Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Kol bus pašalpos, tol bus kas jomis naudojasi.

    Gal tiesiog reiktų naikinti pašalpas, lengvatas būstui, visus biurokratus dirbančius su pašalpom, darbo biržas, o procentinę dalį valstybės biudžeto visiems dirbantiems pasidalinti, pvz. po ~100eur. Žinoma, išlaikyti pašalpų administravimo ir darbo biržų biurokratus nekainuoja 100mln. eurų, bet augant pašalpoms ir augant jų gavėjų skaičiui, remiantis vakarų europos patirtimi, ateity gal ir apsimokėtų. Iš to 100eur. 21% grįžtų į biudžetą mokesčių pavidalu.
    Bet reikia suprasti, kad biržoje sėdi nebūtinai chalevšikai, yra žmonių, kurie neturi galimybių įsidarbinti. Reformuoti Darbo birža ir paslaugos teikimo sąlygas tikrai nereikia, bet kirsti šaką reikia tik tada kai žinai, kad jį neduos vaisių.
    Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

    Comment


      /\
      • Darbo birža moka pašalpą tik pusę metų, o jos suma yra pusė mano minėtos mėnesinės išmokos.
      • Darbą gali surasti ir privati kompanija, valstybei nieko neišleidžiant.

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą
        /\
        • Darbo birža moka pašalpą tik pusę metų, o jos suma yra pusė mano minėtos mėnesinės išmokos.
        • Darbą gali surasti ir privati kompanija, valstybei nieko neišleidžiant.
        To kultinis pavyzdys yra Kanada, kuri gelbėdamasi nuo beprotiškai augančių valstybės išlaidų biurokratams ir bankroto:
        http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=18853610
        Trumpai:
        67 proc. BVP ėjo biurokratiniam aparatui išlaikyti. Kadangi ir to neužteko, valstybei kasmet tekdavo skolintis, skolos lipo viena ant kitos, vien palūkanos suėsdavo 35 proc. valstybės pajamų. Mokesčių mokėtojai piktinosi, o skolintojai puolė į paniką, nusigando, kad Kanadai nelieka kitos išeities, tik paskelbti įsipareigojimų nevykdymą – atsisakyti grąžinti skolas ir nustoti mokėti palūkanas. ,,The Wall Street Journal“ net palygino Kanadą su Meksika. 1993 m. lapkritį ministru pirmininku tapo kvebekietis, Kanados prancūzas Jeanas Chretienas. Jis nutarė padaryti ryžtingą manevrą – naudodamasis tuo, kad buvo populiarus, mėgstamas, priversti kanadiečius išgerti karčius vaistus.

        Valstybinės agentūros ir įmonės buvo iššluotos geležine šluota. Buvo panaikintos devynios ministerijos iš trisdešimt dviejų, 350 000 žmonių turėjo išeiti iš darbo – kas šeštas valstybės tarnautojas.

        Visas tas ,,generalinis valstybės valymas“ su darbuotojų perkvalifikavimu kainavo 4 700 000 000 Kanados dolerių. Daug. Tačiau tuos pinigus valstybė atgavo per keturiolika mėnesių, nes daugybei žmonių nereikėjo mokėti algų.

        Be abejo, galima įvesti labai geras taisykles, bet viskas grįš į senas vėžes, jeigu nebus patikimos jų vykdymo kontrolės, nebus gero žandaro. Tokiu Kanadoje tapo generalinis kontrolierius. Jis skiriamas tik vienai kadencijai, bet ji tęsiasi dešimt metų. Jam pavaldi 600 specialistų armija. Ji tikrina visas žinybas ir įstaigas, o santrauką pateikia parlamento finansų komisijai, kurios pirmininkas visada yra – dėmesio! – opozicijos deputatas. Iš lėšų, kurios buvo sutaupytos taip suliesinus valstybės aparatą, Kanada per pastaruosius metus galėjo skirti sveikatos apsaugai 58 milijardus Kanados dolerių, 20 milijardų – mažų vaikų priežiūros įstaigoms ir 12 milijardų – šalies gynybai ir saugumui. Į švietimą ir mokslą Kanada investuoja 5,5 proc. BVP. Už ją pasaulyje toje srityje didesnį procentą investuoja tik viena šalis – Suomija, o Lietuva dar 2005 m. švietimui ir mokslui skyrusi tuos pačius 5,5 proc. BVP, šiais metais nusivažiavo iki 4,9 procento (pastaba- 2008 metais, dabar nežinau).

