Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Aš]

Graikija kabo ties 75 proc. ES vidurkio ir niekas jai nieko gero nepiešia. O Italija rodo ilgalaikę smukimo ES vidurkio atžvilgiu tendenciją. Ta šalis - struktūrinių problemų jovalas.

Iš pietų Europos be Ispanijos vidurkio atžvilgiu turėtų kilti dar ir Slovėnija, Kroatija, Kipras, Malta ir Rumunija bei Bulgarija (pjaunant Europą horizontaliais pastarosios dvi irgi priskirtinos pietums). Tačiau rytų Europa vidurkio atžvilgiu paaugs dar labiau nei minėtos šalys. Ypač tai pasakytina apie Baltijos šalis, Lenkiją ir Slovakiją. Todėl santykyje atsilikėlių statusą iš rytų Europos perims pietiečiai.

Kas dėl krizės ir galimybės sujaukt prognozę, na tai faktas, kad statistika mums neleidžia visiškai tiksliai numatyt ateities. Ši prognozė yra statistinė, o ne analitinė. T.y. čia nenagrinėjami faktoriai, galintys iškreipti prognozės tiesiškumą ateityje. Tačiau kartu reikia atsimint, kad ši statistika pati savyje apima bent vieną, o kai kurių šalių atžvilgiu, pvz., Lietuvos - ir dvi krizes. Tai, kad ji remiasi ilgalaikiais ir krizes pergyvenančiais duomenimis, sudaro prielaidas tikėtis iš jos šiokio tokio tikslumo. Aišku, kad ne absoliutaus. Bet pakankamo, kad prognozė turėtų racijos ir leistų mums įvertint bendro pobūdžio tendencijas.

[OptimusPrime]

Idomi prognoze, reikia tiketis, kad issipildys !! Man i akis krenta Cekija ir Slovakija. Tuomet, kai jos sudare viena valstybe(Cekoslovakija), stiprioji dalis, be abejo, buvo Cekija ir joms atsiskyrus Cekija akivaizdziai pirmavo, speju kokiais 5 - 7 metais. Idomu kodel Cekijos ekonomika taip suletejo?

[a_p]

Jei valstybinė įmonė valdoma protingai ir skaidriai, tai atkrenta daug problemų. Pasakymas, kad visur turi tvarkytis privatus verslas ir tik jis gali dirbti efektyviai, yra ne kas kita kaip neoliberali propaganda . Pvz., Lietuvoje tendencija tokia, kad kur šilumos tinklai priklauso savivaldybėms (ne privačioms įmonėms), ten šildymo paslaugos pigesnės. Kodėl taip yra, iš dalies atsakyta antroje pacituotoje pastraipoje: privatus verslas linkęs "dulkinti" ne tik darbuotojus, bet ir politikus, klientus ir visus kitus, jei tik yra galimybių. Jei valstybė nepajėgia privataus verslo pažaboti, tada jis "dulkina" visą valstybę. Visa tai vadinama jau girdėtu žodžiu - neoliberalizmu .

Aš jokiais būdais neteigiu, kad visa ko sprendimas yra problemos privatizavimas. Privatus verslas negali normaliai dirbti be konkurencijos. Šilumos tinklai yra kaip tik vienas iš tokių specifinių veiklos tipų, kur konkurencija natūraliai labai ribota. Taip pat kaip ir keliuose, pensijų fonduose, pašto paslaugose, viešame transporte ir t.t. ir pan. Todėl šitų sektorių privatizavimas yra tas pat kas kiaulei patikėt daržo saugojimą.

Bet su valstybinių įmonių valdymo skaidrumu ir protingumu irgi nėra viskas paprasta. Kuo labiau bendra šalies opinija linkusi į nihilizmą beigi toleruoja korupciją tuo mažiau šansų, kad valdiškos įmonės normaliai dirbs.
Todėl toks Singapūras turi daugiau šansų problemas išspręst per valdiškas įmones nei tarkim Lietuva kur iš valdžios tiesiog tikimasi, kad ji geriausiu atveju tik tingės, bet greičiausiai vogs ir kenks. Tai patampa savaime išsipildančia pranašyste.

[ViR2]

Pagrindinė nedarbo priežastis yra politiškai ir ideologiškai ribota fiskalinė ir monetarinė politika (tiksliau sakant jos nebuvimas).

Tai kad ne tiek fiskalines tiek monetarines priemones darbo vietu kurimui galima naudoti tik ypatingai trumpam laikotarpiui, cia joks ne darbo garantas ar pagrindas

[Lettered]

Žodžiu, viskas bus zjbs, tik nebeverkit plyz.

