Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

O maisto prekių? Importinių prekių? Lietuvos produkcija pagrinde keliauja į užsienį, kurie moka dar daugiau už lietuvius, nors jiems ir tai pigiau gaunasi. Kainos, lyginant su UK ar Airija, vienodos, net ir didesnės. Atrodytų, mokant lietuviškas algas turėtų būt pigi ir produkcija, bet lenkų produkcija kažkodėl pigesnė. Nu kur nebus pigesnė, kai Lietuvoje antkainiai po 200% mažiausiai ir kiekvienas kebabišnikas po pusmečio naują mašiną perkasi.

Niekas neliepia pirkti iš jo ir kas draužia pačiam tuo užsiimti ir pinigus kastuvais kasti?
Prekių kaina iš užsienio neturi nieko bendro su mokamu darbo uždarbiu Lietuvoje, nebent netiesiogiai dėl rinkos negalėjimo įpirkti tam tikrų prekių ar didesnių kiekių.
Tik Venesuelos socializme kainas reguliuoja, todėl net tualetinio ir sargių nėra o nacionalinės valiutos kursas su juodosios rinkos kursu už dolerį skiriasi 86 kartus.

[abcd]

Niekas neliepia pirkti iš jo ir kas draužia pačiam tuo užsiimti ir pinigus kastuvais kasti?
Prekių kaina iš užsienio neturi nieko bendro su mokamu darbo uždarbiu Lietuvoje, nebent netiesiogiai dėl rinkos negalėjimo įpirkti tam tikrų prekių ar didesnių kiekių.
Tik Venesuelos socializme kainas reguliuoja, todėl net tualetinio ir sargių nėra o nacionalinės valiutos kursas su juodosios rinkos kursu už dolerį skiriasi 86 kartus.

Vis dėlto gal kas gali paaiškinti, kodėl Lietuvoje pvz. nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai yra bent trigubai mažesni nei vakaruose, o kainos parduotuvėse Lietuvoje tik truputį mažesnės?
Įsivaizduokim, kad aš atidarau saldainių parduotuvę Lietuvoje. Samdau vieną pardavėją, jai moku 350€ į mėnesį. Kita situacija - atidarau saldainių parduotuvėlę Vokietijoje. Samdau pardavėją, jai moku 1000€ (?) per mėnesį. Tarkim, kad saldainių, kuriais aš prekiausiu kainos beveik vienodos ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, abiejose šalyse lankytojų susilaukčiau tiek pat. Ar tai reiškia, kad tiesiog būtų neįmanoma išlaikyti tos parduotuvės Vokietijoje, turint nepakankamą apyvartą, t.y. norint atidaryti parduotuvę, automatiškai reikia daug daugiau lankytojų, nei norint atidaryti Lietuvoje?
Nedaug gaudausi ekonomikoje, bet įdomu. Ir norėčiau mokėti paaiškinti tokiems veikėjams, kurie sako:"sušikta Lietuva, maži atlyginimai, nes valdžiažmogiai viską išvogė". Gal kas gali ekonomiškai paaiškinti?

[Torkas]

Vis dėlto gal kas gali paaiškinti, kodėl Lietuvoje pvz. nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai yra bent trigubai mažesni nei vakaruose, o kainos parduotuvėse Lietuvoje tik truputį mažesnės?
Įsivaizduokim, kad aš atidarau saldainių parduotuvę Lietuvoje. Samdau vieną pardavėją, jai moku 350€ į mėnesį. Kita situacija - atidarau saldainių parduotuvėlę Vokietijoje. Samdau pardavėją, jai moku 1000€ (?) per mėnesį. Tarkim, kad saldainių, kuriais aš prekiausiu kainos beveik vienodos ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, abiejose šalyse lankytojų susilaukčiau tiek pat. Ar tai reiškia, kad tiesiog būtų neįmanoma išlaikyti tos parduotuvės Vokietijoje, turint nepakankamą apyvartą, t.y. norint atidaryti parduotuvę, automatiškai reikia daug daugiau lankytojų, nei norint atidaryti Lietuvoje?
Nedaug gaudausi ekonomikoje, bet įdomu. Ir norėčiau mokėti paaiškinti tokiems veikėjams, kurie sako:"sušikta Lietuva, maži atlyginimai, nes valdžiažmogiai viską išvogė". Gal kas gali ekonomiškai paaiškinti?

Pirmas dalykas bet kurioje rinkos ekonomikoje yra pasiūla ir paklausa. Laisvoje darbo rinkoje tai irgi yra esminiai veiksniai. Kai niekas neis dirbti už 350, tai ir bus pasiūlyta daugiau. Verslo darbas yra daryti verslą, o ne vystyti ideologijas ar rūpintis socialine lygybe. Kitas dalykas, kad dėl PPP korekcijos minėtos sumos (Vokietijos ekvivalentas nėra toks didelis) leidžia kone panašų gyvenimą abiejose šalyse.
Dėl svaiguliuojančių apie Vokietiją pridėčiau šitą: http://en.wikipedia.org/wiki/Marginal_employment
T.y. minimumas realiai 450 ir dar neturi jokių socialinių garantijų.

