Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Čia panašiai kaip lygino bvp Lenkijos su Lietuvos Lietuvos naudai, bet realybėje viskas yra kaip na, net sunku palyginti. Kadangi Lenkijoje keliauti teko ir dviračiais, ir mašina, tai užtenka pasakyti, kad kirtus Lietuvos Lenkijos siena piečiau nuo Vištyčio ties trijų sienų sankirtos ir Balčių dviratininką pasitinka dviračių takas, kokį galima sutikti tik Vilniuje... vietomis. Nekalbu apie sutvarkytus miestelius ir t.t. Ir visais aspektais mums iki lenkų dar tolokai. Bet istorija, žinoma, ssavo pėdsaką čia paliko.

Dėl šito tai man jau gana seniai keista. Šiaip ekonomikos rodikliai per capita yra truputį Lietuvos naudai ir taip yra gana seniai. Nu neatrodo Lenkija gerai ant popieriaus. BET atrodo labai gerai ant žemės ir su Lietuva visiškai nesulyginama. Atrodo dažnai geriau, nei Rytinė Vokietija. Nelabai pagaunu, kodėl taip yra. Galbūt kultūriniai dalykai.to.

[Pedigree]

Na, gyventojų tankis neparodo gyvenimo kokybės, tai judėjimas pervažiavus sieną klausimas kiek parodo.

Dėl turtingumo, tai tik noriu pasakyti, kad tie "propogandiniai" skaičiai man atitinka realybę mano siauroje darbo srityje.

Aš matau kokius software sprendimus (ir kiek) perka ir įperka Graikijos a Portugalijos įmonės ir kokius sprendimus Lietuvos. Pagal mane - mes vienareikšmiškai priekyje.

Dėl to kiek kas atsipalaidavęs tai sunku pasakyti (man pavyzdžiui karščiai vasarą kelia stresą), bet, kad mūsų verslas geriau važiuoja tai aš abejonių neturiu.

Tu kalbi apie labai siaurą, LABAI siaurą sritį, kurie ypatingai neaktuali nei ekonomikai kaip tokiai (<1%?), nei žmonių gyvenimo kokybei. Žmogui, kaip biopsichosocialinei būtybei pė ix kokius softus kas perka, jam įdomu, ką jis gali nuveikti pragyvenimui, kaip jam seksis auginti vaikus, kaip jam bus užtikrintos paslaugos, kokia bus jo sveikata ir gerovė. Pasižiūrėjus į realybę, o ne tai, ką norisi matyti, pasimato akivaizdūs skaičiai - Lietuva visdar labiausiai nykstanti šalis pasaulyje, o jie ten sau pietuose visai dar neblogai gyvena, su savo kiek atsilikusiais softais.

[John]

Na, gyventojų tankis neparodo gyvenimo kokybės, tai judėjimas pervažiavus sieną klausimas kiek parodo.

Dėl turtingumo, tai tik noriu pasakyti, kad tie "propogandiniai" skaičiai man atitinka realybę mano siauroje darbo srityje.

Aš matau kokius software sprendimus (ir kiek) perka ir įperka Graikijos a Portugalijos įmonės ir kokius sprendimus Lietuvos. Pagal mane - mes vienareikšmiškai priekyje.

Dėl to kiek kas atsipalaidavęs tai sunku pasakyti (man pavyzdžiui karščiai vasarą kelia stresą), bet, kad mūsų verslas geriau važiuoja tai aš abejonių neturiu.

Stambus verslas, taip ir tai yra gerai. Bet Lietuva turi problemą: smulkųjį verslą. Dėl kažkokių priežasčių smulkusis verslas Lietuvoje yra traktuojamas kaip žydai po Hitlerio atėjimo į valdžią Vokietijoje. Lyg tai būtų kažkoks baisus blogis, kurį reikia tiesiog išnaikinti bet kokia kaina. O būtent smulkusis verslas turėtų būti ta kritinė masė, kuri palaiko šalies ekonomiką, kaip yra turtingose ir senose Vakarų šalyse. Lietuvoje gi už smulkųjį verslą yra negailestingai baudžiama.