Atvaizdas


Atvaizdas


Jei ekonominės tendencijos Europos Sąjungoje nepasikeis:

• 2026 m. pagal BVP, tenkantį gyventojui, Lietuva pasieks ES vidurkį;
• Portugaliją ir Graikiją pagal šį rodiklį pralenksime jau ateinančiais (po savaitės galėsite sakyti „šiais“) metais;
• 2030 m. Lietuva bus 11-a labiausiai išsivysčiusi ekonomika ES iki to laiko pralenkdama tokį patį skaičių šiuo metu pirmaujančių šalių;
• Italiją pralenksime 2022, J. Karalystę ir Ispaniją - 2026, o Prancūziją - 2027 m;
• 2030 m. ekonominės atskirtis tarp Europos Sąjungos pietų ir šiaurės viršys dabartinę skirtį tarp rytų ir vakarų.

Ši prognozė sudaryta remiantis ilgalaikiais istoriniais 1995-2012 m. BVP augimo ES šalyse duomenimis. Be abejonės, istoriniai duomenys neužtikrina tokių pačių rezultatų ir ateityje, todėl tai ir tėra pažintiniais tikslais sudaryta apytikrė prognozė, kuri leidžia pažvelgti į bendro pobūdžio tendencijas ir ko galima tikėtis ateityje, jei jos nepasikeis. Šie duomenys apima dvi ekonomines krizes, kurias patyrė Lietuva, todėl, nors mums ir įspūdingi, Lietuvos atžvilgiu nėra laikytini perdėm optimistiniais.

Ekonomikos niekada neauga taip tiesiškai, kaip grafike, ypač žiūrint ilgesnius laikotarpius. Beto prognozuoti virš 10 metų į priekį, tas pats, kas pas burėją eiti. Niekas nežino, kas po kelių metų bus, kaip ir prieš 5 metus niekas krizės neprognozavo iki 2008 metų vidurio. Žodžiu realu aplankti kai kurias pietines šalis, bet ne ne pasiekti ES vidurkį, nes mūsų augimas priklauso ir nuo mūsų eksporto partnerių augimo. Vidurkio pasiekimas ES pasaulio kontekste smukimo dėka irgi nelabai džiugintų.

[Aš]

Ekonomikos niekada neauga taip tiesiškai, kaip grafike, ypač žiūrint ilgesnius laikotarpius.

Mr. Obvious Žinoma. Stiprioji šios prognozės pusė yra tai, kad ji remiasi 18 metų istoriniais duomenimis, taigi, ilgalaikiu, o ne trumpalaikiu performance'u, ir apima kai kurių šalių atžvilgiu net ne vieną krizę. T.y. įvertina ne tik ekonominį boom'ą, bet ir nuosmukius. Tai daro ja realistiškesne. Jos silpnoji pusė - jos tiesiškumas. Tačiau norint sukurt kažką kokybiškesnio, reikėtų suagreguot daug daugiau info. O tam reikia prie tos info prieit ir, antra, turėt resursus. Bent jau laiko plius kompetencijos siekiant analitikos. Bet kai pasižiūri kaip pasaulinės klasės ekonomistai šaudo pro šalį, tai gal aš apsieisiu ir be analitikos ir tiesiog va taip tiesiškai-statistiškai nutempęs kreives į ateitį parodysiu, ko mes galime tikėtis, jei Europoje reikalai judės taip, kaip vidutiniškai judėjo per pastaruosius 18 metų.

Kitaip sakant, trūkumus suvokiu, bet sorry, nieko negaliu padaryti. Tačiau, kartu, manau, kad prognozė turi racijos ir yra verta egzistuoti po Saule bei gali padėt susidaryt bendrą nuovoką apie tai, kur būsime ateityje.

Atsiminkim - čia ne mokslinis darbas ir niekas nepretenduoja į absoliutų tikslumą. Bendram susipažinimui ir nuovokai apie galimus ateities lūkesčius sueis.

Matyt moka už fb pranešimų kiekį, tai kas belieka - tik postint ir postint grafikėlius

Einu dabar rolex'o pirkt iš primaigytų laikų. Pz, rat, nebesvaik

Vienas iš tokių grafikų tikslų yra nubraukt ašarą nuo dar vieno verksnio skruostų. Norisi žmonėm parodyt, kad progresas, kurį jau fiksavom ir kurio galim tikėtis ateityje, yra labai didelis. Nors, kai paklausai keiksmų ir skundų, atrodo, kad blogiau būt nebegali, bet vis tiek toliau blogėja. Ir ne šiaip kažkas. Viskas.

