Jei jau lyginam minimalius atlyginimus, tai kodėl nepalyginus ir tinginystės (aka bedarbio) pašalpų? Įtariu, kad čia lenktume estus
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė John Rodyti pranešimąJei jau lyginam minimalius atlyginimus, tai kodėl nepalyginus ir tinginystės (aka bedarbio) pašalpų? Įtariu, kad čia lenktume estus
Comment
-
Abejoju, kad lenktume .
Bedarbio pašalpos vasarį buvo mokamos 11,1 tūkst. žmonių, t. y. 27 proc. visų oficialiai registruotų bedarbių. Vidutinė išmoka - 373 eurai.
Aišku, norint rimtai palyginti visas pašalpas ir lengvatas reikėtų didesnės analizės. Tačiau mažesnis nedarbo lygis, didesni altyginimai rodo, kad Estijoje padėtis toje srityje yra geresnė.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąLietuvos darbo užmokesčio palyginimas su Latvija ir Estija
SEB: darbo užmokestis viršijo prieškrizinį lygį
http://vz.lt/article/2014/4/24/seb-d...eskrizini-lygi
Minimalus atlyginimas Latvijoje 1105 Lt, Estijoje 1226 Lt.Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Parašė keen Rodyti pranešimąWow Estija! vidutinis - 2.7k!
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąKaip beveik skandinavams, tai ne taip jau ir wow.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą3 kartus mažiau nei Švedijoje, tai nelabai "beveik".
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTurėjau omenyje, jog estai save priskiria labiau prie skandinavų, o ne Baltijos šalių.
Vis dėlto, kadangi tenka dirbti su estais ir skandinavais, situacija yra kažkiek juokinga. Pirmiausia, estai patys supranta, kad suomiai juos laiko penkta šuns koja ir dėl to nesijaučia gerai. Tačiau estai deda dideles pastangas, kad juos matytų tarp Šiaurės šalių. Skandinavai, ypač švedai, norvegai, danai jų nelaiko Nordic, nei Šaiurės Europa - kad ir kaip besistengtų. Skandinavams netrūksta arogancijos. Juokingiausia, kai yra bandoma nenatūralia imituoti šiaurės šalių, taipogi tų valstybių visuomenių socialines normas. Net kultūriius elementus. Tas pastebima plika akimi, dėl ko neretai sarkastiškai nusišypsoma. Beje, atsiranda tokių, kurie laiko finizmą kone raisniu pranašumu Dėl to estai man primana žmones su mažos valstybės kompleksu. Estams šiuo klausimu nelabai sekasi, nes nemaža dalis suvokia, kad tai bergždžios pastangos ir kad pasiekti tų valstybių lygį, prireiks daugybės metų. Estai jautrūs (ir, beje, emocionalesni už lietuvius) žmonės, tad supranta, kad bet koks nepavykęs eksperimentas jiems kainuos reputaciją ir koridoriaus lygio juokelius. Tas jų "mes nenorime būtų Baltijos šalimis", reiškia, kad jie save atskiria nuo baltų, bet ne nuo regiono, nes vis dėlto, skandinavams mes esame vienas regionas.
Estai neretai naudoja - it tyčia - protestantimą vs katalikybę. Problemos čia, lyg ir nebūtų. Lietuvai tapoigi būdingas šiaurietiška darbo etika, nepaisant to, kad mes neturėjome protestantiškos įtakos. Išgėrę teigiame, kad tai lėmė Lietuvos istorija, o įvairūs rodikliai tą tik patvirtina. Mus net laiko radikaliais darboholikais. Kas dėl katalikiškojo fatalizmo vs iniciatyvos, neretai teigiame, kad pas mus pats katalikiškumas yra vėlyvas ir ganėtinai silpnas, primenanti liaudies tradicionalizmą, jo įtaka - maža, tad estų argumentai atrodo kaip truizmai, nukopijuoti nuo brošiūrų. Susidaro įspūdis, kad jie vengia lietuvių.
Beje, pas juos yra aukštesni šešėlinės ekonomikos rodikliai ir iki skandinaviškojo tolerantiškumo dar labai toli.