Kitas dalykas personal tax. Jie vieni didžiausių ES. Nepaisant to biudžeto surinkimas vienareikšmiškai blogiausias ES. Taxinam žmones like there's no tomorrow, bet tų pinigų jiems negrąžinam kokybiškų servisų pavidalu. Tai rezultate turim didelius mokesčius viduriniąjai klasei ir blogus servisus, kas tikrai nėra geras deal'as tiems žmonėms.

[R.D.]

Taip, tiesa, Palenkės ir Varmijos-Mazūrijos vaivadijos laikomos vargingiausomis. Na, bet kaip praleidęs ten nemažai laiko, tai galiu pasakyti, kas salygoja tai. Visu pirma ten žemės ūkiui nelabai tinkama vieta, o Varmija-Mazūrija dar ir ežerynų daug, kur labai kalvota. Bet lenkai ten turizmo sektorių pletoja, ir sakyčiau gana sėkmingai. Gal būsiu kiek neobjektyvus ir per daug susižavėjęs, bet vietomis ežerų pakrantės ir kempingai sutvarkyti ne ką prasčiau negu Vakarų Europos kurortuose. Na, bent taip man pasirodė. Taip pat tame regione ir pramonės labai nedaug. Tačiau ką noriu pasakyti, kad nepaisant tų visų problemų ten žmonės kažkaip vis tiek tvarkingiau gyvena, lyginti su kažkokiu Vilniaus kraštu būtų gėda. Bet to dar tas regionas ribojasi su Rusija (Kaliningrado kr.), Lietuva ir Baltarusija. Sutikime, ne ekonomikos gigantai. O šiaip nepamirškite, kad kaimynai daug ką lemia. Turint šalia tokias dideles rinkas kaip Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Ukrainos, tai reikėtų būtų idiotais, kad nesugebėti supriekiauti su tokiom šalim.
Čia toks ekskursas nuo Lietuvos ekonomikos aktualijų.

[Pedigree]

Taip, tiesa, Palenkės ir Varmijos-Mazūrijos vaivadijos laikomos vargingiausomis. Na, bet kaip praleidęs ten nemažai laiko, tai galiu pasakyti, kas salygoja tai. Visu pirma ten žemės ūkiui nelabai tinkama vieta, o Varmija-Mazūrija dar ir ežerynų daug, kur labai kalvota. Bet lenkai ten turizmo sektorių pletoja, ir sakyčiau gana sėkmingai. Gal būsiu kiek neobjektyvus ir per daug susižavėjęs, bet vietomis ežerų pakrantės ir kempingai sutvarkyti ne ką prasčiau negu Vakarų Europos kurortuose. Na, bent taip man pasirodė. Taip pat tame regione ir pramonės labai nedaug. Tačiau ką noriu pasakyti, kad nepaisant tų visų problemų ten žmonės kažkaip vis tiek tvarkingiau gyvena, lyginti su kažkokiu Vilniaus kraštu būtų gėda. Bet to dar tas regionas ribojasi su Rusija (Kaliningrado kr.), Lietuva ir Baltarusija. Sutikime, ne ekonomikos gigantai. O šiaip nepamirškite, kad kaimynai daug ką lemia. Turint šalia tokias dideles rinkas kaip Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Ukrainos, tai reikėtų būtų idiotais, kad nesugebėti supriekiauti su tokiom šalim.
Čia toks ekskursas nuo Lietuvos ekonomikos aktualijų.

Teks visgi prie Lenkijos prisijungti, galų gale, ką? Kas daugiau belieka

[R.D.]

Teks visgi prie Lenkijos prisijungti, galų gale, ką? Kas daugiau belieka

Lygios unijomis salygomis
O jeigu rimtai, tai ką galėtume daryti, tai pasimokyti iš lenkų kaip reikia kovoti dėl savo gerovės ir atstovėti savo pozicija, stengtis dėl šalies, verčiant ją malonia gyventi.

[tajus2]

Tu kalbi apie labai siaurą, LABAI siaurą sritį, kurie ypatingai neaktuali nei ekonomikai kaip tokiai (<1%?), nei žmonių gyvenimo kokybei. Žmogui, kaip biopsichosocialinei būtybei pė ix kokius softus kas perka, jam įdomu, ką jis gali nuveikti pragyvenimui, kaip jam seksis auginti vaikus, kaip jam bus užtikrintos paslaugos, kokia bus jo sveikata ir gerovė. Pasižiūrėjus į realybę, o ne tai, ką norisi matyti, pasimato akivaizdūs skaičiai - Lietuva visdar labiausiai nykstanti šalis pasaulyje, o jie ten sau pietuose visai dar neblogai gyvena, su savo kiek atsilikusiais softais.

