Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Dėl to ten, kur yra socialistinis ekonominis modelis, kaip kad Venesueloje, ekonomika yra pačiame dugne.

Man labai patiko modelis, kurį 80's tuometinė Singapūro valdžia pritaikė pirmąjam Parlamento opozicijos nariui AtA J. B. Jeyaretnam. Jis siųlė įvesti D.Britanijos modelio welfare state, daugiau lygybės, teisybės, teisių darbininkams, pagalbos skurstantiems, ir t.t. Tas modelis, kurį jam pritaikė valdžia, vadinasi kaleimas. Po to dar milijoniniai civiliniai ieškiniai už Vyriausybės šmeižtą ir iš to sekęs to žmogelio bankrotas ir uždarbiavimas gatvėje prekiaujant savo knygele, kurią atsisakė platinti knygynai. Paklaustas paaiškinti savo veiksmus, tuometinis Singapūro PM mandagiai paaiškino, kad tokia veikla buvo pavojinga valstybei ir galėjo sukelti ekonomikos žlugimą. Pavyzdinis atvejis, kaip reikia tvarkytis su leftistais ir efektyviai juos nuskausminti.

Su SSRS/Kinijos stiliaus komunistiniais revoliucionieriais savo laiku jie irgi susitvarkė panašiai - tiesiog susodino į kaleimą be teismo ir po to nemažai jų deportavo velniop į visas keturias puses, kur jie tebėra iki šiol be teisės grįžti (kai kurie bandė po daugelio dešimtmečių, bet gavo neigiamą atsakymą).

Šiaip malonūs istorijos epizodai iš serijos, kaip tvarkytis su lefčiais.

[Pedigree]

"O ten, kur yra pritaikomas laisvos rinkos ir konkurencijos modelis - ekonomika triumfuoja."

Šiaip jums gal nemalonu girdėti, bet visi rightistai neoliberalizmo propoguotojai būtent tokį modelį ir nori sunaikinti - jie tarnauja korporacijoms, rinkos tampa oligopoliškomis, ir efektyviai sunaikina smulkų verslą ir konkurenciją, kas ir yra esminis kapitalizmo bruožas. Radikali dešnė yra pagrindinis pavojus rinkai ir konkurencijai, o ne, JAV atveju, "leftistai" progressives, kurie pasisako už rinkos reguliacijas, tam, kad laužyti tas oligo-monopolijas ir skatinti smulkų verslą, kuris generuoja idėjas. Apple pradėjo kaip firma garaže, nors IBM korporacija juos labai norėjo suėsti. Lietuvai tas irgi tinka, nes nėra čia laisvos rinkos.


"nevaldomas ir nereguliuojamas kapitalizmas ilgainiui perauga į monopolines ir oligopolines formas. T.y., susidaro superkorporacijos, kurių finansinė galia pakankama, kad sunaikinti bet kokius smulkius konkurentus. Rinka tampa pilnai kontroliuojama, techninės naujovės nekuriamos, konkurencija visiškai nuslopsta, korporacijos pelnus didina, didindamos parduodamų prekių bei paslaugų kainas, nes nėra ir negali atsirasti jokių konkurentų, su kuriais superkorporacijos neįstengtų susidoroti.

Oligopolijų ir monopolijų susidarymas pažeidžia esminį kapitalistinės santvarkos privalumą - konkurenciją. Istoriniai faktai rodo, kad vienintelis būdas pataisyti tokią padėtį - tai valstybinis reguliavimas, prievartiniu būdu apribojant monopolijų ir oligopolijų teises, tokias superkorporacijas skaidant ir pan."