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jei reikia daryti summitus, susirinkimus, komandiruotes, tai skandinavai renkasi Lietuvą, o ne Estiją. Kai kurie net konkuruoja kas kur vyks Priežastis paprasta - aptarnavimas, kainos, žmonės ar net, pvz, maistas. Renginių organizavimo kontekste Lietuva pasirodo kaip apgalvojanti viską nuo A iki Z. Kaip bebūtų keista, ypač danai mėgsta Lietuvą ir net randa bendrų panašumų. Kartą teko neoficialiai kalbėti apie panašumus, tai, pasirodo, dar nuo tarpukario laikų Lietuva įvedinėjo panašias, daniškos kilmės, reformas, o po Nepriklasuomybės būta daugybės danų vizitų į Lietuvą, kur dalinosi patarimais, patirtimi ir t.t.
Apskritai, Baltijos šalių ir jų priskyrimas prie Šaiurės Europos, Rytų ar Centrinė Europos nėra susiformavęs jų sąmonėje. Mus tieisog vadina Baltijos valstybėmis. Nedaug kas iš jų žino, kad mes baltai, o estai - ugro-finai.
Comment
-
Dar šiek tiek populizmo :
Lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse bankams moka trigubai
http://www.ekspertai.eu/lietuviai-vi...moka-trigubai/
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąDar šiek tiek populizmo :
Lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse bankams moka trigubai
http://www.ekspertai.eu/lietuviai-vi...moka-trigubai/
Paprastas klausimas – o kodėl tie bankai turėtų nesipelnyti, jei visas šias sąlygas sudaro ir užtikrina Lietuvos (ne Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ar dar kieno nors) valdžia? Kvaili būtų verslininkai, jei tokiomis galimybėmis nesinaudotų.
Ar mes gerbtume kvailus į mūsų šalį atėjusius verslininkus? Žinoma, kad negerbtume.
Todėl užuot stenėję geriau padėkokime aukščiausiai šalies valdžiai ir asmeniškai prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurios kova su korupcija jau duoda labai didelius rezultatus ir, neabejokime, duos dar didesnius, kai ji bus išrinkta ir antrajai kadencijai.
Bet kur čia korupcija...?
Comment
-
Parašė D.P Rodyti pranešimąBet kur čia korupcija...?
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąDar šiek tiek populizmo :
Lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse bankams moka trigubai
http://www.ekspertai.eu/lietuviai-vi...moka-trigubai/You've got one life! Live it!
Comment
-
Lietuva be ES būtų likusi Europos užkampis
Per dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metų šalies BVP vienam gyventojui išaugo 40%. Tokio augimo šaltinis – mūsų gebėjimas mokytis, ES parama ir kreditai. Ši narystė neleido Lietuvai likti užkampiu bei suteikė daugiau saugumo, tačiau padėtis Lietuvoje būtų dar geresnė, jeigu visus minėtus pinigų srautus būtų pavykę investuoti tinkamai ir būtų atliktos struktūrinės reformos.
Gegužės 1 d. sukanka 10 metų, kai Lietuva yra visavertė ES narė. Anot ekspertų, vertinant pasiekimus, reikia atskirti du dalykus – kaip Lietuva tvarkėsi pati ir koks buvo stojimo į ES poveikis. „Lietuvos ekonomikos rezultatus per pastarąjį dešimtmetį vertinčiau patenkinamai, tačiau narystė ES, kaip, beje, ir NATO, yra vienas sėkmingiausių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją įgyvendintų projektų. Tai neabejotinai suteikė didžiulį teigiamą postūmį šalies raidai visomis prasmėmis, – teigia Violeta Klyvienė, VU Ekonomikos fakulteto doktorantė, šiuo metu Briuselyje dirbanti ekonomikos ekspertė. – Jei ne šios narystės, daugiau nei akivaizdu – būtume Europos ekonominis užribis. O ekonomikos valdymo klaidos daugeliu atvejų buvo mūsų trumparegiškos ekonominės politikos, bet ne integracijos į ES padarinys.“ Pasak jos, viešųjų finansų, mokesčių, pensijų, valstybinių įmonių, švietimo, sveikatos, energetikos reformų rezultatai kol kas minimalūs. Neretai darome vieną žingsnį į priekį ir du atgal.
Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus darbo bei kapitalo rinkoms, suveikė susiekiančiųjų indų dėsnis – gyventojai patraukė ten, kur galima daugiau uždirbti – į Vakarus, o pinigai pasuko link didesnės grąžos – į Lietuvą. Jie keliavo per bankus, ES paramą ir eksportą. Toli gražu nesugebėjome visų šių pinigų tinkamai investuoti. Jei tai būtų pavykę, jie sugrįžtų pas mus dar kartą kaip investicijų grąža. ES – tiek ekonominis, tiek politinis projektas.