Na, mano pointas buvo, kad Lietuvoje įmonės turi daugiau pinigų investicijoms ir inovacijoms negu tose šalyse, kurias tu laikai, kad jos priekyje. Mano nuomone tai svarbi ir nemaža dalis valstybės sėkmės susijusi ir su potencialo matymu ir šalies ateitimi. Tas verslas gi ir kuria ir gerai apmokamas darbo vietas ir pan.

Manau pagrindinė emigracijos priežastis yra ne ekonominė, o psichologinė, ką aš ir matau šioje temoje. Lietuviai turi daug psichologinių bėdų, o pati didžiausia, kad labai smagu save spardyti ir galvojimas, kad už tvoros žolė žalesnė.

[Pedigree]

Na, mano pointas buvo, kad Lietuvoje įmonės turi daugiau pinigų investicijoms ir inovacijoms negu tose šalyse, kurias tu laikai, kad jos priekyje. Mano nuomone tai svarbi ir nemaža dalis valstybės sėkmės susijusi ir su potencialo matymu ir šalies ateitimi. Tas verslas gi ir kuria ir gerai apmokamas darbo vietas ir pan.

Manau pagrindinė emigracijos priežastis yra ne ekonominė, o psichologinė, ką aš ir matau šioje temoje. Lietuviai turi daug psichologinių bėdų, o pati didžiausia, kad labai smagu save spardyti ir galvojimas, kad už tvoros žolė žalesnė.

Psichologinės priežastys svarbios, bet pirmoje vietoje visgi ekonominės. Kainos - Berlyne daug kas jau pigiau. Algos pas mus tragiškai mažos, 3–4x mažesnės.

Be to - perspektyva. Jos tiesiog nėra. Kokia mano perspektyva baigus rezidentūrą? 700 eur VILNIUJE? Sorry, patys ir dirbkite ir gydykitės pas nupušusius senius, man paskolos niekas už tokias pajamas neduos. Laukti iki 40, kol įgausiu kažkokį vardą, ir pradės eiti pacientai su vokeliais net neplanuoju, jei senesnei kartai tai atrodė normalu, mums tai nesuvokiama. Švedai tuo tarpu siūlo pradėti nuo 4000 eur, kilti iki 8 ir kasmet pajamas augintis. Mano sprendimas pagrinde ekonominis - mokausi švedų kalbą, kaip ir beveik visi jaunieji gydytojai mokosi kokią nors ES kalbą. Psichologinės priežastys irgi svarbios, dėl jų irgi Lietuvoje neliksiu - darbo kultūra pasibaisėtina, autoritarinė, visi pagatavi perkasti kitiems gerkles. O taip yra pirmiausia dėl streso, kuris kyla iš ekonominių priežasčių.

Be to, tavo vertinimo kategorija keista: nėra šalių priekyje ar gale. Yra šalys, kurios tinkamos gyventi, kuriose norisi gyventi ir kurti ateitį, ir yra tokios, iš kurių norisi pabėgti. Žiūrėdami į skaičius, kas priekyje ir gale, galime užmigti, žiūrėdami, kad hey, jau aplenkėme Portugaliją! Tai ko čia visi bėgate kaip žiūrkės iš šitos šalies? Jūs patys kalti! Kas yra nesuvokiama logika, bet pas visokius Mačiulius ar Šilėnus dažnai sutinkama. Vietoj to, kad spręstume realias problemas.

Tavo pointai apie progresyvų softą ir investicijas - visai ne į temą Kalbame apie valstybę kaip visumą, jos ateitį, kad seselė dirbanti pilnu etatu, galėtų išlaikyti šeimą, o ne, kad kažkas turės geresnę programinę įrangą ir visi dėl to turėtume būti patenkinti.

[Lettered]

Na, mano pointas buvo, kad Lietuvoje įmonės turi daugiau pinigų investicijoms ir inovacijoms negu tose šalyse, kurias tu laikai, kad jos priekyje. Mano nuomone tai svarbi ir nemaža dalis valstybės sėkmės susijusi ir su potencialo matymu ir šalies ateitimi. Tas verslas gi ir kuria ir gerai apmokamas darbo vietas ir pan.