[Eidvis]

Visų pirma tai noriu pastebėti, kad ištiesų mūsų visų, tiek leftistų, tiek rightistų tikslas yra daugiau mažiau panašus - padaryti, kad žmonės kuo geriau gyventų. Tačiau dažnai mus pradeda gąsdinti, kad pvz. kokie liberalai atstovauja verslą ir kad jiems svarbiausia verslas, o va socialdemokratams svarbiausia žmogus. Nors aš kai kuriai klausimais su liberalais ir nesutinku, tačiau ekonomikoje mano ir jų pažiūros atitinka tikriausiai labiausiai iš visų ideologijų. Ir mano tikslas tikrai nėra atstovauti kažkokio tais stambaus verslo, mano tikslas yra siekti, kad Lietuvoje kuo labiau gyvenimas pagerėtų ne verslininkams, o visiems žmonėms. Leftistų siekis yra daugiau mažiau panašus, tik skiriasi metodai. Mano požiūriu mes turime sukurti kuo geresnes sąlygas verslui, tiek smulkiam, tiek vidutiniam, tiek ir dideliam. Mes turime atlaisvinti rinką, nes rinka, o ne biurokratai geriausiai sureguliuoja ir sustato viską į savo vėžes. Mes turime siekti pritraukti kuo daugiau investicijų. Viso to loginė seka yra tokia: Sudarom geresnes sąlygas verslui -> verslas pradeda klestėti ir plėstis -> sumokami didesni mokesčiai į biudžetą -> įdarbinama kur kas daugiau žmonių -> pradeda stigti darbuotojų -> aršėja verslo konkurencija dėl darbuotojų -> darbuotojams keliami atlyginimai, sudaromos geresnės darbo sąlygos. Taigi nors aš akcentą ir dedu ant to, kad mes turi remti ir sudaryti kuo geresnes sąlygas verslui, tačiau realiai galutinis tikslas tai yra ne verslas, o geresnis žmonių gyvenimas. Tuo tarpu leftistų supratimas apie ekonomika daugiau mažiau apsiriboja : atimkim iš verslo tą ir tą -> suvaržykim jų teisę ten ir ten -> nustatykim kokio verslo forma turi būti vykdoma -> nuplėškim kuo daugiau iš verslo ir padalinkim žmonėm. Taigi nors tiek liberalų, tiek leftistų tikslas yra tas pats, tačiau mano supratimu einant liberalios ekonomikos keliu tas tikslas yra žymiai greičiau pasiekiamas. Ir tai kuo puikiausiai rodo pasaulio pavyzdžiai, kai liberalios ekonomikos triumfuoja, o socialistinės buksuoja. Beje, skandinavų ekonomika tikrai nėra socialistinė - užtenka atsiversti visokius reitingus apie verslo laisvę ir išvysti juos reitingų viršūnėse.

Kas dėl monopolijų, tai man, kaip liberalaus ekonominio mąstymo žmogui, monopolijos atrodo kaip vėžys, nes visa sėkmingos ekonomikos esmė yra konkurencija, kurią monopolija panaikina. Tačiau kartu suprantu, kad mąsto ekonomija kai kuriose srityse yra ypatingai svarbi, dėl to oligopolija yra neišvengiama, pvz. vargu ar mobiliojo ryšio operatorių tarifai būtų pigesni, jeigu jų Lietuvoje būtų ne 3, o 30, arba išvis tuo pradėtų užsiiminėti 'smulkus verslas'. Pavyzdys apie Apple irgi manau nėra labai teisingas, nes Apple būtų niekas jeigu būtų smulkusis verslas. Tie patys prekybcentriai išstūmė iš rinkos smulkias parduotuvėles vien dėl to, kad masto ekonomija jiems leido smarkiai sumažinti kainas lyginant su smulkiųjų verslininkų parduotuvėlėmis. Jeigu, kaip tu sakai, oligopolija suveiktų taip, kad prekybcentriai sužlugdo mažas parduotuvėles ir po to užkelia kainas - tai nėra jokių įstatymų, kurie draustų smulkiam verslui vėl atidaryti savas parduotuves, tačiau jau greitai skaičiuosim dešimtmečius, kaip ta mūsų oligopolinė prekybcentrių rinka vis nedrįsta užkelti kainų iki tiek, kad smulkiųjų verslininkų parduotuvėlės pirkėjams pasidarytų patrauklesnės. Dėl to kada gąsdinama apie visokius oligopolius ir grobuoniškus verslininkus, visą laiką geriausiai yra remtis pavyzdžiais, o ne mitais.