Kas liečia ilgalaikes prognozes, tai tavo problema, nes tu laikai, jog mėginama parodyti neginčijama tiesa. Tai tėra pažintinis dalykas. Lygiai kaip ir va tokios prognozės, kada Kinija pralenks JAV pagal BVP, kurias rengia krūvos pasaulio think tank'ų ir ne tik:
http://www.economist.com/blogs/graph...-gdp-forecasts

Pagal paskutinius labiausiai tikėtinus rodiklius, The Economist daro išvadą, kad Kinija pralenks JAV 2019 m. Tuo tarpu vos vakar vienas britų think tank'as paskelbė, kad taip bus tik 2028. Ir ką? Ir nieko, nes tai prognozės. Ir tai, kad jos ėra absoliučiai tikslios, nepaneigė jų prasmės. Nei The Economist, nei tas think tank'as greičiausiai tiksliai nepataikys. Užtat realus rezultatas mus artimas visų prognozių vidurkiui. Taip ir čia, absoliutaus tikslumo nebus, ypač kai prognozuojamas daugelio šalių ateities vystymasis, o ne vienos, bet bendra tendencija išliks galioti ir to yra gana, kad tu galėtum pamatyt apytikslį ateities vaizdą ES.

[Eidvis]

Viskas su tuo grafiku gerai... tik ne visai Žinoma tendencijos aiškios, tačiau mano nuomone skirsis tam tikras eiliškumas. Visų pirma dėl to, kad grafike tikriausiai nėra įvertinti naujausi Kipro ir Slovėnijos duomenys, kurioms krizė stipriausiai smugiavo tik šiemet ir skirtingai nei daugumai kitų ES šalių - joms BVP smukimas prognozuojamas ir sekančiais metais, o kadangi tuos praradimus dar reikės ir "priaugti" ir priaugti reikės ne tik BVP praradimus, tačiau ir praradimus dėl to, kad ES ekonomika pajudėjo augimo linkme, tai dabartinė krizė iš šitų šalių atims ne vienerius ir ne pora, o daug daugiau metų.

Jeigu paimam naujausią Eurostato BVP statistiką ir pridedam to pačio Eurostato BVP augimo prognozes 2013, 2014, 2015 metams. Tai tendencijos gaunasi maždaug tokios:



Tai pagal Eurostatą:
2013 - aplenkiam Graikiją.
2014 - aplenkiam Portugaliją.

Nors 2016 - ųjų prognozių dar nėra, tačiau matosi, kad tais metais tikriausiai aplenksim Slovakiją, Kiprą ir Slovėniją. Dar sekančiais tikėtina, kad ir Čekiją. Malta, Italija ir Ispanija yra kiek tolėliau atitrūkusios, beto nebesusiduria su jokiais ekonominiais kataklizmais, kaip koks Kipras ar Slovėnija. Dėl to tikėtina, kad tas šalis aplenksim jau tik kitame dešimtmetyje. Bet tai tik laiko klausimas

[Eidvis]

O kodėl taip neturėtų būti? Aš suprantu, kad iš vidaus vertinti šalies ekonomiką yra labai sunku, nes papraščiausiai nesimato progreso. Bet progreso nesimato ir kai vertiname mūsų artimųjų augimą/brendimą. Tai vyksta labai lėtai ir nepastebimai, dėl to suprasti kiek žmogus pasikeitė galime pamatyti tik pasiėmę senas fotografijas.

Tas pats ir su šalimi - eiliniai žmonės nesugeba pamatyti progreso, nes jis, suprantama, vyksta labai lėtai. Dažnas iš jų galvoja, kad tereikėtų išrinkti nepriekaištingą valdžią - ir jie gyvenima kone iškart galėtų pagerinti, atlyginimus sukelti. Bet tikrovėje viskas vyksta kiek kitaip ir daug lėčiau.

Prognozuoti kas bus 2030 m. yra labai sudėtinga ir tikriausiai galima lengvai prašauti, jau vien dėl to, kad sunku prognozuoti kataklizmus, ekonomines, politines krizes ir t.t. Tačiau tai nėra neįmanoma ir kaip Aš ir teisingai daro - tai lengviausia yra daryti pažvelgus į praeitį.

