Jokių sveikintinų nėra, ypač dėl atostogų už darbo stažą panaikinimo ir atostoginių mokėjimo tik nuo bazinės algos įvedimo.
Kodėl laisvame pasaulyje išvis turi būti didesnės atostogos už darbo stažą? Tipo, užsisėdėjimas viename darbe 30 metų yra kažkokia vertybė, kurią valstybė turi papildomai skatinti darbdavių sąskaita?
Spaudimas del algu darbdaviams = maziau darbo vietu. Maziau nenaturalaus spaudimo = daugiau darbo vietu. Jokiu dirbtiniu spaudimu ir jokiu skatinimu/pasalpu = naturali ir maziausia imanoma nedarbo norma aka visiskas uzimtumas (minus frikcinis ir savanoriskas).
Dirbtinis spaudimas gali pakelti tik pati zemiausia darbuotoju lygi, bet sumazinti darbo vietu skaiciu bendru mastu + sumazinti atlyginimus gerai uzdirbantiems
Na, iš esmės taip. Esant vienodam ekonomikos augimui turi rinktis arba didesnius atlyginimus arba mažesnį nedarbą. Klausimas tuomet tik kas svarbiau.
Tik tiek, kad didesnė darbuotojų derybinė galia atlyginimus didina ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet iš esmės visiems.
Kodėl laisvame pasaulyje išvis turi būti didesnės atostogos už darbo stažą? Tipo, užsisėdėjimas viename darbe 30 metų yra kažkokia vertybė, kurią valstybė turi papildomai skatinti darbdavių sąskaita?
Jokių sveikintinų nėra, ypač dėl atostogų už darbo stažą panaikinimo ir atostoginių mokėjimo tik nuo bazinės algos įvedimo.
Atostogos ilginamos ne šiaip už stažą, bet už darbą vienoje įmonėje - čia tai jau kažkoks iškrypimas. Aš asmeniškai "pakeičiau" 3 įmones, nors iš esmės darbas liko tas pats.
Neradau teiginio, kur būtų teigiama apie kažkokios "bazinės" algos (atostogpinigių) mokėjimą atostogų metu.
Bet pvz.: atostogpinigių mokėjimas prieš atostogas - ar jis būtinas?
Teigiamas pakeitimas ir tai, kad į atostogas įtraukiamos tik realaus darbo dienos. Pavasarį reikėjo penktadienį nedirbti, tai darbdavys primygtinai prašė imti penktadienio-sekmadienio "atostogas". Gerai, kad laukinio kapitalizmo laikai jau gęsta - susitarėm neapmokamų vienos dienos atostogų.
Mane kol kas maloniai stebina, kad naujas socialinis modelis gali būti priimtas ir dar tokios nekokios vyriausybės. Butkevičiui už tai dedu riebų pliusą, tikriausiai pirmąjį per 3 metus. O esmė to modelio turbūt yra čia:
Tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, - tvirtino premjeras.
Kadangi darbo santykiai yra drakoniški, tai darbdaviai Lietuvoje randa būdų kaip atleisti darbuotoją, dažniausiai jis pats pasiprašo atleidimo, tikėdamasis gauti rekomendacijų kito darbo paieškai, nes kitu atveju darbdavys suieško kabliukų dėl ko gali atleisti darbuotoją be jokių išeitinių, neva tai už pažeidimus ir pan. Tai, kad 93% atleistųjų pernai negavo jokių išeitinių, pasako labai daug. To nelabai supranta užsienio investuotojai, kurie yra aukštesnės kultūros ir įpratę išmokėti išeitines atleidžiant iš darbo. Tačiau tai, kad jos beproto didelės, atbaido investuotojus arba jie pradeda mokytis kultūros kaip apeiti įstatymus.
