Parašė PoDV
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Esu nustebintas. Tiesiog visko-ekspertas-ekonomistas galėtų kandidatuoti į PASAULIO prezidentus ir dar mokykloje dėstyti istorijos kursą, žinoma, savos. Oj, tikrai komparatyvistika... kas tai yra, negirdėjau. Oj, "Colonial origins of comparative development" tikrai niekad nieko neskaitytas straipsnis. Pasirodo, kad krūva literatūros yra tiesiog nubraukiama. Damn, reikės eiti šunims šieko pjauti, viskas veltui. Neviltis ir graužatis. Žinoma, nesuprasiu, aš tai nebaigiau visko-žinojimo-bet-kokios-temos-eksperto specialybės. Gaila. Apmaudu. Šiand sužinojau, kad rytų krikščionybė (bizantiška kultūra) yra lygiai patapi Vakarų kultūrai. Pasirodo religija neformuoja absoliučiai nieko žmogaus pasaulio suvokimui ir veiksmams. Nors XX a. ir nėra mano sritis, bet būtų smagu pamatyti paneigimą relgijos įtakos Lietuvos raidai XIX - XX a. Ir kalbėjau apie relgijos įtaką šalių raidai (tarsi tai yra kažkoka naujiena, negi visuomenė vystosi nepriklausomai nuo tikėjimo), o ne galutiniam išsivystimui. Bet šiaip jūs laimėjote diskusiją. Žinoma, jūs protingesnis ir apsiskaitęs labiau. Lenkiuosi prieš jūsų galybę ir visuotinę išmanybę.
Taip, kaip Butkus dėstė viduramžius, tikrai galima likti baigti un-tą ne tik nieko nežinant, kaip matau, bet ir likti cinikais ir chamais.
O gal galėtumėte patsiklinti iš ko rašėte bakalaurinį darbą ir kas buvo vadovas. Inicialus parašykite, suprasiu. Šiaip smalsu.Paskutinis taisė R.D.; 2018.01.21, 22:23.
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąEsu nustebintas. Tiesiog visko-ekspertas-ekonomistas galėtų kandidatuoti į PASAULIO prezidentus ir dar mokykloje dėstyti istorijos kursą, žinoma, savos. Oj, tikrai komparatyvistika... kas tai yra, negirdėjau. Oj, "Colonial origins of comparative development" tikrai niekad nieko neskaitytas straipsnis. Pasirodo, kad krūva literatūros yra tiesiog nubraukiama. Damn, reikės eiti šunims šieko pjauti, viskas veltui. Neviltis ir graužatis. Žinoma, nesuprasiu, aš tai nebaigiau visko-žinojimo-bet-kokios-temos-eksperto specialybės. Gaila. Apmaudu. Šiand sužinojau, kad rytų krikščionybė (bizantiška kultūra) yra lygiai patapi Vakarų kultūrai. Pasirodo religija neformuoja absoliučiai nieko žmogaus pasaulio suvokimui ir veiksmams. Nors XX a. ir nėra mano sritis, bet būtų smagu pamatyti paneigimą relgijos įtakos Lietuvos raidai XIX - XX a. Ir kalbėjau apie relgijos įtaką šalių raidai (tarsi tai yra kažkoka naujiena, negi visuomenė vystosi nepriklausomai nuo tikėjimo), o ne galutiniam išsivystimui. Bet šiaip jūs laimėjote diskusiją. Žinoma, jūs protingesnis ir apsiskaitęs labiau. Lenkiuosi prieš jūsų galybę ir visuotinę išmanybę.
Taip, kaip Butkus dėstė viduramžius, tikrai galima likti baigti un-tą ne tik nieko nežinant, kaip matau, bet ir likti cinikais ir chamais.
O gal galėtumėte patsiklinti iš ko rašėte bakalaurinį darbą ir kas buvo vadovas. Inicialus parašykite, suprasiu. Šiaip smalsu.
Šiand sužinojau, kad rytų krikščionybė (bizantiška kultūra) yra lygiai patapi Vakarų kultūrai
Tai daugmaž konsensusas Development Economics, moksle, kur konsensusų kaip reta mažai.