        Dar kitas įdomus straipsnis:
        http://www.veidas.lt/viesosios-pasla...0%93-neimanoma
        Paskutinis taisė Arunasx; 2015.08.03, 18:40.
        Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų,
        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

        Comment


          Skaitant apie Kanadą atrodo viskas paprasta - tereikia vieno ryžtingo bei žinančio ką daryti žmogaus aukštame poste. Sunkiausia ne tokį žmogų rasti, bet pasiekti, kad jis atsidurtų tinkamame poste ir jam nebūtų trukdoma dirbti.

          Comment


            Per pirmus penkis 2015 m. mėnesius Lietuva eksportavo daugiau nei Latvija ir Estija kartu
            http://www.15min.lt/verslas/naujiena...rtu-662-519986

            Comment


              /\ daromes pamažu galinga jėga

              Comment


                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                /\ daromes pamažu galinga jėga
                Ne, gal tik Latvija pradeda didint atsilikimą. Vienam Lietuvos gyventojui tenka eksporto maždaug 0,003549mlrd. eur, o Estijos tuo tarpu sudaro 0,003645mlrd. eur. Skaičius praktiškai panašus, tad norint tapti galinga jėga reikėtų, bet 50% padidinti šį rodiklį.
                Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                Comment


                  /\ taip ir bus.

                  Comment


                    Diskusija apie iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius perkelta čia: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=16660

                    Comment


                      Žemųjų Panerių stebukladariai, kuriuos jau pažįsta 17-oje šalių
                      Sostinėje, pramoniniame Žemųjų Panerių kvartale – begalė daugiau ar mažiau žinomų bendrovių. Vieną statinį dabinanti iškaba slepia nedaugeliui žinomą paslaptį – čia yra įsikūrusi didžiausia Baltijos valstybėse vandens maišytuvų gamybos kompanija „Rubineta“.
                      Netrukus „Rubinetos“ darbuotojų skaičius pasieks šimtą, tačiau dalis jų triūsia šalyse, į kurias eksportuojama produkcija. Todėl šiuo metu Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Bosnijoje, Vengrijoje, Pakistane, Jordanijoje, kitur dirba Lietuvos įmonės atstovai.
                      „Ilga laiką „Rubinetos“ eksporto keliai driekėsi į rusakalbes šalis. Krizė įmonės veiklai žalos nepadarė, veikiau priešingai. Apie sėkmę byloja skaičiai. 2009- 2013 metais įmonės apyvarta pakilo nuo 10 iki 42 mln. litų per metus.
                      Bendrovės darbuotojai skaičiuoja, kad per dieną pasaulyje parduodama apie 2 tūkst. „Rubinetos“ maišytuvų. Iš viso jau parduota 6 mln. vienetų.
                      Daugiau: http://www.lrytas.lt/verslas/sekmes-...-oje-saliu.htm
                      Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų,
                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                      Comment


                        Bankai išgrynina iki 800 Eur, Lietuvos paštas – 1.000 Eur
                        Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudi...#ixzz3iUvLMN78
                        Galinga konkurencija Lietuvos bankiniame sektoriuje, jei net paštas randa ką veikti toje srityje . Pašte galima atsidaryti mokėjimo sąskaitą, ateityje žada pasiūlyti ir mokėjimo korteles.