[Tomas]

Viso to loginė seka yra tokia: Sudarom geresnes sąlygas verslui -> verslas pradeda klestėti ir plėstis -> sumokami didesni mokesčiai į biudžetą -> įdarbinama kur kas daugiau žmonių -> pradeda stigti darbuotojų -> aršėja verslo konkurencija dėl darbuotojų -> darbuotojams keliami atlyginimai, sudaromos geresnės darbo sąlygos.

Problema ta, kad šita loginė grandinė nutrūksta jau pačioje pirmoje grandyje, nes verslui taip vadinamos "geros sąlygos" dažnai, o gal net dažniausiai nėra pirmos eilės klausimas.

Verslui visada ir visur svarbiausia yra parduoti produktą, o ta galimybė priklauso nuo milijono priežasčių.

[Sula]

Problema ta, kad šita loginė grandinė nutrūksta jau pačioje pirmoje grandyje, nes verslui taip vadinamos "geros sąlygos" dažnai, o gal net dažniausiai nėra pirmos eilės klausimas.

Verslui visada ir visur svarbiausia yra parduoti produktą, o ta galimybė priklauso nuo milijono priežasčių.

Na taip, per daug idealistinė seka:
pradeda stigti darbuotojų -> aršėja verslo konkurencija dėl darbuotojų -> darbuotojams keliami atlyginimai, sudaromos geresnės darbo sąlygos -> prastėja verslo sąlygos -> auga savikaina -> sumažėja paklausa -> atleidžiami darbuotojai -> nesurenkamas biudžetas -> visuotinis skurdas -> verslo bankrotas (natūrinis ūkis)

[Eidvis]

tolesnė seka yra kiek kitokia

sudaromos geros sąlygos verslui -> verslas plečiasi ir samdo daugiau darbuotojų -> pradeda stigti darbuotojų, aršėja verslo konkurencija dėl jų, kyla atlyginimai, darbuotojui atsiranda plačios galimybės pačiam rinktis darbdavį -> iš rinkos pradeda trauktis žemiausius atlyginimus ir prasčiausias sąlygas darbuotojams siūlančios įmonės -> rinkoje vis didesnę reikšmę pradeda užimti aukštą pridetinę vertę kuriančios įmonės -> šalies ekonomika suklesti.

Kitaip sakant atėjus paslaugų centrams ir sukūrus dešimtis tūkstančių gerai apmokamų darbų vietų, kuriose darbuotojai kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, iš rinkos išeina neatlaikę konkurencijos dėl darbuotojų, o jos neatlaiko tos įmonės, kurios kuria pigius produktus ar paslaugas, uždirba nedaug ir negali darbuotojams pasiūlyti aukštų atlyginimų. Tai yra tiesiausias kelias į sėkmingą ir išsivysčiusią šalies ekonomiką, aukštus atlyginimus ir aukštą darbo kultūrą, kaip kad yra vakaruose. Ir tai paaiškina kodėl vakaruose tas produktyvumas yra tiek aukštesnis, nors atrodytų ir mes ir jie darbo savaitę vienodo ilgio turim. O atsakymas yra dėl to, kad ten verslas, kuriantis žemos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas, vietą yra užleidęs efektyvioms, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms.

Problema ta, kad šita loginė grandinė nutrūksta jau pačioje pirmoje grandyje, nes verslui taip vadinamos "geros sąlygos" dažnai, o gal net dažniausiai nėra pirmos eilės klausimas.

Verslui visada ir visur svarbiausia yra parduoti produktą, o ta galimybė priklauso nuo milijono priežasčių.