[dr-rox]

Būdamas lietuviu, tu norėsi kuo pigiau visa tai išlaikyt ir dar draugams pasigirt, kad va, žiūrėk už kiek pigiai man žiurkikės dirba Vokietis galvos, kad visgi gali mokėti daugiau, nes pajamų pakanka plius darbuotojai jaučiasi geriau, dėl to paslaugų kokybė kyla ir pan. Abiem atvejais parduotuvė išsilaikytų jei būtų pastovus srautas pirkėjų. Tik lietuvišku atveju tu sutaupytum ant personalo. Na, aišku jei srautas kristų, vokišku atveju greičiu prieitum tašką, kai nebeapsimoka.

[Torkas]

Būdamas lietuviu, tu norėsi kuo pigiau visa tai išlaikyt ir dar draugams pasigirt, kad va, žiūrėk už kiek pigiai man žiurkikės dirba Vokietis galvos, kad visgi gali mokėti daugiau, nes pajamų pakanka plius darbuotojai jaučiasi geriau, dėl to paslaugų kokybė kyla ir pan.

Dėl kažkokių keistų kompleksų dažnai girdžiu šitai iš lietuvių. Deja, turiu nuvilti, kad vokietis irgi žmogus, irgi nori pinigų. Tuo tarpu yra nemažai lietuviškų kompanijų, keliančių pelną per mentalinį darbuotojo našumo kėlimą.

[Aleksio]

Būdamas lietuviu, tu norėsi kuo pigiau visa tai išlaikyt ir dar draugams pasigirt, kad va, žiūrėk už kiek pigiai man žiurkikės dirba Vokietis galvos, kad visgi gali mokėti daugiau, nes pajamų pakanka plius darbuotojai jaučiasi geriau, dėl to paslaugų kokybė kyla ir pan.

Kalbant apie vokiečius - ar dažnai pas juos darbo skelbimuose rašo, kad "darbuotojui suteikiamos socialinės garantijos ir visada laiku mokamas atlyginimas"? Ar šitą tik pas mus reikia pabrėžti?

[Zilvis3]

Kalbant apie vokiečius - ar dažnai pas juos darbo skelbimuose rašo, kad "darbuotojui suteikiamos socialinės garantijos ir visada laiku mokamas atlyginimas"? Ar šitą tik pas mus reikia pabrėžti?

Lietuvoje darbdavys tai traktuoja kaip privalumą, kad ir kaip tai atrodo juokinga, nes kitur tai savaime suprantamas dalykas. Atrodo, lyg jie turi teisę to nedaryti.

[Sula]

Dėl kažkokių keistų kompleksų dažnai girdžiu šitai iš lietuvių. Deja, turiu nuvilti, kad vokietis irgi žmogus, irgi nori pinigų. Tuo tarpu yra nemažai lietuviškų kompanijų, keliančių pelną per mentalinį darbuotojo našumo kėlimą.

Bet kažkodėl būtent Lietuvos didžiausia problema yra kapitalizacijos trūksta. T.y. viskas daroma kuo pigiau, nedarant jokių įdėjimų, atsilikusiomis, išnaudotomis technologijomis. Dėl to, beje ir žemesnis darbo našumas.

[andyour]

Kalbant apie vokiečius - ar dažnai pas juos darbo skelbimuose rašo, kad "darbuotojui suteikiamos socialinės garantijos ir visada laiku mokamas atlyginimas"? Ar šitą tik pas mus reikia pabrėžti?

Čia taip rašo ieškant žemos kvalifikacijos darbuotojų. Geri specialistai jau gauna neblogas algas, artimas vakarams. Dabar reikės dar 20 metų, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai uždirbtų artimus atlyginimus vakarams.

[Aleksio]

Čia taip rašo ieškant žemos kvalifikacijos darbuotojų. Geri specialistai jau gauna neblogas algas, artimas vakarams. Dabar reikės dar 20 metų, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai uždirbtų artimus atlyginimus vakarams.

Kalba eina ne apie algos dydį, bet apie jos išmokėjimą laiku.

[andyour]

Kalba eina ne apie algos dydį, bet apie jos išmokėjimą laiku.

Geram specialistui neįdomu tai, jie dažniausiai nesusiduria su tuo, per daug nuo jų viskas priklauso įmonėje.