Tik problema ta, kad tie įmonių uždirbti pinigai dažnai iškeliauja į užsienį motininių įmonių akcininkams.

[tajus2]

Psichologinės priežastys svarbios, bet pirmoje vietoje visgi ekonominės. Kainos - Berlyne daug kas jau pigiau. Algos pas mus tragiškai mažos, 3–4x mažesnės.

Be to - perspektyva. Jos tiesiog nėra. Kokia mano perspektyva baigus rezidentūrą? 700 eur VILNIUJE? Sorry, patys ir dirbkite ir gydykitės pas nupušusius senius, man paskolos niekas už tokias pajamas neduos. Laukti iki 40, kol įgausiu kažkokį vardą, ir pradės eiti pacientai su vokeliais net neplanuoju, jei senesnei kartai tai atrodė normalu, mums tai nesuvokiama. Švedai tuo tarpu siūlo pradėti nuo 4000 eur, kilti iki 8 ir kasmet pajamas augintis. Mano sprendimas pagrinde ekonominis - mokausi švedų kalbą, kaip ir beveik visi jaunieji gydytojai mokosi kokią nors ES kalbą. Psichologinės priežastys irgi svarbios, dėl jų irgi Lietuvoje neliksiu - darbo kultūra pasibaisėtina, autoritarinė, visi pagatavi perkasti kitiems gerkles. O taip yra pirmiausia dėl streso, kuris kyla iš ekonominių priežasčių.

Be to, tavo vertinimo kategorija keista: nėra šalių priekyje ar gale. Yra šalys, kurios tinkamos gyventi, kuriose norisi gyventi ir kurti ateitį, ir yra tokios, iš kurių norisi pabėgti. Žiūrėdami į skaičius, kas priekyje ir gale, galime užmigti, žiūrėdami, kad hey, jau aplenkėme Portugaliją! Tai ko čia visi bėgate kaip žiūrkės iš šitos šalies? Jūs patys kalti! Kas yra nesuvokiama logika, bet pas visokius Mačiulius ar Šilėnus dažnai sutinkama. Vietoj to, kad spręstume realias problemas.

Tavo pointai apie progresyvų softą ir investicijas - visai ne į temą Kalbame apie valstybę kaip visumą, jos ateitį, kad seselė dirbanti pilnu etatu, galėtų išlaikyti šeimą, o ne, kad kažkas turės geresnę programinę įrangą ir visi dėl to turėtume būti patenkinti.

Pedigree, kaltini mane siauru požiūriu, bet tavo požiūris dar siauresnis - viskas susiveda į tai gydytojų atlyginimai Lietuvoje prastesni negu Švedijoje, todėl Lietuva atsilieka nuo Lenkijos, Portugalijos ir Graikijos.

Tai kokie gydytojų atlyginimai tose šalyse? Ar kas mokosi iš Lietuvos gydytojų lenkų, graikų ar portugalų kalbas? Juk ten tiek judesio ir saulės O kad Švedijoje geriau neabejoju, bet užtai ir sakau, kad Lietuvoje relatively viskas yra labai ok, bet žmonės išvažiuoja, taigi aiški ir logiška išvada, kad tai dėl psichologinių priežasčių save paspardyti.

O mano paminėjimai apie softą yra labai į temą, nes panašius softus naudoja pramonės ir prekybos įmonės, kur dirba ir yra susiję gerokai daugiau % žmonių šalyje negu dirba su sveikatos apsauga, tai kaip siauras požiūris straight back to you (ir dar minusas už nepripažinimą, kad žiūri tik iš savo varpinės ir nebandai iš kitos pusės pažiūrėti).

[nomad]

Lietuva atrodo geriau už Lenkiją "ant popieriaus" dėl to, kad taip ir yra - Lietuvoje yra daugiau popieriaus (pinigų), nes lietuviai daugiau dirba ir uždirba, o gal net ir yra suktesni už lenkus (skirtingai nuo kai kurių stereotipų). Tačiau lietuviai išleidžia geriausiu atveju privataus namo statybai kokiame Vilniaus užkampyje, ko normaliam turistui ar dviratininkui nesimato. O su kaimynu, ar valstybe, juk lietuvis nelinkęs dalintis. Dėl to ir gyvena marmuru apmuštame name Nemenčinės Plente, iki kurio davažiuoti galima tik šunkeliais.