                        Comment


                          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                          Bankai išgrynina iki 800 Eur, Lietuvos paštas – 1.000 Eur
                          Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudi...#ixzz3iUvLMN78
                          Galinga konkurencija Lietuvos bankiniame sektoriuje, jei net paštas randa ką veikti toje srityje . Pašte galima atsidaryti mokėjimo sąskaitą, ateityje žada pasiūlyti ir mokėjimo korteles.
                          Tai logiškas sprendimas, kai valstybė užsuko kranelį paštui, tai ans dabar ir mąsto, kaip pinigus daryt. Gal ir LP autobusai važinės, analogas yra Vokietijoje "Postbus", kuris valdomas Vokietijos pašto.
                          Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                          Comment


                            Lietuvos BVP iš Baltijos šalių augo lėčiausiai

                            http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomik...ugo-leciausiai
                            Estijai paskelbus II ketvirčio ekonominius rezultatus matyti, kad Lietuvos BVP augo mažiausiai iš visų Baltijos šalių.
                            Estijos BVP II šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pasistiebė 1,9%, praneša šalies statistikai.

                            Augimui teigiamos įtakos turėjo NT kainų augimas, pramonė ir žemės ūkis. Šalis padidino elektronikos prekių ir medienos bei jos produktų eksportą, tačiau sumažino technikos, maisto ir gėrimų. Kilti dar labiau trukdė sumenkusios kainos transporto srityje.
                            Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, Estijos BVP augo 0,8%.
                            VŽ rašė, kad Lietuvos metinis II ketvirčio BVP augimas siekė 1,3%. Tuo tarpu Latvijoje didesnis vidaus vartojimas ir eksportas sukūrė 2,6% BVP prieaugį.

                            Comment


                              Visose Baltijos šalyse po euro įvedimo ekonomikos augimas sulėtėjo, nieko neįprasto.
                              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                              Comment


                                /\ Nesuprantu kam tu varginiesi tuos klavišus spaudinėti? Manai kažkas rimtai skaito tokio lygio 'analizes'?
                                There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                Comment


                                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                  Visose Baltijos šalyse po euro įvedimo ekonomikos augimas sulėtėjo, nieko neįprasto.
                                  Sumažėjo baltarusių ir rusų turistų srautas. Gal tą sumažėjimą ir kompensavo kiekybiškai iš kitų šalių, bet neaišku kaip su piniginę išraiška. Taip pat, Lietuvos eksportas į Rusiją apmažėjo, arba kitais kanalais plaukia į Baltarusiją, o pinigai nusėda kitose valstybėse.

                                  Comment


                                    Parašė nomad Rodyti pranešimą
                                    /\ Nesuprantu kam tu varginiesi tuos klavišus spaudinėti? Manai kažkas rimtai skaito tokio lygio 'analizes'?
                                    Tai yra elementarus faktas:



                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      O kuo tai blogas dalykas?

                                      Yra darbo - dirbi, nėra - nedirbi. Negali dirbti - gali nedirbti darbdavio duoto darbo. Sudarai tokias 5 sutartis ir žiū jau gali pragyventi. Plius tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomai, pvz. prie pagrindinio darbo.

                                      Manau, kad labai geras sprendimas.

                                      Comment


                                        del 0 valandu sutarciu - fantastinis dalykas, ypac startupams, kuriem vienas is durniausiu dalyku - paskolos imonei, kad galetum sau issimoket alga

                                        Tomai, nustok prigaudinet su tais grafikais, pats supranti, kad rodai pieno riebuma ir euro ivedimas su konkurencingumu turejo tiek pat itakos kiek menulis rublio kursui stabilizavimasis/suletejimas nebuvo suristas su euru, taskas.

                                        Comment


                                          Baikit būti vergais ir prisiminkit, kad sąlygas ne tik darbdavys diktuoja, o ir jūs pats. Galbūt matot, kad tą patį darbą galite padaryti per 4 valandas, o ne 8. Pasirašot atitinkamą sutartį ir varot namo po 4 darbo valandų, o ne rymot prie stalo 4 valandas nuobodžiai tempdami laiką, kol tos 5 valandos vakaro ateis.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X