O praeitis sako: Lietuvai reikėjo nemažai metų, kad išmoktų žaisti pagal kapitalizmo taisykles. Bet kai tiktai išmoko - prasidėjo spartus ekonomikos augimas. Sparčiausias Europoje. Ir tai tęsiasi jau kone 20 metų. Žinoma, skirtumas buvo labai didelis ir reikėjo įveikti labai didelį atsilikimą, tačiau jau pradėjom lenkti tokias šalis kaip Portugalija ir Graikija. Jeigu prieš 10 metų kas būtų pasakęs, kad aplenksim šitas šalis, ES senbuves, į kurias lietuviai važiavo darbo ieškoti - jis būtų buvęs išvadintas puponautu O dabar tai jau faktas, o puponautai jau tie, kurie sako, kad prisivysim vokiečius.

Bet reikėtų suprasti iš kur gi Lietuvoje yra tas spartus ekonominis augimas. O mano nuomone tai lemia trys priežastys.

1. Esame šiauriečiai. Taip jau nutiko, kad kuo labiau į pietus - tuo gyvenimas prastesnis. Nepaisant to, kad jų ir žemdirbystės sezonai daug ilgesni, kad jiems nereikia šiltų namų statytis ar jų žiemą šildyti ir t.t. Jie gyvena konforto zonoje, kurioje nėra tobulėjimo. O šiauriečiai turėjo įvaldyti technologijas, norint išgyventi šaltas žiemas. Ir tai vyko ne šimtmetį, o tūkstančius metų, kai tik pradėjo pirmieji žnonės į šiaurę kraustytis. Dėl to evoliucija padarė savo ir šiaurėje atrinko technologiškai pažangiausius žmones. Dėl to lietuviai yra aprūpinti vienais geriausių genų rinkinių pasaulyje. Dėl to šiaurės šalys gyvena geriausiai pasaulyje. Bet kodėl ne Lietuva?

2. Antroji priežastis yra socializmas. Nepaisant to, kokie kokybiški žmonės tie lietuviai bebūtų, jeigu gyvenama pagal santvarką, kurioje yra mažai galimybių kūribiškumui pasireikšti - tai gyvenimas geras nuo to nebus. Dėl to rytų Europa ir Lietuva taip stipriai atsiliko nuo vakarų. Bet socializmo nebėra jau virš 20 metų. Vėlgi - naivu būtų tikėtis, kad Lietuva per metus paims ir pasikeis į vakarietišką kapitalistinę šalį. Tas pokytis vyksta lėtai, bet užtikrintai. Skirtumas tarp kapitalistinių vakarų šalių ir Rytų Europos tirpsta kone nuolatos ir nuo tos dienos, kai žlugo socializmas. Dėl to nebėra priežasčių dėl ko rytų Europa turėtų gyventi praščiau už vakarų Europą (jeigu šalis susitvarko su įtaka iš Rusijos). Šitas procesas vyksta lėtai, tačiau nematau priežasčių dėl ko jisai turėtų sustoti.

3. Lietuvos geografinė padėtis. Pirmosios civilizacijos pasaulyje susikūrė tenais, kur atsirado prekybiniai keliai. Ir nuolatos pažangiausios civilizacijos buvo tos, kurios buvo ant prekybinių kelių sankirtų ir kuriose prekyba būdavo labiausiai išvystyta. Lietuvos geografinė padėtis yra būtent tokia. Klaipėdos uotas yra šiauriausias neužšalantis uostas - tai atveria galimybes Klaipėdos uostui tapti hub'u. Šiuo metu Klaipėdos smeltė stato konteinerių terminalą, kuris priims post-panamax tipo laivus ir konteinerius paskirstys po Baltijos šalių uostus. Vien šiame terminale planuojama aptarnauti milijoną konteinerių per metus (palyginimui Gdanskas yra didžiausias konteinerių krovėjas ir per metus perkrauna puse milijono jų). Konteinerinis hub'as Lietuvos prekybininkams ir gamintjams suteiks lengvą priėjimą ne tik prie Azijos rinkų, tačiau ir tiesioginį susisiekimą su dauguma Baltijos šalių uostų. Beto Klaipėdos uostas yra artimiausias Baltarusijai, kas uostui suteikia dar didesnį svorį. Be uosto, mes taip pat esame sankirtoje tarp rytų ir vakarų geležinkelių infrastruktūroje. Pastačius Rail Baltica ir planuojamus terminalus - Lietuva taps patogiausiu tašku perkrauti geležinkelių krovinius tarp rųtų ir vakarų. Negana to per Lietuvą dar ir dauguma skrydžių tarp Azijos ir Europos didmiesčių eina, o turint omenyje, kad Lietuva yra pirmoji ES šalis, pasiekiama skrendant iš rytų į vakarus - tai turim dar ir potencialą tapti oro krovinių hub'u ( o gal net ir keleivių). Taigi Lietuvos geografinė padėtis yra ideali prekybos ir prekybinių kelių vystymo požiūriu. O iš istorijos žinome, kad kur prekyba - ten progresas.

