Lietuvos ekonomikos aktualijos

[andyour]

/\ Tai taip, dauguma biurų ir yra pastatyti tokiu pagrindu - nuomai. Panašus verslo modelis daromas ir su nuomojamais prabangiais butais, įkuriamas UAB, kuris rūpinasi jų nuoma ir priežiūra.
Realiai visada galime palyginti to rajono buto kaina su nuomos kaina, pamatyti atsiperkamumą. Tiek aš tiek draugai nuomojasi butus, kurie atsipirktų neanksčiau kaip per 30 metų, neskaitant remonto ir paskolos palūkanų, prastovų, namo renovacijos. Tai bus geriausiu atveju 3% palūkanų uždarbis. Žinoma, dabar nekažką gausi ir iš bankų ar valstybėms skolindamas.
Gal tu nuomojis centre, kur tokio tipo butų pasiūla yra ribota. Tu pridėk dar kapitalinius remontus, kuriuos jam reikės padaryti per keliasdešimt metų ne vieną. Laiką sugaištą ieškant nuomininkų ir prastovas, organizuojant remontus, namo renovaciją.

[John]

Maisto didelis perteklius, tad čia jokia vertybė. Realiai tai yra NT ir gamtos ištekliai.

Aš kalbu apie ilgalaikę perspektyvą, o ne "šiandien".

[Lettered]

Aš kalbu apie ilgalaikę perspektyvą, o ne "šiandien".

Kokia dar ilgalaikė perspektyva? Tokia situacija yra ne tik šiandien susidarius, bet jau ne vieną dešimtmetį ir tikėtina, jog dar ne vieną tokia pati bus.

[John]

Kokia dar ilgalaikė perspektyva? Tokia situacija yra ne tik šiandien susidarius, bet jau ne vieną dešimtmetį ir tikėtina, jog dar ne vieną tokia pati bus.

Esmė ta, kad visi nori valgyti ir gerti, bet ne visi turi tam reikalingus resursus. Tie, kas turi tokių resursų perteklių (pvz., Lietuva) gali iš to uždirbti.

[Lettered]

Esmė ta, kad visi nori valgyti ir gerti, bet ne visi turi tam reikalingus resursus. Tie, kas turi tokių resursų perteklių (pvz., Lietuva) gali iš to uždirbti.

Visuose Vakaruose didelė maisto gaminių perprodukcija. Prekybos centrai išmeta apie trečdalį produktų ir dar tiek pat patys gyventojai nusipirkę. Turbūt jokioje kitoje ūkio šakoje nėra tiek daug visko pagaminama ir paprasčiausiai išmetama.

[Tomas]

Tomai, as daug ir daznai galvoju, tu trolini ar tu rimtai taip galvoji O jei saudaisi nesamoningais teiginiais, tai bent pats juos pasitvritink, nes pradedu manyt, kad visgi ne trolini o rimtai taip galvoji
Del 3proc.:
http://www.ecosoc.org.au/files/File/...df)/Holmes.pdf

Labai daug raidžių. Paleidau "3%" paiešką tekste, rado tik vienoje vietoje:

original Maastricht requirement, set in 1992, that governments run a budget deficit of no more than 3% of GDP as a precondition to enter EMU

Daugiau tekste apie "3%", nekalbama, straipsnio išvadose taip pat nieko nerašoma apie tai, kad "3%" reikalavimas paimtas ne iš lempos (ar Šv.Trejybės)

http://www.cbpp.org/cms/?fa=view&id=3049

Čia apskritai kalbama apie JAV. JAV turi daug savų bėdų - "plokščios žemės draugijos" nariai Kongrese ir Senate, brangi ir neefektyvi sveikatos apsaugos sistema, didėjanti nelygybė, bet kol šalis turi savo "pinigų spausdinimo stakles" jai nemokumas negręsia (nebent taip nuspręstu lunatikai valdžioje).

http://www.uclm.es/organos/vic_inves.../pdf/spfnl.pdf

Vėlgi daug raidžių ir nė vieno "3%". Apie ką kalbam ?