Sutinku, kad verslas bus tuo sėkmingesnis, kuo jis daugiau prekių parduos. O prekių jis parduos daugiau tada, kad jas pagamins konkurencingesnes. O konkurencingesnes pagamins tada, kada jam bus bus sudaromos kuo geresnės sąlygos - t.y. kuo mažiau barjerų, kuo mažiau suvaržymų, kuo mažiau biurokratijos, kuo mažiau 'biurokratai geriau žino kaip daryti versla', kuo lengvesnės ir suprantamesnės sąlygos ir t.t. ir t.t.

[Aleksio]

tolesnė seka yra kiek kitokia

sudaromos geros sąlygos verslui -> verslas plečiasi ir samdo daugiau darbuotojų -> pradeda stigti darbuotojų, aršėja verslo konkurencija dėl jų, kyla atlyginimai, darbuotojui atsiranda plačios galimybės pačiam rinktis darbdavį -> iš rinkos pradeda trauktis žemiausius atlyginimus ir prasčiausias sąlygas darbuotojams siūlančios įmonės -> rinkoje vis didesnę reikšmę pradeda užimti aukštą pridetinę vertę kuriančios įmonės -> šalies ekonomika suklesti.

Neteisingas rašai. Kai verslas nenori mokėti didesnius pinigus darbininkams, tada atlyginimai nedidinami, o pradėdama rašyti delfiuose ir forumuose, kad reikia įdarbinti užsieniečius, bet atlyginimų nedidinti.

[J.U.]

Ir niekas neparašė, ar iš tikro yra reikalinga gaminti tokią daugybę prekių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis

[andyour]

Tie patys prekybcentriai išstūmė iš rinkos smulkias parduotuvėles vien dėl to, kad masto ekonomija jiems leido smarkiai sumažinti kainas lyginant su smulkiųjų verslininkų parduotuvėlėmis.

Lygiai taip pat globali korporacija Lidl išstūms tuos vietinius prekybcentrius.

[Eidvis]

/\
Tas tiesa, kad LIDL veikia dar efektyvesniu modeliu, nei kad mūsų prekybcentriai ir jau jiems kyla konkurencinis pavojus. Tačiau tikrai nereikėtų bijoti, kad LIDL taps monopolininke ir to pasekoje sukels kainas. To laisvoje rinkoje beveik niekada nebūna.

Ir niekas neparašė, ar iš tikro yra reikalinga gaminti tokią daugybę prekių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis

jeigu mūsų tikslas yra pasiekti vakarų Europos ekonominį išsivystymo lygi - tada taip. Turim gaminti daug aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų. Kito kelio paprasčiausiai nėra.

[andyour]

/\
Tas tiesa, kad LIDL veikia dar efektyvesniu modeliu, nei kad mūsų prekybcentriai ir jau jiems kyla konkurencinis pavojus. Tačiau tikrai nereikėtų bijoti, kad LIDL taps monopolininke ir to pasekoje sukels kainas. To laisvoje rinkoje beveik niekada nebūna.

Su sąlyga, jei yra konkurentai. Tačiau Lidl neturi konkurentų. Turime monopolijos įstatymus, bet per lobistus lengva juos pataisyti.
Kaip galėtume pristabdyti tą artėjantį momentą, tai kiek įmanoma daugiau pirkti produkcijos iš ūkininkų.

[taspac]

Ir niekas neparašė, ar iš tikro yra reikalinga gaminti tokią daugybę prekių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis

Jei preke yra perkama, reiskias zmonem jos reikia ir reiskias ji yra reikalinga. Jei kazkieno asmeniniu poziuriu jam kazko nereikia, nereiskia jog to nereikia kitam.

