Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

TUI yra vienintelė išeitis, manau. Vidaus vartojimo nepadidinsi, jei niekas neturi pinigų. Našumas dažnai susijęs su automatizavimu, atleidžiant žemos kvalifikacijos darbuotojus.

Didėjant darbo našumui, didėja ir gyventojų pajamos (nors trumpuoju laikotarpiu, taip, gali darbuotojų ir sumažėti), didėja vidaus paklausa, automatiškai turi būti priimta daugiau darbuotojų ar dar labiau padidintas darbo našumas, dėl to dar labiau didėja gyventojų pajamos ir t.t. Aišku viskas priklauso nuo multiplikatorių ir kad toks efektas būtų, reiktų kad kuo didesnė dalis pajamų nueitų kuo daugiau vartojantiems gyventojams.

[1926]

Didėjant darbo našumui, didėja ir gyventojų pajamos (nors trumpuoju laikotarpiu, taip, gali darbuotojų ir sumažėti), didėja vidaus paklausa, automatiškai turi būti priimta daugiau darbuotojų ar dar labiau padidintas darbo našumas, dėl to dar labiau didėja gyventojų pajamos ir t.t.

Skamba labai gražiai, bet visgi iš kur tos padidėjusios pajamos? Vien pinigų greičio augimo turbūt nepakaks , nes daugiau uždirbantys žmonės ima elgtis racionaliai, t.y. taupyti

[index]

Skamba labai gražiai, bet visgi iš kur tos padidėjusios pajamos? Vien pinigų greičio augimo turbūt nepakaks , nes daugiau uždirbantys žmonės ima elgtis racionaliai, t.y. taupyti

Na, taip. Toks augimas irgi truktų iki kažkurio laiko, nors visiškai ir nesustotų (nes keistųsi žmonių požiūris, kas yra "didelis uždarbis"). Peržengus šį laiptelį jau reiktų imigracijos. Bet čia jau, manau, būtų vienas paskutinių laiptelių. Iki tol dar reiktų pereiti TUI atėjimo ir eksporto augimo fazę.

[Lettered]

Na, taip. Toks augimas irgi truktų iki kažkurio laiko, nors visiškai ir nesustotų (nes keistųsi žmonių požiūris, kas yra "didelis uždarbis"). Peržengus šį laiptelį jau reiktų imigracijos. Bet čia jau, manau, būtų vienas paskutinių laiptelių. Iki tol dar reiktų pereiti TUI atėjimo ir eksporto augimo fazę.

Kitas laiptelis bus patiems investuoti į kitas šalis ir gauti pajamas iš kitų rinkų tiesiogiai nedirbant ir neeksportuojant.

[Eidvis]

Ar žinote, kad 2015-ais metais ES parama sudaro 25% Lietuvos biudžeto pajamų ir kartu su skolintomis lėšomis ES parama sudaro beveik 28% biudžeto išlaidų? O tai (konservatyviu vertinimu) sudaro ~7% numatomo Lietuvos BVP?

Ką tai reiškia? O gi tai, kad kai po kelių metų ES paramos kraneliai bus užsukti Lietuvos laukia Graikijos tipo defliacinis šokas - BVP griūtis, vidinė devalvacija, skolos/BVP santykis pramuš stogą ir teks atkentėti už ne pagal pajamas pragyventą laikotarpį

Kai 2020 metais Lietuvai bus prisukti ES pinigų kraneliai, nebus jokios griūties. Jie bus tik prisukti, o ne užsukti. Ir prisukti Vilniui, o ne visai Lietuvai, nes dabar yra ruošiami įstatymai kad Vilniaus regioną atskirti nuo Lietuvos, kad likusi dalis neprarastų didesnės paramos. Taip pat Lietuvos BVP jau bus išaugęs, dėl to ES subsidijos sudarys mažesnę biudžeto ir BVP dalį. Tai šiek tiek suskaus, daugiausiai Vilniui, tačiau bendrai paėmus tai tikrai nebus nei griūtis, nei krizė, nei pasaulio pabaiga.