Kodėl Lenkija atrodo "ne ant popieriaus" geriau susitvarkius už Lietuvą? Užtenka paminėti tą faktorių, kad tai daugiausia by far ES paramos gavusi šalis nuo 2004 metų. Lenkija per tą laikotarpį gavusi paramos 100us milijardų EUR skirtingai nuo Lietuvos kelių dešimčių milijardų - ir visa tai šalies plotui, kuris Lenkijoje nėra tiek kartų proporcingai didesnis už Lietuvos. Vat jums ir atsakymas - Lenkija "atrodo" geriau realybėje, nes įsisavino didesnį ES pinigų kiekį vienam kvadratiniam kilometrui ...

Bet jei atvirai, nei Lietuva, nei Lenkija nėra kosmosas savo minkštąja galia - demokratinės institucijos silpnos, žmones nepatiklūs ir nepasitikintys savim, teisės viešpatavimas nesuprantamas kaip vertybė, korupcija endemiška, o visa ekonomika - primityvus bandymas konkuruoti su Vakarų Europa mažesniais darbutoojų atlyginimais, tačiau ne didesniais gebėjimais ar inovacijom. Unsustainable abu šitie modeliai 10 metų perspektyvoje, mano nuomone. Buvo Rzecpospolita buferis tarp Rytų ir Vakarų - deja juo ir liko. Mes, kaip ir lenkai, vis dar esam barbarai, ir reikia tą pripažinti. Pasikeitimo trajektorija, kol kas, ir ten ir ten per lėta.

[tajus2]

Tik problema ta, kad tie įmonių uždirbti pinigai dažnai iškeliauja į užsienį motininių įmonių akcininkams.

Šita problema aktuali visam pasauliui (išskyrus Kaimanus ir Kiprą matyt).

Esmė, kad darbo vietas verslas kuria vietoje ir jų pas mus daugėja.

Šaltinis:
http://rekvizitai.vz.lt/statistika/a...i-darbuotojai/

[dts]

Psichologinės priežastys svarbios, bet pirmoje vietoje visgi ekonominės. Kainos - Berlyne daug kas jau pigiau. Algos pas mus tragiškai mažos, 3–4x mažesnės.

Be to - perspektyva. Jos tiesiog nėra. Kokia mano perspektyva baigus rezidentūrą? 700 eur VILNIUJE? Sorry, patys ir dirbkite ir gydykitės pas nupušusius senius, man paskolos niekas už tokias pajamas neduos. Laukti iki 40, kol įgausiu kažkokį vardą, ir pradės eiti pacientai su vokeliais net neplanuoju, jei senesnei kartai tai atrodė normalu, mums tai nesuvokiama. Švedai tuo tarpu siūlo pradėti nuo 4000 eur, kilti iki 8 ir kasmet pajamas augintis. Mano sprendimas pagrinde ekonominis - mokausi švedų kalbą, kaip ir beveik visi jaunieji gydytojai mokosi kokią nors ES kalbą. Psichologinės priežastys irgi svarbios, dėl jų irgi Lietuvoje neliksiu - darbo kultūra pasibaisėtina, autoritarinė, visi pagatavi perkasti kitiems gerkles. O taip yra pirmiausia dėl streso, kuris kyla iš ekonominių priežasčių.

Be to, tavo vertinimo kategorija keista: nėra šalių priekyje ar gale. Yra šalys, kurios tinkamos gyventi, kuriose norisi gyventi ir kurti ateitį, ir yra tokios, iš kurių norisi pabėgti. Žiūrėdami į skaičius, kas priekyje ir gale, galime užmigti, žiūrėdami, kad hey, jau aplenkėme Portugaliją! Tai ko čia visi bėgate kaip žiūrkės iš šitos šalies? Jūs patys kalti! Kas yra nesuvokiama logika, bet pas visokius Mačiulius ar Šilėnus dažnai sutinkama. Vietoj to, kad spręstume realias problemas.