[Tomas]

tolesnė seka yra kiek kitokia

sudaromos geros sąlygos verslui -> verslas plečiasi ir samdo daugiau darbuotojų -> pradeda stigti darbuotojų, aršėja verslo konkurencija dėl jų, kyla atlyginimai, darbuotojui atsiranda plačios galimybės pačiam rinktis darbdavį -> iš rinkos pradeda trauktis žemiausius atlyginimus ir prasčiausias sąlygas darbuotojams siūlančios įmonės -> rinkoje vis didesnę reikšmę pradeda užimti aukštą pridetinę vertę kuriančios įmonės -> šalies ekonomika suklesti.

Truputį papildysiu:
sudaromos geros sąlygos verslui -> verslas plečiasi ir samdo daugiau darbuotojų -> pradeda stigti darbuotojų, aršėja verslo konkurencija dėl jų, kyla atlyginimai, darbuotojui atsiranda plačios galimybės pačiam rinktis darbdavį -> iš rinkos pradeda trauktis žemiausius atlyginimus ir prasčiausias sąlygas darbuotojams siūlančios įmonės -> jos atleidžia darbuotojus -> buvę darbuotojai emigruoja, degraduoja, žudosi -> ekonomika smunka -> jei pasiseka rinkoje vis didesnę reikšmę pradeda užimti aukštą pridetinę vertę kuriančios įmonės -> šalies ekonomika suklesti.


Kitaip tariant klasikinis boom-bust scenarijus ir praktika rodo, kad po bust naujas boomas ne visada lengvai pasiekiamas nes gyvenime viskas vyksta kitaip nei raitistų teoriniuose išvedžiojimuose.

Bet čia aišku makroekonomika, o ji savo esme yra leftistinis mokslas, nenuostabu, kad jo dėsniais nei Lietuvoje, nei Europoje niekas nesivadovauja

Sutinku, kad verslas bus tuo sėkmingesnis, kuo jis daugiau prekių parduos. O prekių jis parduos daugiau tada, kad jas pagamins konkurencingesnes. O konkurencingesnes pagamins tada, kada jam bus bus sudaromos kuo geresnės sąlygos - t.y. kuo mažiau barjerų, kuo mažiau suvaržymų, kuo mažiau biurokratijos, kuo mažiau 'biurokratai geriau žino kaip daryti versla', kuo lengvesnės ir suprantamesnės sąlygos ir t.t. ir t.t.

Be abejo galimas ir Bangladešo modelis.

Ir niekas neparašė, ar iš tikro yra reikalinga gaminti tokią daugybę prekių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis

Būtent.

[J.U.]

Jei preke yra perkama, reiskias zmonem jos reikia ir reiskias ji yra reikalinga. Jei kazkieno asmeniniu poziuriu jam kazko nereikia, nereiskia jog to nereikia kitam.

Taip, va čia matome visą eilę būtinai reikalingų prekių, be kurių tiesiog neįmanoma išgyventi.
Aš tuo tarpu manau, kad jei ir toliau tą gaminsime ir pirksime, tikrai nebeišgyvensime.
http://www.ebay.co.uk/sch/sis.html?_...p2047675.m4100

[Eidvis]

Bet čia aišku makroekonomika, o ji savo esme yra leftistinis mokslas, nenuostabu, kad jo dėsniais nei Lietuvoje, nei Europoje niekas nesivadovauja

Dar nė iš vieno leftisto nesu girdėjęs kažkokių racionalių ir argumentuotų receptų, kaip gi Lietuvos ekonomika pastūmėti į aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimą, ko reikia norint pasiekti vakarų ekonomikų lygį. Dažniausiai pasisakymai būna iš serija "ateina naujas IT paslaugų centras? Tai tik dėl to, kad pas mus pigi darbo jėga. Kaip blogai!!!", o kad patys pateiktų racionalius, o ne kažkokius mistinius pinigų spausdinimo receptus - to dar negirdėjau ir tas puikiai atsispindi šalių, pritaikiusių socialistinį ekonominį modelį, prastoje ekonominėje padėtyje.