Supaprastinant padesiu isverst is akademines kalbos:
3 proc. yra suristi su kontroliuojamos infliacijos ribomis, kuri yra 3proc. Todel esant maksimaliai 3 proc. infliacijai tu surenki daugiau pinigu is mokesciu, todel gali atiduoti didesne paskolos dali. Todel infliacija padidina tavo nominalias pajamas ir jei nepaleidi jos daugiau nei 3 proc. tada gali atiduoti savo skolas darniai. Biudzeto sudarymas yra labai artimai susijes su infliacija ir turetu but analizuojamas kartu su ja, o ne kaip atskiras skaicius.

Anksčiau dar svarbiu buvo laikomas ir gyventojų užimtumas. Tiesa dabar ES 8% nedarbas laikomas mažu, net per mažu, 10% - daugmaž norma, 25% - nieko baisaus, 50% - jau galima pradėti rūpintis ir sukvietus biurokratų pasitarimą priimti rezoliuciją dėl struktūrinių reformų būtinybės.

O apie tavo sventa karve - valstybini kapitala nedarbui mazint - tokio but negali ir jis negali but naudojamas tokiems tikslams. Kaip minejau, valstybinis kapitalas naudojamas tik ypatingai trumpo laikotarpio greitam darbo rinkos stabilizavimui, bet ne nuolatiniam darbo vietu palaikymui ar kurimui. Ilgalaikis valdisko kapitalo naudojimas darbo rinkoje sukuria dviguba zala privataus kapitalo darbo rinkoje tame paciame sektoriuje. Todel gali buti naudojamas tik stabilizaciniais pagrindais, kas labai nepatinka ivairaus plauko komunistuojantiems socialistams

Šiaip tai praktiškai visas privatus kapitalas tėra privataus sektoriaus sukauptos valstybių deficitinės išlaidos, taigi ideologiškai motyvuotas reikalavimas mažinti valstybių išlaidas prilygsta spjaudymui į šulinį iš kurio geri vandenį

[nomad]

Ką turi omeny? Singapūras, Honkongas Šveicarija, Vokietija, Švedija.

Ar Rusija, Kongo DR, Zimbabvė?

Kur tavo kapitalas, darbuotojai, gamyba, paslaugų centrai ir t.t. yra saugesni ir turi geresnes sąlygas veikimui ir pajamų generavimui? Jokia čia fikcija.

Jei kalbi apie lokacija, tai aisku ji svarbi - bet juk i pacia sali neinvestuosi, o tik i kazkoki objekta/aktyva, esanti joje ...

[John]

Jei kalbi apie lokacija, tai aisku ji svarbi - bet juk i pacia sali neinvestuosi, o tik i kazkoki objekta/aktyva, esanti joje ...

Aktyvai ir objektai iš dangaus nenusileižia. Jie ir yra investicijos.

[senasnamas]

Baltijos šalių krizės įveikimas iš kito kampo:

„Griežto taupymo politikos sėkmė” Baltijos šalyse geriausiu atveju reiškė darbo netekusių asmenų grąžinimą į darbo rinką – tai rodo BVP augimas, – tačiau ne naujų darbo vietų kūrimą.
Kaip tada paaiškinti nedarbo mažėjimą, nepaisant katastrofiško darbo vietų sunaikinimo ir darbo netekusių asmenų grąžinimo į darbo rinką? Beveik neabejotina, kad atsakymas – masinė emigracija. Oficialūs statistikos duomenys apie neto migraciją (į šalį atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičių skirtumas) stulbina.

Baltijos šalių „griežto taupymo politikos sėkmė” tampa anaiptol nebe tokia įspūdinga, jeigu atsižvelgiama į tokį dalyką: kokį įspūdį darytų Lietuvos arba Latvijos nedarbo rodikliai, jeigu daugiau nei 10 % šių šalių gyventojų nebūtų dingę – akivaizdu, kad dėl emigracijos? Labai tikėtina, kad vietoje šiandieninio 13-14 % nedarbo turėtume 20 % ar net 25 %, kaip Ispanijoje ar Graikijoje.

http://www.ekspertai.eu/baltijos-sal...ies-gyventoju/

[John]

Pasirodo, iš Ispanijos ir Graikijos emigruoti negalima.

[Lettered]

Pasirodo, iš Ispanijos ir Graikijos emigruoti negalima.