Anot p. Klyvienės, šiuolaikinė ekonomika glaudžiai susijusi su politiniais aspektais ir lūkesčių teorijomis. „Pastaroji finansų krizė puikiausiai atskleidė, kad be tvirto politinio pagrindo efektyviai reaguoti į neigiamą išorinį šoką neįmanoma. Kai neveikia rinkos, turi įsikišti politikai. Bendros ir greitos reakcijos ES, priešingai nei JAV, nebuvo, todėl JAV dabar išeina iš krizės greičiau nei ES“, – teigia p. Klyvienė. Tačiau įvertinti visą narystės ES naudą nelengva, nes tai gerokai ilgesnis nei dešimtmečio projektas, o pirmąjį dešimtmetį Lietuva ne kartą nukentėjo stengdamasi prisiderinti prie turtingųjų Vakarų. Sumažinti šiuos nuostolius turėjo ES parama. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva iš ES per dešimt metų sulaukė 42 mlrd. Lt. Pastaruosius penkerius metus gaudavome vidutiniškai 4–5 mlrd. Lt daugiau nei sumokėdavome. Lietuvos ekonomikai augant, mūsų įmokos irgi didėja – pernai Lietuva pervedė ES apie 1,1 mlrd. Lt.
Sparčiai mokėmės
„Galima daryti išvadą, kad ekonomikos modelis, pagrįstas investicijų augimu (ES paramos panaudojimu), duoda teigiamų rezultatų tik tada, jei investicijos efektyvios“, – monografijoje „Augimas ir iššūkiai. Lietuvos ekonomika 1990–2012 m.“ rašo ekonomistė, socialinių mokslų daktarė Margarita Starkevičiūtė. Autorė teigia, kad ES biudžeto administravimo tvarka ir jos reikalavimai panaudoti lėšas iki mechaniškai nustatytos datos skatino skirti lėšų didelės apimties projektams, paprastai susijusiems su statybų sektoriumi. Nepaprastai gausios investicijos mažai prisidėjo prie investicijų efektyvumo, iš tiesų net pristabdė investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir vadinamąjį bendrąjį gamybos veiksnių našumą (BGVN). Beje, būtent pastarasis nematerialus dydis buvo svarbiausias Lietuvos ekonomikos augimui pastarąjį dešimtmetį. „Šalies ekonomikos pertvarkos laikotarpio patirtis atskleidė, kad investicijos pačios savaime nesudaro tvaraus ekonomikos augimo prielaidų. Tinkamas gamybos augimo tempas galėjo būti išlaikyti tik tokiu atveju, jei minėtas BGVN įmonėse didėtų, t. y. jei dėl techninės pažangos įmonės sukurtų daugiau pridėtinės vertės kapitalo ir darbo vienetui, o investicijų grąža išliktų konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis“, – teigia p. Starkevičiūtė. Kartu su ES pinigais į Lietuvą plūdo ir kreditai – šiuo metu bankų paskolų portfelis siekia 51 mlrd. Lt.
„Daugiausia buvo investuojama į statybų sektorių, o tai sukėlė nekilnojamojo turto burbulą, nes statybų sektoriaus pridėtinė vertė BVP struktūroje 2008 m., palyginti su 2005 m., išaugo 167%, šis burbulas dėl finansų krizės subliūško ir paskatino akivaizdų 14,8% ekonomikos nuosmukį“, – pabrėžia p. Starkevičiūtė. Su tvaresniais pinigų srautais – eksportu ir investicijomis – Lietuvai sekėsi permainingai. Nors buvo daug kalbų, kad stojame į 500 mln. gyventojų rinką, Lietuvos eksporto į ES dalis per 10 metų nuo 67% sumažėjo iki 57%, importo iš ES dalis taip pat sumažėjo.