Šio projekto kritikai žinoma galvoja, kad 'jeigu mane atleis iš darbo - tai tikrai norėčiau gauti 6 mėnesių išeitinę', tačiau nepagalvoja, kad jie tikriausiai nežino nė vieno atvejo, kai tokio dydžio išeitinė realiai buvo išmokėta. Tvarka turi būti įvesta, nes nuo tokios 'tvarkos', kokia yra dabar, kenčia ta labai maža dalis sąžiningų darbavių, o pelnosi nesąžiningi, kaip Lietuvoje dažniausiai ir būna.
Šio projekto kritikai žinoma galvoja, kad 'jeigu mane atleis iš darbo - tai tikrai norėčiau gauti 6 mėnesių išeitinę', tačiau nepagalvoja, kad jie tikriausiai nežino nė vieno atvejo, kai tokio dydžio išeitinė realiai buvo išmokėta. Tvarka turi būti įvesta, nes nuo tokios 'tvarkos', kokia yra dabar, kenčia ta labai maža dalis sąžiningų darbavių, o pelnosi nesąžiningi, kaip Lietuvoje dažniausiai ir būna.
Jei ne visas, tai bent dalis dabartinio, dar gabalais sovietinio, kodekso realiai neveikia. Užsienio investuotojai ir etiški vietos kapitalistai tai suvokia, bet negali susitaikyti su tokia lygiagrečia paprotinės teisės (nors ji gal nėra bloga) tolerancija darbo rinkoje. Juolab, kad profsąjungos Lietuvoje aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuje praktiškai neveikia.
Šalia DK pataisų būtina pravesti mokestinę reformą darbo apmokestinimo srityje.
Atostogos ilginamos ne šiaip už stažą, bet už darbą vienoje įmonėje - čia tai jau kažkoks iškrypimas. Aš asmeniškai "pakeičiau" 3 įmones, nors iš esmės darbas liko tas pats.
O aš atvirkščiai - darbovietė ta pati, tik pareigos keisdavosi.
Neradau teiginio, kur būtų teigiama apie kažkokios "bazinės" algos (atostogpinigių) mokėjimą atostogų metu..
"Mažinamas apmokėjimas už atostogas, skaičiuojant atostoginius nuo bazinio darbo užmokesčio (dabar nuo vidutinio darbo užmokesčio)." - kaip aš suprantu, atostoginiai bus skaičiuojami tik įvertinant tarifinę algą, be visokių priedų ir premijų.
Mane kol kas maloniai stebina, kad naujas socialinis modelis gali būti priimtas ir dar tokios nekokios vyriausybės. Butkevičiui už tai dedu riebų pliusą, tikriausiai pirmąjį per 3 metus. O esmė to modelio turbūt yra čia:
Kadangi darbo santykiai yra drakoniški, tai darbdaviai Lietuvoje randa būdų kaip atleisti darbuotoją, dažniausiai jis pats pasiprašo atleidimo, tikėdamasis gauti rekomendacijų kito darbo paieškai, nes kitu atveju darbdavys suieško kabliukų dėl ko gali atleisti darbuotoją be jokių išeitinių, neva tai už pažeidimus ir pan. Tai, kad 93% atleistųjų pernai negavo jokių išeitinių, pasako labai daug. To nelabai supranta užsienio investuotojai, kurie yra aukštesnės kultūros ir įpratę išmokėti išeitines atleidžiant iš darbo. Tačiau tai, kad jos beproto didelės, atbaido investuotojus arba jie pradeda mokytis kultūros kaip apeiti įstatymus.
Šio projekto kritikai žinoma galvoja, kad 'jeigu mane atleis iš darbo - tai tikrai norėčiau gauti 6 mėnesių išeitinę', tačiau nepagalvoja, kad jie tikriausiai nežino nė vieno atvejo, kai tokio dydžio išeitinė realiai buvo išmokėta. Tvarka turi būti įvesta, nes nuo tokios 'tvarkos', kokia yra dabar, kenčia ta labai maža dalis sąžiningų darbavių, o pelnosi nesąžiningi, kaip Lietuvoje dažniausiai ir būna.