Butkus man dėstė vėlyvąją LDK istoriją, VU IF pabaigiau 3 kursus, išvažiavau pasimokyti į užsienį (į tikrą universitetą) ir po to kažkaip nebekilo noras grįžti.If a lion could speak, we could not understand him.
Comment
-
Nesiplėsiu dėl relgijos įtakos ekonominei raidai. Tiesiog nesutinku ir nematau prasmės plėstis, nes kai, tamsta, šnekate a priori su žvilgsniu iš aukštybių, pajuokiančiai, manydamas, kad oponentas totalus idiotas/kaimo japas. Tai - atstumia. Atleiskite, tai labai matoma ir itin nemalonu. Ir nesu'tu'junkite.
Dėl VU. Nuo to laiko daug kas pasikeitė (ir dekanas taip pat). Taip, pačiam Anglija (ir Lenkija, nors ten ir taip istorijos mokslo lygis visad buvo aukštas) paliko labai gerą įspūdį. Nors buvo ir yra dalykai, kurie man vienur ir kitur nepatiko/nepatinka. Kaip bebūtų, šiand VU IF išgyvena neblogus laikus mokslinės produkcijos atžvilgiu, bet kenčia dėl visuotinės Lietuvos lygos - mokslo krepšializacijos (liberalų prastumtos) ir tiesiog mažo žmonių skaičiau. O tai priveda, kad tenka imti vos ne bet ką. O iš pilkos masės nulipdyti kažką solidaus tikrai sunku, pats suprantate tai. Čia ne Cambridge ar Oxford, kurie turi laisvę atsirinkti geriausius, kurių niekada netruks (nebent po Breixit bus problemų dėl projektų). Ir taip, tų universitetų dvasia ir ten esantys žmonės leidžia gerai suprasti, kur mes esame ir kiek mums dar reikia dirbti.
Comment
-
R.D., aš manau kad tu esi vienas iš protingiausių žmonių forume, tiesiog aš esu mizantropas (o ir snobas), ir aš čia ateinu pasišaipyti iš žmonijos. Tai man yra atgaiva sielai.
Dėl mokslo, Tai neabejoju, kad techniniuose moksluose (ypač visokiuose lazeriuose ir biotechnologijose) VU ir KTU yra tikrai aukšto lygio. Čia subjektyvi profaniška nuomonė žvelgiant iš šalies. Bet kalbant apie humanitarinius ir socialinius mokslus - tai varge vargeli. Aš pasikalbu su VU baigusiais ekonomikos magistrais (turiu ir šeimos narių kurie šiais metais gaus VU EF magistrą), tai nei juoktis, nei verkti. 2 metai studijų skiriama nereikšmingoms, visiškai nebeaktualioms problemoms spręsti, kur Anglijoje aptariama prabėgomis per max mėnesį. Iš pagrindų nagrinėjami Ricardo ir Malthus veikalai Čia tas pats kas Aeronautikoje 2 metus mokytųsi oro baliono veikimo principus.If a lion could speak, we could not understand him.
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Religija niekaip nekoreliuoja su šalių išsivystymo lygiu.
Svarbiausias industrinės revoliucijos mechanizmas buvo laikrodis, prieš tai išvystytas viduramžių vienuolynuose (Lewis Mumford, Monastery and The Clock). Mechaninis laikrodis homogenizavo laiką visame pasaulyje, atplėšdamas žmones nuo gamtinių ciklų ir individualių laiko tėkmių ar net jusliškai skirtingos laiko percepcijos (pvz rytiečiai laiką matavo kvapu - smilkalų laikrodžiais)."Laikas melstis" virto į "laikas - pinigai". Šiuo požiūriu mes visi gyvename globaliame Benediktų vienuolyne ir meldžiamės tuo pačiu industrinės mechaninės širdies darbo ritmu. Budisto darbo minutė potencialiai lygi stačiatikio darbo minutei. Bet religija, vis dar besiranganti po sekuliarumo paviršium ir išnyranti pasislėpusi po kaukėmis, turbūt šen bei ten veikia, kaip tas darbo minutės rezultatas susidėlioja.