[andyour]

Na, taip. Toks augimas irgi truktų iki kažkurio laiko, nors visiškai ir nesustotų (nes keistųsi žmonių požiūris, kas yra "didelis uždarbis").

Ne nuo požiūrio priklauso, o nuo alternatyvų Nebent mėgsti žaisti pokerį, gali bandyti darbdavį aplošti blefuojant.

[haveimooed]

dabar yra ruošiami įstatymai kad Vilniaus regioną atskirti nuo Lietuvos

ką padaryt?

[nomad]

Na, šiaip tiesiog mažėtų/stotų ekonomikos augimas. Jam aukštesniam palaikyti yra keletas būdų: 1) didinti TUI; 2) didinti vidaus investicijas, didėjant privataus sektoriaus įsiskolinimui; 3) didinti vidaus vartojimą/eksportą didinant darbo našumą.

Pamiršai pagrindinį Lietuvos ekonomikos variklį - emigrantų remittals iš užsienio. Kaip tai bebūtų amoralu, bet tai yra viena pagrindinių Lietuvos 'eksporto' industrijų, pritraukiančių greitus ir dažnai gan durnai (dažniausiai į NT) investuojamus pinigus. Lietuvoje remittals ratio yra didžiausias ES per capita ir yra neblogas būdas Vakarų ekonomikų ir socialinių sistemų sąskaita pritraukti ir perskirstyti pinigus čia. Tai taip pat įrodo, kad Lietuvos emigratų socialinis ryšys su šalim išlieka labai stiprus, o kartu tai kelia pagrindą galvoti, kad emigracija nėra tokia besąlygiškai vienpusė, kaip tarkim rusų emigracija iš Latvijos ar Estijos. Klausimas, kam tie lietuvių kilmės Essexo vištų galvų kirtėjai perką NT pakaunėje - ar ne tam, kad kada nors ten vėl grįžtų?

[l2ez4m]

Touché, puikus pastebėjimas.
Emigrantų perlaidos praėjusiais metais netgi šiek tiek viršijo ES injekcijas ~ €2,1 mlrd. (World Bank duomenimis)


Šaltinis
Ko gero kitas svarbus aspektas būtų, kad šie vištų skerdėjai sugebės užsidirbti bent jau bazinę europietišką pensiją, kas Lt daugumai būtų nerealistiška, taip suteikdami latentinį long lasting effect'ą net ir šioms perlaidoms nuslūgus ar visiškai išsekus.

[Eikantas X]

Tai čia kaip Vytauto laikų valstiečių įbaudžiavinimas, kad bajorai galėtų europeizuotis, sujungtas su vikingiškais grobiamaisiais žygiais. Viščiukų fabrikai nureidinami lažo būdu ir grobis tempiamas tėvynėn, kai tuo tarpu kažkas Vilniuje kofe'innuose europeizuojasi prie leptopų. Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia O dar būna žmonės verkšlena, kad kur dingo ta tautos dvasia

[andyour]

Ko gero kitas svarbus aspektas būtų, kad šie vištų skerdėjai sugebės užsidirbti bent jau bazinę europietišką pensiją, kas Lt daugumai būtų nerealistiška, taip suteikdami latentinį long lasting effect'ą net ir šioms perlaidoms nuslūgus ar visiškai išsekus.

Čia faktas, kad jie su tomis pensijomis važiuos gyventi į Lietuvą. Tačiau, skirtumas yra, kai dirbi ir moki mokesčius ir kai tik prisidedi prie vartojimo. Valstybė taip mažiau pinigų pasiima, o ir pensijinis amžius trumpesnis nei darbingumo periodas. Taip pat, naudosis sveikatos apsauga tuo momentu kai jiems daugiausiai jos reikės.

[l2ez4m]

Absoliuti dauguma šio plebso būtų nuklydę, jiems lengviausiu - path of least resistance, ie užverbuoti į minimalaus atlyginimo legioną, įstoję į bedarbių gretas, dar labiau išpūtę pašalpinių ordas, pasitraukę šešelin, tenkintūsi darbu ant savęs statyboje ar prekyboj. Kažin ar ši panorama įkvėpia bent kiek rimtesnį mokestinį potencialą. Tad išvardyti faktoriai, atvirkščiai tik dar labiau padidintų fiskalinę įtampą, kartu augintų biudžeto deficitą bei sovereign debt.