[Arunasx]

Vis dėlto gal kas gali paaiškinti, kodėl Lietuvoje pvz. nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai yra bent trigubai mažesni nei vakaruose, o kainos parduotuvėse Lietuvoje tik truputį mažesnės?
Įsivaizduokim, kad aš atidarau saldainių parduotuvę Lietuvoje. Samdau vieną pardavėją, jai moku 350€ į mėnesį. Kita situacija - atidarau saldainių parduotuvėlę Vokietijoje. Samdau pardavėją, jai moku 1000€ (?) per mėnesį. Tarkim, kad saldainių, kuriais aš prekiausiu kainos beveik vienodos ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, abiejose šalyse lankytojų susilaukčiau tiek pat. Ar tai reiškia, kad tiesiog būtų neįmanoma išlaikyti tos parduotuvės Vokietijoje, turint nepakankamą apyvartą, t.y. norint atidaryti parduotuvę, automatiškai reikia daug daugiau lankytojų, nei norint atidaryti Lietuvoje?
Nedaug gaudausi ekonomikoje, bet įdomu. Ir norėčiau mokėti paaiškinti tokiems veikėjams, kurie sako:"sušikta Lietuva, maži atlyginimai, nes valdžiažmogiai viską išvogė". Gal kas gali ekonomiškai paaiškinti?

Yra paprastas paaiškinimas. Verslas NĖRA socialinės rūpybos ir pašaipų mokėjimo ministerija. Jis gauna tiek pinigų kiek sugeba uždirbti esamoje ekonominėje aplinkoje, tai yra kokia klientų perkamoji galia ir kokie esami mokesčiai ar kiek jų sugebi pavogti. Ir už kiek sugebi nusamdyti darbo jėgą. Vokietijoje mokesčiai didesni, bet klientai turtingesni ir perka daugiau. Susumavus lieka daugiau. Taškas. Nėra jokių nesamonių apie valdžiažmogių pavogtus pinigus nei Lietuvoje nei Vokietijoje. Tai šneka analfabetai kurie nesugeba nieko daugiau pasakyti protingiau. Lietuvoje perkamoji galia maža ir tai daug ką lemia. Vidutinio žmogaus Ukrainoje perkamoji galia atsilieka nuo Lietuvos gal 17 metų. Kaip ir Lietuvos nuo Vokietijos ar Švedijos per 20 metų. That's all. Visa kita yra bullshit'as.
Korupcija, lobizmas egzistuoja visose šalyse. Bet ne tai lemia bendrą ekonominį lygį.

[Egiuxz]

Geram specialistui neįdomu tai, jie dažniausiai nesusiduria su tuo, per daug nuo jų viskas priklauso įmonėje.

Kada paskutinį kartą tamsta buvo specialistu ir kur nors bandė darbintis?

[Aleksio]

Geram specialistui neįdomu tai, jie dažniausiai nesusiduria su tuo, per daug nuo jų viskas priklauso įmonėje.

Įmonės perspektyvos priklauso ne tik nuo specialistų, bet ir nuo nekvalifikuotos darbo jėgos. Visi darbuotojai yra lygūs.

[TH1]

Čia įdėsiu linką iš tokio truputį pletkų šaltinio Bet šįkart dar daugmaž be didelių emocijų parašyta.

Kada algomis pavysime bent estus?

http://www.respublika.lt/lt/naujieno...me_bent_estus/

Kazkas klause forume kodel emigravau i Danija .

[ViR2]

Mielas buržuazijos atstove, suprantama, kad tavo kebabų verslas negeneruoja tavo norimo pelno, bet suprask, jei tavo kebabų pardavėja gauna minimumą, tai jos šeimos nariai irgi negalės mokėti už tavo kebabus daugiau nei tu dabar už juos prašai. Yra įmonių, kurios dirba rimčiau nei kebabinė, eksportuoja produkciją, bet irgi moka minimumus, visokios lelijos siuvyklos ir t.t.

Sauni isvada, bet supranti, kad kalbi apie makro reguliavima, kuriam itakos viena imone, nors ir lelija, neturi itakos?
Tokie dalykai, kad siuvejos gauna zemus atlyginimus, o programuotojai aukstus - manau neturetu stebinti? Veiklos marzos taip pat daro siokios tokios itakos, pastaruoju metu marzos sukasi apie 10% ribas, o su tokiom marzom be masyvaus eksporto nera ka kalbet apie vidini vartojima ar algu kelima.

Valstybe neturetu kistis I DU klausima jo nustatymo, reguliavimo ar frikcinio nedarbo laikotarpiu. DU lygi gali ir turi nustatyti tik rinka

[Aleksio]

Veiklos marzos taip pat daro siokios tokios itakos, pastaruoju metu marzos sukasi apie 10% ribas, o su tokiom marzom be masyvaus eksporto nera ka kalbet apie vidini vartojima ar algu kelima.

10% veiklos marža - čia kai parduotuvė nuperka iš didmenininko už 100€, o parduoda už 110? Ar kažkas kito?