[balietis]

Truputį papildysiu:
sudaromos geros sąlygos verslui -> verslas plečiasi ir samdo daugiau darbuotojų -> pradeda stigti darbuotojų, aršėja verslo konkurencija dėl jų, kyla atlyginimai, darbuotojui atsiranda plačios galimybės pačiam rinktis darbdavį -> iš rinkos pradeda trauktis žemiausius atlyginimus ir prasčiausias sąlygas darbuotojams siūlančios įmonės -> jos atleidžia darbuotojus -> buvę darbuotojai emigruoja, degraduoja, žudosi -> ekonomika smunka -> jei pasiseka rinkoje vis didesnę reikšmę pradeda užimti aukštą pridetinę vertę kuriančios įmonės -> šalies ekonomika suklesti.

Nu delfiai jau kažkada rašė, kad lietuviškoms IT firmoms nepatinka užsienio investuotojai, katrie iškreipia darbo rinką (moka normalų atlyginimą laiku), bet apie padažnėjusias programuotojų savižudybes Lietuvėlėje kažkaip girdėti neteko.

[andyour]

Dažniausiai pasisakymai būna iš serija "ateina naujas IT paslaugų centras? Tai tik dėl to, kad pas mus pigi darbo jėga. Kaip blogai!!!", o kad patys pateiktų racionalius, o ne kažkokius mistinius pinigų spausdinimo receptus - to dar negirdėjau ir tas puikiai atsispindi šalių, pritaikiusių socialistinį ekonominį modelį, prastoje ekonominėje padėtyje.

Nebūtinai ateina dėl pigios darbo jėgos. Lidl atėjo dėl pirkėjų Vakaruose dažniausiai niekas neateina, o išeina. Ekonomika auga arba dėl technologinių išradimų, arba dėl korporacijų plėtros.

[Tomas]

Dar nė iš vieno leftisto nesu girdėjęs kažkokių racionalių ir argumentuotų receptų, kaip gi Lietuvos ekonomika pastūmėti į aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimą, ko reikia norint pasiekti vakarų ekonomikų lygį. Dažniausiai pasisakymai būna iš serija "ateina naujas IT paslaugų centras? Tai tik dėl to, kad pas mus pigi darbo jėga. Kaip blogai!!!", o kad patys pateiktų racionalius, o ne kažkokius mistinius pinigų spausdinimo receptus - to dar negirdėjau ir tas puikiai atsispindi šalių, pritaikiusių socialistinį ekonominį modelį, prastoje ekonominėje padėtyje.

Vieša paslaptis yra tai, kad pvz. Jungtinėse Amerikos Valstybėse daugiausia atradimų, išradimų ir inovacijų padaro valstybinės įstaigos, nes jos užsiima tuo, kad verslui DAR neįdomu ir galbūt bus komercializuota ir parduota tik po daugelio metų. O kur dar visas privačios, bet grynai iš vyriausybės užsakymų gyvenančios karo pramonės korporacijos - mes dar negreit sužinosim kokios skraidančios lėkštės stovi jų angaruose jau dabar.

Tai viena iš priežasčių kodėl JAV yra kažkur šviesmečiu aplenkusi likusį pasaulį ir yra supervalstybė.

[Pedigree]

Dar nė iš vieno leftisto nesu girdėjęs kažkokių racionalių ir argumentuotų receptų, kaip gi Lietuvos ekonomika pastūmėti į aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimą, ko reikia norint pasiekti vakarų ekonomikų lygį. Dažniausiai pasisakymai būna iš serija "ateina naujas IT paslaugų centras? Tai tik dėl to, kad pas mus pigi darbo jėga. Kaip blogai!!!", o kad patys pateiktų racionalius, o ne kažkokius mistinius pinigų spausdinimo receptus - to dar negirdėjau ir tas puikiai atsispindi šalių, pritaikiusių socialistinį ekonominį modelį, prastoje ekonominėje padėtyje.