Pvz, kadangi mes esame urbanistiniame forume, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, jog:
trys Baltijos sostinės iš esmės yra labai skirtingos. Pati miestų raida buvo kitokia. „Ryga ir Talinas yra uostai, glaudžiai susisieję su vokiška ir skandinaviška kultūra, protestantizmu. Jų gyvensena, architektūros stilius, viešųjų erdvių tvarkymo principai kurti būtent protestantiškoje dvasioje. Vilnius yra šiauriausias baroko miestas. Ryga – secesinis miestas. Talinas dar kitoks. Savo masteliu jis niekada neprilygo Rygai, bet jį formavo uostas. Man Ryga ir Talinas šiaip jau yra tarpusavyje daug panašesni nei su Vilniumi“, – dėstė jis. M.Pakalnis išskiria Vilniaus gebėjimą kurti ilgalaikę miesto plėtros strategiją, kuri kontrastuoja su kiek organiškesniu Rygos ir Talino požiūriu. „Vilnius, kaip ir visa katalikiška kultūra, labiau dogmatiškas, suplanuotas, tikslingas. Mes juk net turime aukštybinių pastatų kalvą, kurioje juos sugebėjome sukoncentruoti į vieną vietą. Ryga ir Talinas šioje srityje daug demokratiškesni. Jie niekada neturėjo aukštybinių pastatų strategijos. Jie atsirado visai šalia senamiesčių. Mes visada turėjome griežtesnės tvarkos tradiciją ir sugebėjome priimti urbanistinius sprendimus, kurie mus išskiria. Juk nei Talinas, nei Ryga neturi nieko panašaus į dešinį Neries krantą“, – dėste M.Pakalnis.
tai visgi postreliginiai sindromai kaip ir realus faktorius (arba nuginčyk Pakalnį ).Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.01.22, 11:16.
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąIstorikų darbuose (tarpautinio lygio, šių dienų ir XX a.) nuolatos kalbama apie religijų įtaką šalies, politijos ar kokios nors kitokio darinio vystymuisi, nes relgiija, kultūra ir t.t. yra bendrojo mentaliteto aspektas, o tai svarbu valstybės raidai, atskirų piliečių veiksmams, valstybės veikimo vektoriui. To nesuvokiant ir atmetus šituos dalykus, sunku suvokti daugelį procesų. Čia kaip kalbėti apie lietuvių tautinį atgimimą, valstybės susikūrimą 1918 m. ir jos raidą eliminuojant krikščionišką dėmenį. Tai tiesiog infantiliška ir nieko bendro su istorijos mokslu neturi. Ypač kalbama, kai analizuojami civilizaciniai skirtumai tarp, tarkime, bizantinės kultūros ir Romos katalikiškos; rytų ir vakarų. Jau nekalbėsiu apie viduramžius, ankstyvuosius naujuosius ir naujuosius laikus, kur tai turėjo didžiulę įtaką. Nuorodų skaityti neduosiu, nes skaitymas всезнайк''as vargina. Aišku, forumo visažiniai-kiekvienos-temos-ekspertai-ekonomistai puikiai išmano istoriografiją ir gali polemizuoti bet kokia tokia tema (dar ir istorijos fakultetų dekanus gali kandidatuoti), o dar svarbiau yra tai, kad jie jaučiasi super užtikrinti savo kiekvienu pirstelėjimu gyvenime ir šiaip interneto platybėse. Ah, sunkus tas всезнайк'ų gyvenimas.
Čia kalbu apie ne XXI a. globalaus pasaulio raidos aspektus. Nors ir čia tai svarbu.
Comment
-
Kad šitoje temoje paskutiniai puslapiai pildomi lyginant Estijos ir Lietuvos raidas paskutinius ~ 30 metų, o ne 19 a. . Kažin ar paskutinių dešimtmečių valstybių vystymąsis gali būti daug susijęs su religija, kai tarp šių valstybių skirtumas viso labo yra per vieną normalesnę vyriausybę, kuri nepabijotų iki galo įvykdyti švietimo, sveikatos apsaugos ir mokestins reformas.