Tavo pointai apie progresyvų softą ir investicijas - visai ne į temą Kalbame apie valstybę kaip visumą, jos ateitį, kad seselė dirbanti pilnu etatu, galėtų išlaikyti šeimą, o ne, kad kažkas turės geresnę programinę įrangą ir visi dėl to turėtume būti patenkinti.

Taip, labai teisingai apie viską kalbate ir lengviausia išeitis tiesiog palikti savo neturtinga šeimą ir išeiti pas turtingesnę. Viskas suprantama: ekonominiai dalykai, socialinė aplinka, public nuotaikos ir t.t. viskas daug geriau. Realiai mums nėra jokių šansų. Net jeigu viešai nušautumėm kokius kelis tūkstančius kyšininkų ir korupcijos indekse pakiltumėm į pirmą vietą mums bent 20-30 metų nebūtų jokių šansų. Ką aš tuo noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad tie, kurie lieka čia ir stengiasi kažką daryti, dirbti, kurti ir t.t. turi kažkokį tautinį interesą, tokį patį, kurį turi daugelis gyvenančių ten kur žolė žalesnė. Galiu drąsiai pasakyti, kad šalis gali išnykti tik dėl kilusio tarptautinio karinio konflikto. Pati, kaip daugelis teigia, ji neišnyks. Gali susitraukti iki 1,6-1,8 mln. gyventojų, bet atspirties taškas kažkada bus.

[Pedigree]

Pedigree, kaltini mane siauru požiūriu, bet tavo požiūris dar siauresnis - viskas susiveda į tai gydytojų atlyginimai Lietuvoje prastesni negu Švedijoje, todėl Lietuva atsilieka nuo Lenkijos, Portugalijos ir Graikijos.

Tai kokie gydytojų atlyginimai tose šalyse? Ar kas mokosi iš Lietuvos gydytojų lenkų, graikų ar portugalų kalbas? Juk ten tiek judesio ir saulės O kad Švedijoje geriau neabejoju, bet užtai ir sakau, kad Lietuvoje relatively viskas yra labai ok, bet žmonės išvažiuoja, taigi aiški ir logiška išvada, kad tai dėl psichologinių priežasčių save paspardyti.

O mano paminėjimai apie softą yra labai į temą, nes panašius softus naudoja pramonės ir prekybos įmonės, kur dirba ir yra susiję gerokai daugiau % žmonių šalyje negu dirba su sveikatos apsauga, tai kaip siauras požiūris straight back to you (ir dar minusas už nepripažinimą, kad žiūri tik iš savo varpinės ir nebandai iš kitos pusės pažiūrėti).

Aš tau pateikiau pavyzdį, kokiomis nuotaikomis gyvena LT žmonės, kurie normaliose šalyse yra labiausiai apmokami Pats pagalvok tada, kokiomis nuotaikomis gyvena žmonės Panevėžyje ar Ramygaloje kokioje, dirbantys paprastus darbus. Kokios yra perspektyvos? Perspektyva svarbiau negu esama padėtis. Bet kad jos nėra, algos nekyla jau 10 metų nuo krizės, nelygybė vis auga, nauji verslai neįsisteigia. Tai, kad dygsta Vilniuje, visokie Barclayjai - tai čia nėra nauji verslai, čia yra laikinos konstrukcijos, kurios leidžia susikurti vieniems iliuziją, kad kyla ekonomika, o kitiems, kad gali sau leisti paskolą perkūnkiemyje. Kaip ją išsimokėsi po 10 metų, kai pakils palūkanos, turėsi du beibius, o barclayjus automatizuos darbo vietas - koks skirtumas, neverta kol kas galvoti, geriau manykime, kad viskas labai ok

Kalbą mokaisi tik vieną, nes tai pakankamai ir taip sunkus darbas, todėl išsirenki objektyviai geriausią tavo suvokimu vietą. Kad aš į Graikiją ar Portugaliją nevažiuosiu, tai nereiškia, kad tai yra patvirtinimas, jog jie blogiau gyvena Lol, reductio ad absurdum.