Ispanai ar graikai sėslesni ir nelinkę emigruoti kaip lietuviai, todėl toks kosminis nedarbas ten

[Recoiler]

Ispanai ar graikai sėslesni ir nelinkę emigruoti kaip lietuviai, todėl toks kosminis nedarbas ten

Nu nu Jaunimelis masiskais kiekiais mauna lauk, ypac ispanai... plyka akimi matau, galbut netgi tuoj bus imanoma kai kurias studiju programas daryti nebe anglu, o ispanu kalba, nes kai kuriais atvejais kai kuriuose programose jau virs 50% ispanu kontingento (cia Danijos kontekste)

[Lettered]

Nu nu Jaunimelis masiskais kiekiais mauna lauk, ypac ispanai... plyka akimi matau, galbut netgi tuoj bus imanoma kai kurias studiju programas daryti nebe anglu, o ispanu kalba, nes kai kuriais atvejais kai kuriuose programose jau virs 50% ispanu kontingento (cia Danijos kontekste)

Bet jeigu skaičiuoti procentaliai pagal gyventojų skaičių, tai vieni lyderių esam ES, ypač po 2008 m. labai stipriai pasikeitė skaičiai, kai kitose šalyse emigracija stabilesnė.

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/...mi4ctb&lang=en

[andyour]

/\ Ispanijoje gan visai neblogas pragyvenimo lygis. Patys Lietuviai ten emigruodavo. Kiek girdėjau, dauguma bedarbių sėdi biržoje ir uždarbiauja nelegaliai.

[index]

/\ Ispanijoje gan visai neblogas pragyvenimo lygis. Patys Lietuviai ten emigruodavo. Kiek girdėjau, dauguma bedarbių sėdi biržoje ir uždarbiauja nelegaliai.

Ten buvo gerai prieš krizę. Dabar nedarbas ten yra tragiškas ir tiek lietuviai (mano žiniomis), tiek patys ispanai (matosi tiek iš statistikos, tiek asmeniškai pažįstami) iš ten emigruoja į UK/Norvegiją (lietuviai) Vokietiją/Belgiją/Olandiją/Skandinavijos šalis (ispanai).

[liutass]

Nelabai isivaizduoju ka ispanu manjanos galetu daryti Vokietijoje ar Skandinavijoje...

[Recoiler]

Bet jeigu skaičiuoti procentaliai pagal gyventojų skaičių, tai vieni lyderių esam ES, ypač po 2008 m. labai stipriai pasikeitė skaičiai, kai kitose šalyse emigracija stabilesnė.

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/...mi4ctb&lang=en

Kitas dalykas dar yra teisinis, kaip zinome, Lietuvoje turi deklaruoti isvikyma (isskyrus studentus). Pas juos gal tai kiek kitaip veikia tai. Bet esmes nekeicia, daug ju cia ir ivairiu amziaus grupiu. Ir dar kitas dalykas, nezinau teigiamas ar neigiamas, bet del savo pietietisko mielumo, ikyrumo ir savotisko naglumo jie tikrai susirenka visai neblogus darbus :/

[Lettered]

Kitas dalykas dar yra teisinis, kaip zinome, Lietuvoje turi deklaruoti isvikyma (isskyrus studentus). Pas juos gal tai kiek kitaip veikia tai. Bet esmes nekeicia, daug ju cia ir ivairiu amziaus grupiu. Ir dar kitas dalykas, nezinau teigiamas ar neigiamas, bet del savo pietietisko mielumo, ikyrumo ir savotisko naglumo jie tikrai susirenka visai neblogus darbus :/

Pietietiškas būdas geriems darbams nekažinkoks privalumas, o dažnai ir trūkumas

[Recoiler]

Pietietiškas būdas geriems darbams nekažinkoks privalumas, o dažnai ir trūkumas

Gauti darba yra viena, na o poto dirbti kas kita, del ko net ir neabejoju

[andyour]

Gauti darba yra viena, na o poto dirbti kas kita, del ko net ir neabejoju

Žmones motyvuoja pinigai, nereikia vaikytis stereotipų

Nelabai isivaizduoju ka ispanu manjanos galetu daryti Vokietijoje ar Skandinavijoje...

to ko negali daryti prie 40 laipsnių karščio.