Nuvilsiu ir nuliūdinsiu. Lietuva niekada nepasieks nei Vokietijos, nei Prancūzijos nei Švedijos lygio. Niekada. Tai yra liūdna realybė, kurią turime priimti, susitaikyti su ja ir stengtis daryti viską, kad tos žirklės mažėtų. Netapsime mes tomis valstybėmis dėl geografijos ribojimų, dėl to, kad neturime prekybinio partnerio kaip vokiečiai ir prancūzai turi vieni kitus. Ispanai irgi panašaus dydžio kaip anie, geras klimatas leidžiantis auginti gyvulius ir grūdus, bet yra atskirti pirėnų ir jiems prekiauti sunkiau. Pridėkite dar Franco diktatūrą ir gausite atsilikimą. Mes niekada neturėsime mąsto ekonomijos, nes ir taip šalis maža, bet provincijoje jau žlugo mąsto ekonomija, iš ten išvyksta žmonės ->reikia mažiau paslaugų -> užsidaro parduotuvėlės/kepyklėlės/versliukai->sumokama mažiau mokesčių->mažiau pinigų perskirstoma -> žmonės toliau emigruoja. Lietuva greitai liks su keliais centrais ir nei tai blogai nei tai gerai, bet niekada antra Švedija netapsime.

IT centrų pritraukimas yra vienas būdų kaip pasinaudoti laisva rinka, nes mes ką galime parduoti, tai yra žmonės ir jų protai, daugiau mažai ką turime. Kaip ir tarkime medikų eksportas į ES šalis - Litovcai ruošia daug kokybiškų tokių kaip aš, ir nėra čia vietoje kur jų dėti, algos šūdinos, tai exportuoja šią prekę vokiečiams, kurie atgal mus paremia per ES fondus. Fair trade.

Kalbant apie aukštesnę pridėtinę vertę, tai yra kelias, kuriuo turime žengti. Bet deja yra sąmoningai daroma viskas atvirkščiai, kad tik tai netaptų realybe, priešingai nei tai daro estai. Aukštesnė pridėtinė vertė įmanoma tik per aukštąjį mokslą, technologijas, tam reikia kokybiškų aukštųjų mokyklų. Koks pas mus aukštasis? Tragedija. Dėstytojai demotyvuoti su savo 500eur, studentai demotyvuoti su "vistiek neišmes" ir tai yra vicious cycle iš kurio nematau galimybės išeiti.

Apskritai nėra šitai valstybei jokios perspektyvos, nes mažėja žmonių labiausiai pasaulyje, jūs kaip klasikinio liberalizmo propaguotojas turbūt suprantate, kad tokiu būdu mažėja rinka ir ji darosi visiems verslams vis labiau nepatraukli. Kas iš to, jei nepirks niekas prekių ir paslaugų?

Liūdna bet tai realybė.

[taspac]

Taip, va čia matome visą eilę būtinai reikalingų prekių, be kurių tiesiog neįmanoma išgyventi.
Aš tuo tarpu manau, kad jei ir toliau tą gaminsime ir pirksime, tikrai nebeišgyvensime.
http://www.ebay.co.uk/sch/sis.html?_...p2047675.m4100

Ar gaminti reikia tik tas prekes, kurios reikalingos isgyvenimui, tik butinai egzistencijai? Jei butu toks mastymas, butume atsilike sviesmeciais. Kam ta skalbimo masina jei galima plauti rankomis, kam tie elektriniai automobilio langu pakelejai jei galima atsidaryti rankenele, kam tas automobilis jei galima pesti/arkliu nuvykti...
Jei jus savo gyveniume nerandante priezasciu, kodel turetumete isigyti prekes esancias nuorodoje, nereiskia, kad kiti ju irgi neranda ar neturetu rasti.

Ale kas do mastymas pas nekuriuos, kad ju pasirinktas gyvenimo budas yra pats teisigiausias ir manymas, jog kiti, gyvenantys kitaip, klysta... Lyg butu noras gyventi santvarkoje kur kazkas is auksciau nurodineja kaip gyventi. Oh, wait...