Naivu tikėtis, kad dabar įstatymo nesilaikantys ir žmogų išnaudojantys (atleidimai be darbuotojo kaltės bet kažkaip tampantys "abipusiu susitarimu", neišmokėtos išeitinės, vertimas eiti neapmokamų atostogų) stebuklingai po DK pakeitimo atsivers į sąžiningą darbdavį ir pradės laikytis įstatymo raidės. Taip, kur jam bus paranku, ten jis jo laikysis, bet įmonėse, kuriose nemokėjo išeitinių iki dabar, nemokės ir po pakeitimų, nes patirties kaip to išvengi jie jau turi.
Na, iš esmės taip. Esant vienodam ekonomikos augimui turi rinktis arba didesnius atlyginimus arba mažesnį nedarbą. Klausimas tuomet tik kas svarbiau.
Tik tiek, kad didesnė darbuotojų derybinė galia atlyginimus didina ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet iš esmės visiems.
Beabejo, kad svarbiau gerai apmokamos darbo vietos, tuščių mažai apmokamų darbo vietų ir taip tūkstančiai, nėra tikslo jų dar didinti, beto valstybei iš to maža nauda, darbuotojai mažai uždirba ir nekelia vartojimo ir ekonomikos lygio, plius reikia mokėti visokias kompensacijas, lengvatas ir pan., t.y. valstybė dar remia darbdavį.
Pakeitimai tam ir daromi, kad darbdaviui būtų lengviau, nors realiai tai nei sukurs naujų (bent jau gerai apmokamų) darbo vietų, nei investicijų pritrauks, tiesiog darbadaviui bus mažiau išlaidų atleidžiant žmones. Iš tikrųjų norint pagerinti tiek darbdavių, tiek darbuotojų gyvenimą, pritraukti investicijų ir naujų darbo vietų, padidinti realias pajamas ir vartojimą, sumažinti nelegalų darbą, reiktų mažinti darbo apmokestinimą, bet ne bloginti ir taip prastas darbuotojų pozicijas.
Reikia didinti kapitalo koncentracija. Konkurencinėje kovoje darbuotojai rinksis tuos, kurie sumoka mokesčius. Vakarų kapitalo solidžios kompanijos moka mokesčius sąžiningai. O šešėlis yra specifinėse sferose, pvz. statybose kur eiliniam statybininkui tie mokesčiai vienodai šviečia, svarbu daugiau primokėtų. Kol patys žmonės nepradės norėti mokėti mokesčių, tol nelabai išgaudysi smulkmę.
Kaimynams estams tikrai yra ko pavydėti: jų vidutinis atlyginimas jau perkopė 1000 eurų ribą ir pamažu artėja prie ES vidurkio. O štai mes, lietuviai, pagal vidutinio atlyginimo dydį nuo Baltijos sesės Estijos atsiliekame daugiau nei trečdaliu ir vis velkamės ES uodegoje kartu su Bulgarija bei Rumunija. Nuo 2010 metų Estijoje vidutinis atlyginimas išaugo net 35 proc., pas mus - tik 18 proc., nors valdžia mėgsta pasigirti, kad esame ekonomikos augimo lyderiai.
Na, iš esmės taip. Esant vienodam ekonomikos augimui turi rinktis arba didesnius atlyginimus arba mažesnį nedarbą. Klausimas tuomet tik kas svarbiau.
Tik tiek, kad didesnė darbuotojų derybinė galia atlyginimus didina ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet iš esmės visiems.
Pagal studijas neigiama koreliacija tarp derybines galios ir daugiau uzdirbanciu, bet teigiama tarp mazai uzdirbanciu. Kitais zodziais, atskirtis mazeja - visi vienodai neturtingi )
Gal dėl to, kad Estijoje kapitalui tenka konkuruoti su Suomijos darbo rinka? Dėl to nuo pat pradžių santykinai daugiau nei Lietuvoje sruvo aukštą pridėtinę vertę kuriantis, manau. Jeigu Lietuvoje būtų tik vienas Vilnius, atlyginimų vidurkis būtų daug didesnis.
Comment