Ir matau tik viena priežastį, kas galėtų sutrukdyti Lietuvai kelyje į vakarų pasaulį - tai Rusija. Jeigu ne jinai, Lietuvoje jau turbūt statytumėm ir atominę elektrinę, vykdytumėm kitus energetinius projektus, turėtumėm kur kas kokybiškesnę valdžią ir t.t. Labai tikiuosi, kad ne už ilgo ateis ta diena, kai vakarų pasaulis sugebės sutvarkyti imperealistinę ir barbarišką Rusijos politiką, arba kad nereikės ilgai laukti Putino rėžimo galo, tačiau ir be to Lietuva po truputi atgauna laisvę nuo Rusijos, tame tarpe ir energetinė ir svarbiausia - mentalinę, kuri dar veši vyresnių žmonių galvose. Dėl to nematau jokių rimtesnių priežasčių, dėl ko tos Lietuvos ekonomikos kitimo tendencijos, kurios vyksta jau 20 metų, vieną dieną turėtų pasikeisti. Taigi jeigu reikėtų spėti, ar Lietuva 2030 ekonomiškai pasivys Vokietija - duočiau 80%, kad taip.

[andyour]

1. Esame šiauriečiai. Taip jau nutiko, kad kuo labiau į pietus - tuo gyvenimas prastesnis. Nepaisant to, kad jų ir žemdirbystės sezonai daug ilgesni, kad jiems nereikia šiltų namų statytis ar jų žiemą šildyti ir t.t. Jie gyvena konforto zonoje, kurioje nėra tobulėjimo. O šiauriečiai turėjo įvaldyti technologijas, norint išgyventi šaltas žiemas. Ir tai vyko ne šimtmetį, o tūkstančius metų, kai tik pradėjo pirmieji žnonės į šiaurę kraustytis. Dėl to evoliucija padarė savo ir šiaurėje atrinko technologiškai pažangiausius žmones. Dėl to lietuviai yra aprūpinti vienais geriausių genų rinkinių pasaulyje. Dėl to šiaurės šalys gyvena geriausiai pasaulyje. Bet kodėl ne Lietuva?

Šiaurės Italija gyvena visai ir neblogai. Ne vien mada ir prabangūs automobiliai, bet ir patentuota gamyklinė įranga ir kt.

Italijos pietų irgi labai nenuvertinčiau. Paklausk, kiek žmonių norėtų aplankyti Italiją, kiek jau buvo ir norėtų sugrįžti dar ir dar, kiek norinčių gyventi Milane ar Romoje, studijuoti. Žinoma, tai nėra pigus malonumas. Su turizmu pasidarė prastai, nes tie patys šiauriečiai nebeturi pinigų atostogoms.

Prognozuoti kas bus 2030 m. yra labai sudėtinga ir tikriausiai galima lengvai prašauti

15 metų tarpas labai trumpas, labai paprasta prognozuoti. Per tokį laiko tarpą nesusikurs mašinų, įrangos, automobilių pramonė. Vien Rail baltica ir Klaipėdos uostas neprineš pinigų į biudžetą.
Jaunimas kaip emigravo taip ir toliau emigruos, o anglų kalbą vis geriau ir geriau moka. Jau net kas dieną ją vartoja maišant su lietuvių, nes tai yra cool. Dalis grįžta, bet didžioji dalis laikysis emigracijoje. Visuomenė sensta, sodrai vis daugiau reikės lėšų, kurias siurbs iš augančios ekonomikos.
Manau, vidutinis atlyginimas gal ir padvigubės iki to laiko. Bet ar tai yra dabartinis vakarų europos lygis?

[a_p]

Silpnas argumentas. "Liūnas" yra tik ten, kur pats jį matai, Jeigu nori dirbti, turi košės galvoje, tai niekada nekels jokių problemų. O jeigu žmogus pats nenori/nesugeba geriau, tai kas dėl to kaltas?

Nei silpnas nei stiprus, tai gyvenimo faktas. Statistika rodo, kad kartą į tas girnas įveltiems žmonėms patampa įtin sunku iš ten išsikapstyt.

Pvz jau vien todėl, kad tau nepaliekama laiko nei ieškot kito darbo nei banaliai nuvykt į pokalbį arba palankyt perkvalifikavimo kursus.