Minusuok tu čia mane kiek nori, bet tavo pavyzdys yra siauri Vilniaus ir dalinai Kauno reikalai, kai ta pati sveikatos sistema veikia visoje šalyje, taip kad yra daug aktualesnė. Aš, ir kiti, maniau kalbame apie Lietuvos ekonomiką, kuri sudaryta iš daugybės dedamųjų, softai visokie yra viena iš dalių, kuri tikrai yra neesminė. Tas tavo softas palengvins procesą, bet nepadės parduoti daugiau prekių, jei jos nebus kokybiškesnės ir žmonės labiau jų nepradės norėti. Techniniai dalykai, vėlgi ne apie esmę.

Siūlau pasižiūrėti korupcijos indeksą, Gini indeksą, emigracijos statistiką, empatiškiausios šalies reitingus (LT - paskutiniai pasaulyje), dar užmesk akį į alkoholizmą, savižudybes ir tada galim toliau spręsti, kieno čia požiūris siauras ir ar apie tas pačias dimensijas mes šnekame.

[Pedigree]

Taip, labai teisingai apie viską kalbate ir lengviausia išeitis tiesiog palikti savo neturtinga šeimą ir išeiti pas turtingesnę. Viskas suprantama: ekonominiai dalykai, socialinė aplinka, public nuotaikos ir t.t. viskas daug geriau. Realiai mums nėra jokių šansų. Net jeigu viešai nušautumėm kokius kelis tūkstančius kyšininkų ir korupcijos indekse pakiltumėm į pirmą vietą mums bent 20-30 metų nebūtų jokių šansų. Ką aš tuo noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad tie, kurie lieka čia ir stengiasi kažką daryti, dirbti, kurti ir t.t. turi kažkokį tautinį interesą, tokį patį, kurį turi daugelis gyvenančių ten kur žolė žalesnė. Galiu drąsiai pasakyti, kad šalis gali išnykti tik dėl kilusio tarptautinio karinio konflikto. Pati, kaip daugelis teigia, ji neišnyks. Gali susitraukti iki 1,6-1,8 mln. gyventojų, bet atspirties taškas kažkada bus.

Šiaip nelengviausia, paradoksaliai negu tau atrodo - lengviausia yra likti ir nieko nedaryti bei prisitaikyti. Išvykti į kitą šalį ir kultūrą yra iššūkis tiek moralinis tiek emocinis. Tą padaro gabiausi ir stipriausi - pliuškiai ir liumpenai lieka gydyti vietinių.

Šaunuoliai tie, kurie lieka aišku, bet deja, jų heroinė misija bus nieko verta, jei neįsikiš autoritetai ir pvz nepertvarkys mokesčių sistemos; nepadarys švietimo reformos; nesutvarkys korupcijos, ką padarė skandinavai ir estai. Visada jautiesi karys, kad va aš likau, moku mokesčius ir dirbu Lietuvai, labai visokie conservative mėgsta šitą naratyvą, bet tai yra ne tai, kaip veikia žmonių adekvatus mąstymas - adekvatu yra daryti tai, kad būtų geriau asmeniškai mano šeimai ir man, o ne dirbti dėl įsivaizduojamų tikslų, kad 'čia kažkada bus geriau, vaikams ir anūkams, o aš jau pasiaukosiu (tik tiek, kad vaikai ir anūkai išvažiuos)'. Čia yra prisoner's dilemma. Jei dirbsi tik dėl kitų - visada pralaimėsi. Dar pergalė įmanoma tada, kai vyksta kooperacija, tam reikia bendruomeniškumo - bet pas mus tai deja neįmanoma, nes esame patys neempatiškiausi pasaulyje. : (

Sutinku su tuo, kad valstybė tikrai neišnyks.

[Lettered]

Šita problema aktuali visam pasauliui (išskyrus Kaimanus ir Kiprą matyt).

Esmė, kad darbo vietas verslas kuria vietoje ir jų pas mus daugėja.

Šaltinis:
http://rekvizitai.vz.lt/statistika/a...i-darbuotojai/

Ne visam pasauliui, Europoje olandams, šveicarams, norvegams, švedams, danams neblogai sekasi uždirbti daug kapitalo iš užsienio.

[Foxorota]

Nu tai ką, tada darom kažką - įsitraukiam į pileitinę visuomenę, dalyvaujam protestuose, renginiuose, politinėje veikloje, protestuojam prieš nelygybę - VEIKIAM. Pažiūrėkit vien kiek koks Tapinas spėjo nuveikti visuomeninėje veikloje - energising jaunimą regionuose, iš Youtubo pliekia politikus, kielia į dienos šviesą visas nesąmones. Kad kokia nuomonę apie jį turėtumėt, sutikit - jis mldc, kad kažką daro ir jam rūpi.