Priešingai nei tikėtasi, eksportas pasisuko į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) pusę – šia kryptimi jo dalis nuo 16% išaugo iki 32%. Po Rusijos krizės 1999 m. Lietuva atsigręžė į Vakarus, tačiau vėliau, NVS augant sparčiau nei ES, Lietuvos eksportas vėl pasuko į Rytus. Anot p. Klyvienės, eksportas į NVS nėra silpnumo apraiška, jį lemia rinkos artumas ir potencialas. Žinoma, šiame regione ir rizika didesnė, tačiau, anot p. Klyvienės, subalansuoto bendravimo trūksta iš abiejų pusių: valstybė irgi turėtų padėti verslui, o ne kaltinti – „mes jums sakėme“.
Dar vienas srautas – tiesioginės užsienio investicijos. Šių per dešimt metų sulaukėme 25,7 mlrd. Lt, tačiau 6 mlrd. Lt iš jų – užsienio bendrovių Lietuvoje investuotas pelnas. Būtent užsienio investicijos sugeba sukurti didesnę pridėtinę vertę, todėl tokios bendrovės gali mokėti ir didesnius atlyginimus, ir visus mokesčius. „Verslo žinios“ rašė („Norint, kad pradėtų plaukti pinigai, reikia nertis iš kailio“, 2013 07 08), kad kol kas Lietuva pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui tarp ES valstybių yra trečia nuo pabaigos. Lietuva iš naujųjų ES narių yra bene labiausiai nutolusi nuo kurios nors turtingos Vakarų valstybės, todėl norint privilioti investuotojų reikia stengtis labiau nei kitoms konkurentėms, o ir pati Lietuvos rinka maža.
Emigracija – sąnaudų dalis
Nuo 2004 iki 2013 m. iš Lietuvos išvyko 440.000 gyventojų, atvyko 116.000, tad bendras migracijos saldo per šį laikotarpį siekia minus 328.000 gyventojų.
Tačiau vargu ar teisinga emigraciją sieti su įstojimu į ES, nes jau nuo 1994 m. kasmet iš šalies išvykdavo 20.000 daugiau gyventojų nei į ją atvykdavo.
Tiesa, 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, neigiamas saldo išaugo iki 32.000.
„Emigracija tapo šios narystės sąnaudų dalimi, kurią neabejotinai nusvėrė nauda, gauta Lietuvai įsiliejus į bendrąją rinką. Tačiau nereikėtų būti naiviems, emigracija anksčiau ar vėliau būtų užklupusi mus net tada, jei ir nebūtume įstoję į ES, – teigia p. Klyvienė. Į Lietuvą privatūs asmenys per 10 metų iš viso pervedė 26 mlrd. Lt. Beje, emigrantai į Lietuvą lyginamuoju laikotarpiu pervedė 13,7 mlrd. Lt daugiau nei privatūs asmenys iš Lietuvos.
Nepaisant kai kurių klaidų, Lietuva padarė nemenką šuolį – skaičiuojant BVP lyginamosiomis kainomis vienam gyventojui nuo 2004 m. iki 2013 m., jis išaugo 41%, o jeigu skaičiuotume šalies BVP pokytį visai šaliai, gautume 31% augimą. Dešimties procentinių punktų skirtumas parodo emigracijos įtaką – tiems, kas lieka Lietuvoje, visko lieka daugiau.
Ponia Klyvienė pastebi, kad Lietuvos konvergencijos procesas buvo vienas sparčiausių, tačiau gili krizė sujaukė tą šaunų paveikslą. ES parama buvo svarbus veiksnys, ypač per krizę, kai privataus sektoriaus investicijos buvo sustojusios. Paskolos – taip pat svarbus augimo veiksnys, nes taip iš esmės įgyvendinami investiciniai projektai.
„Bėda buvo ta, kad bumo ar pigių pinigų laikotarpiu didžioji dalis tų investicijų buvo panaudota uždaro sektoriaus – statybų – raidai. Aišku, pasaulinė kreditų krizė padėtį pasunkino daug kartų“, – teigia p. Klyvienė.
Į akis krinta keli BVP struktūros pokyčiai – dabar didesnis BVP sukuriamas prekyboje ir mažesnis – viešajame sektoriuje, nes mokesčių surinkimas atsilieka nuo BVP.
Ponia Starkevičiūtė pabrėžia, kad nors ekonomika 2005–2007 m. augo, investicijos į socialines paslaugas buvo nedidelės ir Lietuva atsiliko nuo kitų ES šalių diegdama inovacijas. Nedidelis darbo našumo augimas socialinėje, valdymo sferose atspindi viešojo sektoriaus struktūrines problemas, nedidelį šių sektorių finansavimą. Padariniai dvejopi: silpnos viešosios paslaugos – dar vienas argumentas emigruoti, o kitas padarinys – iš viešojo sektoriaus išeina kvalifikuoti darbuotojai, menksta tokių paslaugų kokybė.
