Taip, turėjau omenyje patikimus investuotojus (ne tarpusavyje konkuruojančias vietos verslo grupuotes) ir tokiam verslui palankią įstatymų bazę.
Gal.. kada nors. Vis dėlto, reikėtų paskubėti, kol Ryga, Kaliningradas (kol kas tik buvo skelbiama apie ambicijas) ar Hamburgas visko nesusižėrė.
O gal su Ryga reikėtų kooperuotis. Ryga parūpina oro uostą, Kaunas taksiorus. Paiimi plaštakę Rygoj ir su taksioru eskursija iki Kauno, čia plaštakė keičiama ir eskursija atgal. Tokiu būdu žiū ir Šiauliai esantys raudonų žibintų kelyje ekonomiškai atsigautų .
O gal su Ryga reikėtų kooperuotis. Ryga parūpina oro uostą, Kaunas taksiorus. Paiimi plaštakę Rygoj ir su taksioru eskursija iki Kauno, čia plaštakė keičiama ir eskursija atgal. Tokiu būdu žiū ir Šiauliai esantys raudonų žibintų kelyje ekonomiškai atsigautų .
Tai gal iš karto visą kelią Talinas - Ryga - Kaunas pramogų oaze paverskime. Be kita ko, tai būtų puikus Baltijos sesių vienybės ženklas. Jau nekalbant apie tai, jog visas ryškiomis šviesomis žybsintis kelias būtų gerai įžvelgiamas net iš kosmoso platybių.
Tai, kad Talinas ne į tą pusę. Ne pakeliui taip sakant
Suomiams kaip tik arčiau Talinas. Apšilus ten galima pradėti turą Kauno link. Žodžiu, reikia Sin City tarp Talino, Rygos ir Kauno.
Legalios pramogos be ribų, keli stipresni MTP, uostų pramonė ir Baltijos šalių ekonomikos klesti kaip niekada anskčiau.
O gal su Ryga reikėtų kooperuotis. Ryga parūpina oro uostą, Kaunas taksiorus. Paiimi plaštakę Rygoj ir su taksioru eskursija iki Kauno, čia plaštakė keičiama ir eskursija atgal. Tokiu būdu žiū ir Šiauliai esantys raudonų žibintų kelyje ekonomiškai atsigautų .
Siūlau tam tikslui RailBaltica II panaudoti. Tikrai niekas nesiskus, kad lėtai traukinys važiuoja jei šnapso sočiai bus ir mergų.
Rygą sunku būtų aplenkti. Jie šitoje rinkoje jau gerai įsitvirtinę.
Sakyčiau, kad latviai turėtų dar labiau pasistengti, jeigu nori Rygos dominavimo regione. Tad Kaunas dar kovos nepralaimėjo ir gali tapti Amsterdamu Rytų ir Vakarų rinkų sankryžoje bei nurungti Rygą kokybe ir pramogų įvairove.
Rinkimų temoje užsiminta apie valstybinį banką.
Vykęs jo valdymas kita tema, bet privačių bankų (kuriems rūpi ne valstybės reikalai, o savi rodikliai) įtaka valstybei yra nediskutuotinas dalykas.
Pratęsiant skandinavišką temą - gal žinot kas sukėlė tokį kaskadiškai staigų Sverige TUI egzodą - per metus bene jardu eurų (circa ~840 mln. EUR) nudrenuotas likvidumas.
Kas tai - regioninė optimizacija, vietinės (ty LT) konjunktūros pasekmės, geopolitinės implikacijos ar good ol' capitalism; ty SWE bankai galimos/būsimos krizės akivaizdoje ar overexpose'intų savų (ty Švedijos) rizikingų aktyvų padengimui reikalingą kapitalo adekvatumo lygį bei atidėjimus kompensuoja riebiom kolonijinėm injekcijom.
Anyone?!
Augima tempia tik vartojimo didejimas ir tai reiskia, kad Lietuvos ekonomika arteja link visiskos stagnacijos. Mazdaug atspindi 4 metu vyriausybes nuveiktus darbus. Mes dar net Portugalijos ar Graikijos lygio nepasiekem, ES pinigu neisnaudojom, o jau persikeliam i stagnacijos faze. Kas bus po 2020? Panasu kad naujai valdziai reikia imtis itin agresyviu sprendimu suginiroti ekonomikos augima, bes as labai abejoju valstieciu gebejima kazka padaryti, bent jau neteko matyti jokiu vertu demesio minciu.
Kiek suprantu augimą padidinti galima tik didesniu eksportu, t.y. reikia rasti šalis su dideliu vartojimu. Tam galimi du variantai: pigi gamyba (dar labiau didinam emigraciją) arba šalių kurių rinka jaučia deficitą bei turi gerą perkamąją galią. Dabar klausimas kaip su vartojimu turtingose arba bent jau galinčiose mokėti valstybėse, ar ten vartojimas auga?
Kaip 2008 m. ne viskas nuo Lietuvos priklausė, taip ir dabar ne viskas priklauso:
eksporto augimą tramdo augantis neapibrėžtumas, Jungtinės Karalystės svaro sterlingų kurso silpnumas ir lėtas prekybos partnerių ekonominis atsigavimas.
Investicijos, kurios praėjusiais metais buvo vienas iš kertinių Lietuvos ekonomikos lokomotyvų šiemet tempia ūkio augimą žemyn – investiciniai procesai yra jautrūs ekonomikos dalyvių nuotaikoms, kurios optimizmu nežiba.
Konservatoriškos inercijos įtaką BVP augimui nesunku stebėti Estijoje. Įtaka tikrai yra - bloga įtaka ...
O valstiečių veiklą dar pamatysim. Tas pats valstybinis investicinis bankas protingai naudojamas gali būti geras ginklas prieš visas recesijas ir stagnacijas. Jei bus likviduota II pensijų pakopa - nustosime savais pinigais skatinti svetimas ekonomikas. Ir t.t. ir pan.
Comment