Kodėl neturi šansų išsikrapštyti? Kas neleidžia dirbti ten, kur moka geriau ir suteikia geresnes sąlygas? Apmokymai, kvalifikacijos kėlimai ir kursai juk nemokami arba didele dalimi kompensuojami valstybės.

Tik tu jais negali pasinaudot, nes nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ari vienam, o neretai ir daugiau nei vienam darbe. Nes to minimumo nepakanka pragyvenmui.
Neturi laiko nei ieškot to kito geriau apmokamo darbo nei galimybės darbo metu atsiprašyt ir nueit į pokalbį.

Daeinama net iki to, kad tokie "1 euro" darbuotojai eina į darbą realiai sirgdami, nes žino, kad pasiėme biuletenį praras darbą, o kartu ir bedarbio pašalpą. Tai jau vergavimas.

O jeigu neišeina nieko su tuo nuveikti, tai gal tiek ir teduota Dievulio? Kažkas juk turi šluoti gatves ir rinkti šiukšles. Ne visi turi vienodus sugebėjimus ir motyvaciją. Tough luck. Bet kokiu atveju, vargu ar bus geriau per dienas riogsoti lovoje ant pašalpos. Ir tai galioja tiek patiems pašalpų gavėjams (nors jie to gali ir nesuprasti), tiek valstybei.

Būtent tokioje šviesoje ir siūlau rinktis:

- mokėti pašalpas už nieko nedarymą;
- mokėti pašalpas už kažko naudingo darymą.

Pirmu atveju laukia beveik garantuota degradacija ir socialinė atskirtis, išaugęs nusikalstamumas ir pan. Apie kvalifikacijos gavimą/kėlimą gali pamiršti. Antru atveju žmogus gali išlaikyti bent kažkokį orumą ir kažkokias galimybes progresuoti ir tobulėti, net jei tos galimybės nėra didelės.

Prieš tavo siūlomą pasirinkimą pirma reikia atsakyti į esminį klausimą: ko siekiame? Kokia viso to reikalo prasmė?
1. Padėt "lūzeriams" išsikapstyti iš bėdos į kurią jie pateko ir suteikti naują šansą?
2. Suorganizuot savotišką "lūzerių savartyną" arba "darbo lagerį", kad pastarieji ten kartą ir visiems laikams prapultų ir daugiau niekada nebenervintų.

Kaip "savartynas" tavo siūlomos priemonės be abejo tinkamos. Tik yra nedidelis skirtumas tarp šalies su permanentiška darbo jėgos stoka, ten tikrai galima sau leist nurašyt tuos 3% "lūzerių" kad neknistų smegenų.
Lietuvoje (ar kitur pasaulyje) gi tų "lūzerių" gerokai daugiau. Ir toli gražu ne faktas, kad tokio pobūdžio sistema pajėgi suvirškinti keliolika ar net keliasdešimt tautos %.

[Eidvis]

Šiaurės Italija gyvena visai ir neblogai. Ne vien mada ir prabangūs automobiliai, bet ir patentuota gamyklinė įranga ir kt.

Italijos pietų irgi labai nenuvertinčiau. Paklausk, kiek žmonių norėtų aplankyti Italiją, kiek jau buvo ir norėtų sugrįžti dar ir dar, kiek norinčių gyventi Milane ar Romoje, studijuoti. Žinoma, tai nėra pigus malonumas. Su turizmu pasidarė prastai, nes tie patys šiauriečiai nebeturi pinigų atostogoms.

Mes apie skirtingus dalykus kalbam. Žinoma, galima norėti gyventi tam tikroje šalyje dėl to kad ten šilta, ar dėl to kad ten gražios mergos, dideli miestai ar šilti žmonės. Bet aš kalbėjau apie ekonomiką ir konkrečiai apie tai, kad kuo labiau į šiaurę, tuo ekonomiškai geriau. O tavo pateiktas Italijos pavyzdys tą tik dar labiau įrodo, nes netgi pačioje Italijoje šiaurinė dalis ekonomiškai yra kur kas labiau išsivysčius nei pietinė. Ir kalbant konkrečiai apie ekonomiką, tai tai nėra kažkoks grožio konkuras "kas sumodeliuos gražesnį rubą ar kas sukonstruos prabangesnį automobilį". Pagal tokius kriterijus Italija ekonimiškai būtų daug labiau išsivysčius, nei kokia Norvegija ar Liuksemburgas. O taip nėra.

