklis pakankamai stabilus, nepaisant gyventojų skaičiaus prieaugio. Vidaus vartojimas pastaraisiais metais gana ženkliai įtakojo ekonominį augimą. Šalies centrinio banko Riksbanken vadovo sprendimu taikomos premonės nacionalinės valiutos vertės sumažinimui, kas skatina ženklesnį vartojimą vidaus rinkoje ir yra patraukliau investuotojams. Ateityje rodikliai bus geresni, kai Švedijos krona bus stipresnė euro ir dolerio atžvilgiu.

[Silber418]

Už 1 tūkst. eurų dirbančių neranda – vešis dar daugiau užsieniečių

Jeigu sąžiningiau būtų skirstomos biudžeto lėšos ir bendrovių pajamos, oficialus atlyginimo vidurkis būtų 1.200€ ar pan. (turint omenyje BVP/1 gyv. panašumą į Portugalijos, Italijos rodiklius)
Tūkstantis nėra stebuklingas atlyginimas, turint omenyje kainų lygį, bet pastebėjau, kad retas darbdavys pasiryžęs tiek mokėti.

[andyour]

Tūkstantis nėra stebuklingas atlyginimas, turint omenyje kainų lygį, bet pastebėjau, kad retas darbdavys pasiryžęs tiek mokėti.

Kainų lygis yra tiesiogiai susijęs su esamais atlyginimais. Žinoma, NT(žemė po juo) yra deficitinė prekė. Taip pat emigrantai dirbantys už vakarietiškus atlyginimus kelia NT kainas.

[index]

Kainų lygis yra tiesiogiai susijęs su esamais atlyginimais. Žinoma, NT(žemė po juo) yra deficitinė prekė. Taip pat emigrantai dirbantys už vakarietiškus atlyginimus kelia NT kainas.

Ir esami atlyginimai (o teisingiau būtų sakyti pajamos) nėra mažos. Kas blogai, kad pajamos labai nelygios, dėl ko esant daug žmonių su didelėmis pajamomis yra ir daug žmonių su labai mažomis.

[Arunasx]

Neradau artimesnės temos, bet Creditinfo elgesys yra absurdiškas:
Staigmena: kuo dažniau lankysi bankus dėl paskolos, tuo labiau prastės kredito reitingas

https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...dito-reitingas

Jei užėjai į banką pasiteirauti dėl paskolos – pabloginsi kredito reitingą. Užėjai į antrą banką – reitingas dar labiau suprastės, o kartu didės paskolos palūkanos. Su tokia situacija susidūrė 15min skaitytojas Julius, norėjęs pasitikrinti savo galimybes gauti paskolą. Reitingus nustatantis biuras „Creditinfo Lietuva“ įsitikinęs, kad tai yra teisinga – didelis aktyvumas rodo blogesnį skolininką, tačiau bankų asociacijai tai buvo staigmena.
...
Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys nepatikėjo, kad dėl apsilankymų bankuose galėtų augti kredito reitingas.
„Na čia tai įdomu, tikrai dar negirdėjau tokios situacijos, kad taip būtų. Jei žmogus skolinasi ir vienur, ir kitur, tai aišku – paskolų kreditų kiekis turi įtakos, nes jis paveikia gebėjimą sugrąžinti. Bet nemanau, kad noras pasitikrinti galimybes skolintis, galėtų turėti įtakos. Bent jau mes to negirdėjom, neturim tokios informacijos asociacijoje“, – sako A. Budrys.
Jis paaiškina, kad kreditų reitingas yra itin svarbaus paskolą pasiimti planuojančiam žmogui.

p.s. taip gaunasi, kad jei žmogus aktyviai domisi įvairių bankų sąlygomis norėdamas išsirinkti geriausią, tai realiai jis sau užsineria kilpą galimai didesnių palūkanų pavidalu.
Reikia "atspėti" geriausią ir jame gauti pasiūlymą, o kituose klausinėti jau vėliau nelabai besitikint, nes reitingas jau bus blogesnis.
Kažkoks Creditinfo logikos kosmosas.

[sankauskas]

Neradau artimesnės temos, bet Creditinfo elgesys yra absurdiškas:
Staigmena: kuo dažniau lankysi bankus dėl paskolos, tuo labiau prastės kredito reitingas

https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...dito-reitingas


p.s. taip gaunasi, kad jei žmogus aktyviai domisi įvairių bankų sąlygomis norėdamas išsirinkti geriausią, tai realiai jis sau užsineria kilpą galimai didesnių palūkanų pavidalu.
Reikia "atspėti" geriausią ir jame gauti pasiūlymą, o kituose klausinėti jau vėliau nelabai besitikint, nes reitingas jau bus blogesnis.
Kažkoks Creditinfo logikos kosmosas.

Visiškai normali pasaulinė praktika consumer debt rinkoje.

Credit activity įtakoja credit score. Tiek per mažas, tiek per didelis aktyvumas neigiamai veikia kredito reitingą.

[mantasm]

Visiškai normali pasaulinė praktika consumer debt rinkoje.

Credit activity įtakoja credit score. Tiek per mažas, tiek per didelis aktyvumas neigiamai veikia kredito reitingą.

Iš dalies taip - jei klientas tikrinasi pasiūlymus keliose vietose, reiškia linkęs prašyt nuolaidėlių, atidžiai skaityt sutartis ir t.t. Reiškia bus daugiau problemų ir mažiau pajamų.

[Arunasx]

Iš dalies taip - jei klientas tikrinasi pasiūlymus keliose vietose, reiškia linkęs prašyt nuolaidėlių, atidžiai skaityt sutartis ir t.t. Reiškia bus daugiau problemų ir mažiau pajamų.

Labai logiškas paaiškinimas Reiškia iškart reika įsukti skaitliuką klientui.

[senasnamas]

Vaikšto klientas po drabužių parduotuves, daug matuojasi, klausinėja, gainioja pardavėjas ir nieko neperka. Vienas vargas su tokiais klientais

[digital]

Taip, jei tai vyksta penktoje parduotuvėje, bet ne antroje.

[Lettered]

Vaikšto klientas po drabužių parduotuves, daug matuojasi, klausinėja, gainioja pardavėjas ir nieko neperka. Vienas vargas su tokiais klientais

Vargas, kai į parduotuvę iš vis niekas neužsuka, neatėjęs klientas pats blogiausias, nes toks niekada nieko nenupirks.

[sankauskas]

Iš dalies taip - jei klientas tikrinasi pasiūlymus keliose vietose, reiškia linkęs prašyt nuolaidėlių, atidžiai skaityt sutartis ir t.t. Reiškia bus daugiau problemų ir mažiau pajamų.

Finansiškai raštingas klientas pirma daro soft pull, prieš darydamas hard pull.
Jeigu iš karto rauniesi su hard pull, tai tokį galima ir nuskausminti.