Beje palyginimui praėjusiais metais remittance'ai beveik du kartus viršyjo GPM biudžeto surinkimo eilutę.


Tai gi bent jau toje pirminėje akceleruoto augimo stadijoje, jie tebuvo tas būtinas extra pound of fat needed to be shed for faster movement, ie for greater good.
Netrukus šį sluoksnį vėl galėsime auginti.

[Aleksio]

Beje palyginimui praėjusiais metais remittance'ai beveik du kartus viršyjo GPM biudžeto surinkimo eilutę.
Atvaizdas


Tai gi bent jau toje pirminėje akceleruoto augimo stadijoje, jie tebuvo tas būtinas extra pound of fat needed to be shed for faster movement, ie for greater good.
Netrukus šį sluoksnį vėl galėsime auginti.

O dabar visą šitą užsienietiškų terminų mišrainę prašome išversti į lietuvių kalbą.

[John]

O dabar visą šitą užsienietiškų terminų mišrainę prašome išversti į lietuvių kalbą.

Jeigu nesupranti, tai tau tikriausiai ir nereikia suprasti.

[Egiuxz]

Tik Johnas gimė viską suprasdamas

[Aleksio]

Jeigu nesupranti, tai tau tikriausiai ir nereikia suprasti.

Man reikia suprasti, nes aš gyvenu Lietuvoje.

[John]

Man reikia suprasti, nes aš gyvenu Lietuvoje.

Tu gyveni ne Lietuvoje, o LTSR.

[dr-rox]

Pensija ir socialinės garantijos sename amžiuje Lietuvoje kol kas yra matomos kaip rizika. Imkim kokį 35 metų vidutinioką, gaunantį pakankamai gerą algą iš TUI įmonės kuomet galima ten pvz. pasiimti būsto paskolą ir be kančių mokėti bei pakeliaut jau kažkur įdomiau, pirkti kokybiškas prekes ir pan t.y. jau pastoviai nebegalvoti apie pinigus. Rizika atsiranda tada, kai žmogus išeis į pensiją. Kokios bus jo pajamos? Pačio taupymas didelių turtų neatneš, nes dar tiek daug jis neuždirbo nors ir bendras gyvenimo lygis buvo pakankamai geras. Tad prasidėjus pensijiniam amžiui gali laukti šokas. Ir žiūrėk dar iš UK grįžta buvęs chuliganas klasiokas kelioliką metų kapojęs vištoms galvas bei gaunantis UK pensiją. Tikriausiai prasidės nauji anekdotai ir naujos temos paverkimui su antraštėmis delfi "Kaip švenčia užsienio pensijas gaunantys lietuviai bei kokias kruopas valgo likę tėvynėje."

[Aleksio]

Tu gyveni ne Lietuvoje, o LTSR.

LTSR, ačiū Dievui, neegzistuoja nuo 1990 03 11. Keista, kad tu šito nežinojai.

[senasnamas]

Tad prasidėjus pensijiniam amžiui gali laukti šokas.

Manau, kad esant daugmaž stabiliai ekonominei-politinei aplinkai didelių šokų nebus, nes iš anksto bus aišku, ko tikėtis. Kai kas antrą būstą nusipirks ar iš tėvų atliks ir nuomos, kai kas šiaip turės santaupų ar užsiims kokia papildoma veikla. Ne visiems ir patinka išėjus į pensiją sėdėti ir nieko neveikti. Galų gale gal pradės atsipirkti investicijos į vaikus . Turbūt didžiausias šokas buvo tiems, kurie didžiąją gyvenimo dalį dirbo sovietmečiu, o pasikeitus santvarkai nespėjo nei prisitaikyti, nei buvo kažko sukaupę ir kuriems teliko pasikliauti valstybine pensija. Dabar nors pensijos ir nedidelės, o demografija neguodžia, tačiau vis tiek yra daugiau galimybų.