The Protestant work ethic remains a significant cultural staple, regardless of its decline during the Soviet Union era, and free education is a highly prized institution.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąKetinu vikipedijoj pridėt straipsnelių apie katalikų darbo etiką.
https://en.wikipedia.org/wiki/Pray_and_work
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąKetinu vikipedijoj pridėt straipsnelių apie katalikų darbo etiką.
https://en.wikipedia.org/wiki/Cathol...al_abuse_cases
https://en.wikipedia.org/wiki/Cathol...ses_by_country
Comment
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimąIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Na aš būdamas sekuliarus nesu tiek aklas, kad nematyčiau įtakos, kokią religija daro. Senasnamas teisingai sako, kad kvaila suvokti religiją kaip ėjimą į bažnyčią pusę dienos. Tokių nei Estijoj nei Švedijoj žmonių labai mažai belikę. Tačiau kultūra yra religijos įtakota per amžius. Jantės įstatymas ir lagom būtent įtakoti protestantiško požiūrio, kuris nekalba apie kažkokius dievus, o kalba apie tai, kad reikia sunkiai dirbti ir nesipuikuoti. Protestantiškoji Europa dabar laimi visuose gerovės indeksuose, pralenkdami britanijas, prancūzijas ir t.t. Nes ten didesnė lygybė, geresnis pajamų perskirstymas, laimingesni žmonės, puikūs verslai (jiems netrukdo anie dalykai, atvirkščiai - skatina), puikus išsilavinimas, medicinos paslaugos. Kažkas minėjo bavariją - manau kvaila bavarijos sėkmę būtų aiškinti katalikybe, galbūt labiau turtinga visuomene nuo seniai, gera geografine padėtimi, nenukentėjimą nuo karinių veiksmų, dunojaus įtaką, arti turtingi prekybos partneriai (Šveicarija ir Austrijos imperija).
Comment
-
Parašė москвичка Rodyti pranešimą
Prie progos šituos papildyk:
https://en.wikipedia.org/wiki/Cathol...al_abuse_cases
https://en.wikipedia.org/wiki/Cathol...ses_by_country
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
Kad ta religija kartais siaurai suvokiama (kaip sėdėjimas pusę dienos bažnyčioje). Jei religija anksčiau veikė socialinį-kultūrinį gyvenimą, tai tam tikros elgesio ir mąstymo normos tiesiog perduodamos auklėjant net nesusimąstant, iš kur jos atėjo ir kieno čia įtaka.
https://en.wikipedia.org/wiki/Culture_of_Estonia
Beje, Lietuvoje juk irgi turime regioną, kuriame kažkada vyravo protestantai, kuo skiriasi tas regionas iš bendro Lietuvos ekonominio ar socialinio žemėlapio? Emigracija tokia pati kaip ir kituose regionuose, o su išsirinktas atstovais seime ir savivaldybėse bendras lygis, kogero, dar žemesnis nei Lietuvos vidurkis.
Comment
-
Parašė Galys Rodyti pranešimą
O kas ją taip siaurai suvokia?
Beje, Lietuvoje juk irgi turime regioną, kuriame kažkada vyravo protestantai, kuo skiriasi tas regionas iš bendro Lietuvos ekonominio ar socialinio žemėlapio? Emigracija tokia pati kaip ir kituose regionuose, o su išsirinktas atstovais seime ir savivaldybėse bendras lygis, kogero, dar žemesnis nei Lietuvos vidurkis.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Čia kuris? Klaipėda kur daugelis vietinių protestantų po antro pasaulinio pabėgo ar buvo išprašyti? Ar kiti regionai kur prieš porą šimtų metų prie vieno iš bajorų dominavo protestantai?
Beje, aš pats kilęs iš Klp regiono ir ten protestantai buvo tokia pat egzotika, kaip rusų kalba Vilniuje.
Comment
-
Parašė Galys Rodyti pranešimą
O likusi Lietuva išvengė karo ir visų jo padarinių? Ir kas daugiau įtakos turi bendrai Lt būklei: religija ar 50 metų gyvenimas "į minusą" lyginant su vakarų šalimis?
Beje, aš pats kilęs iš Klp regiono ir ten protestantai buvo tokia pat egzotika, kaip rusų kalba Vilniuje.Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos regionų diddžiausiu gyventojų nuostoliu išsiskyrė Klaipėdos kraštas. 1939 01 01 jame buvo 152,8 tūkst. (1), 1945 m. pr. – apie 20 tūkst. žmoni. Senieji šio krašto gyventojai sudarė mažumą. 1945 m. spalio pab. jų buvo tik 2,8 tūkst.Paskutinis taisė Zorro; 2018.01.22, 16:12.
Comment
Comment