O Lietuvoj daugiau negu pusė mūsų tautiečių gali drąsiai varyt į ašarų fabriką - oi kaip blogai, nepatinka, EMIGRUOSIU. Nu ok, prašom, esam laisva šalis, įstojom į ES. Jeigu ne Lietuva tai ir emigruoti nesigautų (paklauskit baltarusių)

Čia yra mūsų šalis ir mes už ją atsakingi - taigi prašau balsuojam atsakingai ir apie rezidentų atlyginimus ne tyliai aprašinėjam forumuose ir emigracija grąsinam,o rengiam grupę - kad ir trisdešimt studentų ir varom, skambinam politikams - jie gi privalo atsiliepti.

Man tiesa sakant sunku matyti kai vienu metu mes verkiam, esam absoliutus pesimistai, bet visiškai nesugebam rankos pakelti ir paveikti tą mūsų aplinką. Jeigu neveiki ir nereiški savo pozicijos atvirai, nu ką - tell us more about your problems, I'm sure we can help you through the internet

O jei rimtai - yra problemų Lietuvoje, kaip yra ir galimybių. Vien tik matyti problemas, neįžvelgiant pozityvių dalykų ir galimybių kur mes patys galim paveikti yra asmeninė problema, o ne pačios šalies. Juk šalis ir susideda iš visuomenė, o visuomenė iš individų, jei individai nepasitiki vienas kitais ir pliekia savo šalį, ko tada tikėtis? Pakeiskim požiūrį, o tada kalbėkim.

[Lettered]

Kur jūs matote verkiančius lietuvius, šitame forume? Jeigu lietuviai taip emigruoja, tai reiškia, kad kaip tik neverkia (neprotestuoja ir pan.), o veikia kurdami sau gyvenimą ir gana aktyviai, nes emigruoti nėra toks jau lengvas žingsnis. Beje, ir emigracinės kryptys yra ne ten, kur saulė ryškiau šviečia, o ten kur pinigai didesni mokami, kas rodo pragmatizmą ir mokėjimą skaičiuoti.

[VNS]

Tai jo darom kazka. Isdauziam dar viena seimo langa. Bus 2 langai isdauzti per 25 su virsum metu.

[Foxorota]

Dėl emigracijos - tai yra sunkus žingsnis, apie tai kalbos nėra.

Apie verkimą - nuolat visis skundžiasi atlyginimų dydžiu, šalies problemomis ir minima emigracija kaip alternatyva. Plius - atidarykit pačius populiariausius lietuvos dienrasčius (kad ir delfi), toks jausmas, kad Lietuvoje badas ir maras ir nesuprasi kas dar. Neginčijama - atlyginimų problema egzistuoja - tai faktas. Tačiau pasigendu, oi labai pasigendu, pasiūlymų ar idėjų kaip šią problemą spręsti. Apie problemą visi žinom.

Ir kadangi užsiminiau apie sprendimą, štai vienas: Skandinaviškas modelis gerai veikia dėl darbuotojų drąsos derėtis atlyginimus ir geresnias sąlygas. Lietuvoje, be to, kad trūksta tokių institucijų, trūksta ir pačių žmonių drąsos eiti ir ieškoti geresnių darbo sąlygų arba bent jau derėtis dėl jų. Kaip tai padaryti? Viešinti atlyginimus - atvirai kalbėti apie tai, kiek kas uždirba, kad žmonės labiau suprastų savo vertę. Ačiū Sodrai už viešinimus. Kas toliau? Didinti savo vertę - ieškant darbo išsiderėti kelis pasiųlymus ir pagal juos toliau derėtis, nebėgti prie pirmo pasitaikiusi. Kodėl to žmonės nedaro? Greičiausiai tai kultūra, nors keista, kodėl bijom derėtis ir ieškoti, jei visvien, jei jau niekas nesigauna, prabalsuojam kojom - ką tada prarandam?


Dėl veiksmo - kur rašiau apie langų daužymą? Minėjau visuomeninius pavyzdžius Langų daužymas į visuomeninės veiklos sąvoką neįeina.