15 metų tarpas labai trumpas, labai paprasta prognozuoti. Per tokį laiko tarpą nesusikurs mašinų, įrangos, automobilių pramonė.

ekonominės krizės vidutiniškai įvyksta kas 10 metų, kas jas išprognozuoja - vos ne nobelio premijas gauna. Tai jeigu tu manai, kad prognozuoti labai lengva - pirmyn Beje, per 15 metų Lietuvos BVP turbūt trigubai išaugo, o apie ekonomikos kokybę ar potencialą reikėtų nustoti galvoti kaip apie automobilių pramonę - tai kur kas plačiau, jau nekalbant apie tai, kad skirtingoms šalims tinka skirtingos pramonės šakos.

Vien Rail baltica ir Klaipėdos uostas neprineš pinigų į biudžetą.

Biudžetas - tai ne šalies ekonomika. Tačiau Rail Baltica ir Klaipėdos uostas tikrai vieni patys nieko nepakeis, transportas tesudaro 6% šalies BVP. Tačiau ten, kur yra išvystita prekybos infrastruktūra, kur driekiasi prekybiniai keliai, atitinkamai atsiranda ir pramonė/paslaugų sfera. Bent jau tokiu principu kūrėsi pirmosios pasaulio civilizacijos, tokiu principu kūrėsi ir kai kurios pirmaujančios ES šalys (Olandija), tokiu principu iškilo ir naujosios ekonominės žvaigždės - pvz. Singapūras.

O dėl emigracijos - tai tingiu daug rašyt, tad galiu tik palinėt kantrybės ir kai pasirodys statistika dėl emigrantų/imigrantų balanso 2013 metais - galėsi nustebti, kad grįžtančių jau yra daugiau, nei išvykstančiu. Na, jeigu lūžis ne 2013 įvyks, tai tikrai 2014 m. Bet kokiu atveju tas lūžis vyksta dabar, tiesiog statistika tą tik vėliau pradeda atspindėti.

[andyour]

Ir kalbant konkrečiai apie ekonomiką, tai tai nėra kažkoks grožio konkuras "kas sumodeliuos gražesnį rubą ar kas sukonstruos prabangesnį automobilį".

Pasaulyje milijonierių pastaruoju metu padvigubėjo. Kaip manai ką jie perka? Panevėžio cukrų, Audimo rūbus? Yra tiesiog rinkos segmentas ir tiek.

Beje, per 15 metų Lietuvos BVP turbūt trigubai išaugo, o apie ekonomikos kokybę ar potencialą reikėtų nustoti galvoti kaip apie automobilių pramonę - tai kur kas plačiau, jau nekalbant apie tai, kad skirtingoms šalims tinka skirtingos pramonės šakos.

Automobilių pramonė kaip pvz. Kuriai pati Lietuva gamina detales dukterinėse įmonėse. Tačiau pelnas kaupiasi pas motyną.

O dėl emigracijos - tai tingiu daug rašyt, tad galiu tik palinėt kantrybės ir kai pasirodys statistika dėl emigrantų/imigrantų balanso 2013 metais - galėsi nustebti, kad grįžtančių jau yra daugiau, nei išvykstančiu. Na, jeigu lūžis ne 2013 įvyks, tai tikrai 2014 m. Bet kokiu atveju tas lūžis vyksta dabar, tiesiog statistika tą tik vėliau pradeda atspindėti.

Ar žymus tas sumažėjimas? Išsilavinę žmones emigruodami ir dirbdami ne pagal specialybę, po kurio laiko praranda savo įgūdžius, įgytus universitetuose. Patyrę specialistai niekados tiek neuždirbs Lietuvoje, kiek vakarų europoje. Visi šaukia, kad bedarbystė, bet gerų specialistų nei su žiburiu nerasi. Tai ant ko ta aukštos pridetinės vertės ekonomika augs?

[Tomas]

Dėl to evoliucija padarė savo ir šiaurėje atrinko technologiškai pažangiausius žmones. Dėl to lietuviai yra aprūpinti vienais geriausių genų rinkinių pasaulyje.

Sieg Heil! Sieg Heil! Sieg Heil!

[liutass]

Konservatoriams yra ko pavydet

[Eidvis]

Andyroy, nelabai daugiau žinau kaip paaiškinti, kad automobilių pramonė tėra sudėtinė ekonomikos dalis ir kad tu negali vertinti šalies ekonomikos tik pagal kažkokią vieną jos dalį, reika matyti visumą. Dėl to tolesnė diskusija atrodo betikslė.

Sieg Heil! Sieg Heil! Sieg Heil!