Verslo žinios
Kas būtų jeigu būtų Ar tikrai toks užkampisbūtų? Pagal BVP gyventojui ne tiek ir atsiplėšę nuo Rusijos ar Baltarusijos. O ir prieš ES Lietuva turbūt lenkė Baltarusiją, tad neatrodo, kad kažkiek labai super daug to BVP pridėjo narystė kiek skambus straipsnio pavadinimas indikuoja.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO kiek dabar pagal BVP Lietuva lenkia Baltarusiją? Ar būtų galima palyginti BVP per capita (nominalų ir PPP) skaičius? Mano duomenimis, tie skaičiai skiriasi gana smarkiai.
Kad lenkia tai aš neabejoju, mano pagrindinė minstis buvo, kad taip pat smarkiai lenkė ir iki ES:
World bank duomenimis:
2013m:
Baltarusija 15327
Lietuva 24356
2003m:
Baltarusija 6589
Lietuva 12170
Jei 2003m. būtų buvę panašūs skaičiai ir dabar taip lenktų tai galima būtų daryt džiugią išvadą, bet kai matom, kad ir iki ES dvigubai lenkė tokią išvadą kažin ar galima daryti.
Dar reikėtų pridėti, kad 24356 gavosi surašymo metu sumažinus smarkiai gyventojų skaičių dėl emigrantų išdavysčių. Nors ir Baltarusijoj turbūt emigracija kažkokia yra, tad trakim ignoruokim šį punktą.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąKad lenkia tai aš neabejoju, mano pagrindinė minstis buvo, kad taip pat smarkiai lenkė ir iki ES:
World bank duomenimis:
2013m:
Baltarusija 15327
Lietuva 24356
2003m:
Baltarusija 6589
Lietuva 12170
Jei 2003m. būtų buvę panašūs skaičiai ir dabar taip lenktų tai galima būtų daryt džiugią išvadą, bet kai matom, kad ir iki ES dvigubai lenkė tokią išvadą kažin ar galima daryti.
Dar reikėtų pridėti, kad 24356 gavosi surašymo metu sumažinus smarkiai gyventojų skaičių dėl emigrantų išdavysčių. Nors ir Baltarusijoj turbūt emigracija kažkokia yra, tad trakim ignoruokim šį punktą.
O šiaip dar verta pasižiūrėti į grafikėlius. Kad ir čia: https://www.google.co.uk/publicdata/...l=en&ind=false
Aišku, situacija nėra labai dramatiška, bet visgi Lietuva gana aiškiai atrodo geriau. Taip pat turėkim omeny, kad Baltarusija yra subsidijuojama Rusijos (dujos, nafta) ir be jos paramos ta valstybė žlugtų pernakt.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Kas būtų jeigu būtų Ar tikrai toks užkampisbūtų? Pagal BVP gyventojui ne tiek ir atsiplėšę nuo Rusijos ar Baltarusijos. O ir prieš ES Lietuva turbūt lenkė Baltarusiją, tad neatrodo, kad kažkiek labai super daug to BVP pridėjo narystė kiek skambus straipsnio pavadinimas indikuoja.
Smetonos laikų Lietuvos BVP galima būtų lyginti su dabartinės Moldovos lygiu. Bet ar Bel.SSR mums būtų pavyzdys?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNepamirškim, kad išdavikai emigrantai nuo 2004 pašelpė Lietuvą kukliais 32mlrd. Lt, kas tikriausiai irgi padėjo auginti BVP. Tiesa, aš negaliu savęs prie jų priskirti, nes mano "parama" nusėda kažkur toliau Rytuose
O šiaip dar verta pasižiūrėti į grafikėlius. Kad ir čia: https://www.google.co.uk/publicdata/...l=en&ind=false
Aišku, situacija nėra labai dramatiška, bet visgi Lietuva gana aiškiai atrodo geriau. Taip pat turėkim omeny, kad Baltarusija yra subsidijuojama Rusijos (dujos, nafta) ir be jos paramos ta valstybė žlugtų pernakt.Paskutinis taisė Lettered; 2014.05.01, 10:01.
Comment
Comment