[Eidvis]

Kazkas klause forume kodel emigravau i Danija .

Tikiuosi, kad esi stiprus ir adaptyvus ir radai ten laimę, nes visgi dauguma emigrantų tos laimės emigracijoje neranda. Pinigai tėra priemonė pasiekti laimei, o kas iš tos laimės, jeigu nėra draugų, artimųjų, su kuriais galima ja dalintis. Puikiai žinau, kad tiek danai, tiek norvegai ir pan. į savo draugų ratą taip lengvai imigrantų nepriima, beto imigrantų darbai paprastai yra kur kas mažiau apmokami, dėl to taip tiesiogiai lyginti statistikos pagal 'vidutinį darbo užmokestį' negalima, nes imigrantai negauna to vidutinio. Beto emigracijoje padaryti karjerą, įgyti specialybę ar tapti savo srities profesionalu yra nepalyginamai sunkiau.

Yra dalis žmonių, kuriems emigracija yra kur kas geresnis pasirinkimas ir kurie save emigracijoje sugeba realizuoti geriau, nei Lietuvoje. Tačiau mano supratimu dauguma emigrantų yra tiesiog apgauti didesnės vidutinės algos iliuzijos, kai tuo tarpu tikroji gyvenimo kokybė yra visai kas kita.

[Tomas]

Sauni isvada, bet supranti, kad kalbi apie makro reguliavima, kuriam itakos viena imone, nors ir lelija, neturi itakos?
Tokie dalykai, kad siuvejos gauna zemus atlyginimus, o programuotojai aukstus - manau neturetu stebinti? Veiklos marzos taip pat daro siokios tokios itakos, pastaruoju metu marzos sukasi apie 10% ribas, o su tokiom marzom be masyvaus eksporto nera ka kalbet apie vidini vartojima ar algu kelima.

Tipiškas neteisingas, neoliberalus mastymas, kad papildomi pinigai atsiranda iš tik iš eksporto .

Valstybe neturetu kistis I DU klausima jo nustatymo, reguliavimo ar frikcinio nedarbo laikotarpiu. DU lygi gali ir turi nustatyti tik rinka

Lygiai taip pat galima pasakyti, kad DU lygis gali ir turi būti nustatomas tik administracinėmis priemonėmis. Tai tiesiog du kraštutiniai, ideologizuoti požiūriai. Visame civilizuotame pasaulyje egzistuoja kažkoks mixas.

[Eidvis]

Vis dėlto gal kas gali paaiškinti, kodėl Lietuvoje pvz. nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai yra bent trigubai mažesni nei vakaruose, o kainos parduotuvėse Lietuvoje tik truputį mažesnės?
Įsivaizduokim, kad aš atidarau saldainių parduotuvę Lietuvoje. Samdau vieną pardavėją, jai moku 350€ į mėnesį. Kita situacija - atidarau saldainių parduotuvėlę Vokietijoje. Samdau pardavėją, jai moku 1000€ (?) per mėnesį. Tarkim, kad saldainių, kuriais aš prekiausiu kainos beveik vienodos ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, abiejose šalyse lankytojų susilaukčiau tiek pat. Ar tai reiškia, kad tiesiog būtų neįmanoma išlaikyti tos parduotuvės Vokietijoje, turint nepakankamą apyvartą, t.y. norint atidaryti parduotuvę, automatiškai reikia daug daugiau lankytojų, nei norint atidaryti Lietuvoje?

Mano supratimu viskas priklauso nuo produktyvumo, kuris Vokietijoje kol kas yra kas didesnis. Pvz. Lietuvoje ir Gruzijoje kainos skiriasi panašiai, kaip ir Vokietijos nuo Lietuvos. Atlyginimai irgi panašaus skirtumo. Tačiau Gruzijoje nėra išplėtoti prekybos centrai ir ten laisvai galima atidaryti maisto prekių parduotuvėlę ir dirbti pelningai. Lietuvoje tas jau nebeįmanoma, nebent kokiose visiškai atokiose vietovėse, nes prekybos centrų produktyvumas yra kur kas aukštesnis, ko pasekoje jie gali pasiūlyti mažesnes kainas/didesnius atlyginimus.

Lygiai taip pat galima pasakyti, kad DU lygis gali ir turi būti nustatomas tik administracinėmis priemonėmis. Tai tiesiog du kraštutiniai, ideologizuoti požiūriai. Visame civilizuotame pasaulyje egzistuoja kažkoks mixas.

Gal gali išvardinti tas priemones, išskyrus minimalų užmokesti, kurios civilizuotame pasaulyje yra naudojamos valdžios, kad priversti verslą mokėti aukštesnius atlyginimus? Yra gal įstatymai kokie, kurie norodo kam kiek mokėti ir kas kiek laiko privalu algą kelti?