Youtube video

Taip, tokie pareiškimai, kaip kad "šiauriečiai yra gabesni technologijose", gali kai kam pasirodyti rasistiniai. Tačiau kas kam kaip atrodo man nėra svarbu, nes svarbiausia yra tiesa, tebūnie ir nemaloni. O jeigu tu turi kažkokį kitokį paaiškinimą, dėl ko pasaulyje taip susiklostė, kad kuo labiau į šiaurę, tuo žmonės labiau technologiškai ir ekonomiškai pažengę, tai būtų labai įdomu jį sužinoti. Netgi būčiau labai dėkingas, jeigu tavo dėka atrasčiau kažką, ko nežinojau/nesuvokiau ir kas netgi pakeistų mano suvokimą apie tai.
O kas dėl rasizmo - tai tai, kad pietiečiai yra mažiau gabūs, dar nesuteikia teisės būti rasistu, nes apskritai žmonės turi būti vertinami kaip individai, o ne kaip rasė, tauta ar banda. Negalima išskirti tautos ir jos diskriminuoti, kaip kad kvailos, nes joje bus pilna nekvailų žmonių. Jeigu jau norima diskriminuoti kvailius - tai jų netrūksta ir Lietuvoj

[andyour]

nelabai daugiau žinau kaip paaiškinti, kad automobilių pramonė tėra sudėtinė ekonomikos dalis ir kad tu negali vertinti šalies ekonomikos tik pagal kažkokią vieną jos dalį, reika matyti visumą. Dėl to tolesnė diskusija atrodo betikslė.

Tai buvo kaip vienas pavyzdys, juk aiškiai buvau parašęs Nereikia nuvertinti to. Automobilis yra tona produkcijos, pilna elektronikos. Autobusai, traktoriai, sunkvežimiai, kita sunkioji technika, motociklai. Rinka milžiniška. Gali paskaičiuoti, kokį ekvivalentą bankrutuojančios Snaigės šaldytuvų reiktų parduoti ir koks tebūtų pelnas iš to.

[Lettered]

Andyroy, nelabai daugiau žinau kaip paaiškinti, kad automobilių pramonė tėra sudėtinė ekonomikos dalis ir kad tu negali vertinti šalies ekonomikos tik pagal kažkokią vieną jos dalį, reika matyti visumą. Dėl to tolesnė diskusija atrodo betikslė.



Taip, tokie pareiškimai, kaip kad "šiauriečiai yra gabesni technologijose", gali kai kam pasirodyti rasistiniai. Tačiau kas kam kaip atrodo man nėra svarbu, nes svarbiausia yra tiesa, tebūnie ir nemaloni. O jeigu tu turi kažkokį kitokį paaiškinimą, dėl ko pasaulyje taip susiklostė, kad kuo labiau į šiaurę, tuo žmonės labiau technologiškai ir ekonomiškai pažengę, tai būtų labai įdomu jį sužinoti. Netgi būčiau labai dėkingas, jeigu tavo dėka atrasčiau kažką, ko nežinojau/nesuvokiau ir kas netgi pakeistų mano suvokimą apie tai.
O kas dėl rasizmo - tai tai, kad pietiečiai yra mažiau gabūs, dar nesuteikia teisės būti rasistu, nes apskritai žmonės turi būti vertinami kaip individai, o ne kaip rasė, tauta ar banda. Negalima išskirti tautos ir jos diskriminuoti, kaip kad kvailos, nes joje bus pilna nekvailų žmonių. Jeigu jau norima diskriminuoti kvailius - tai jų netrūksta ir Lietuvoj

Vokiečiai, japonai, prancūzai, amerikiečiai, žydai ir likę pusę europiečių dar gabesi, jie prie kokių priskiriami, pietiečių, šiauriečių? Arba mes, prie šiauriečių ar rytiečių? Nes pagal plaukų šviesumą, tai toli ne tik iki skandinavų, bet ir iki vokiečių ar kokių olandų. Arba tie patys "gabūs" norvegai prieš pusę amžiaus buvo skurdūs žvejai, kol naftos nebuvo rasta.

[Tomas]

Negadink vakaro show:

[Tomas]

Tai kad ne tiek fiskalines tiek monetarines priemones darbo vietu kurimui galima naudoti tik ypatingai trumpam laikotarpiui, cia joks ne darbo garantas ar pagrindas

Ilgas laikotarpis tėra (ypatingai) trumpų laikotarpių seka. Ir ką?

[John]

Ilgas laikotarpis tėra (ypatingai) trumpų laikotarpių seka. Ir ką?

Stabilumas.