Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Creatium]

O kaip Lenkija? Dabar geriausiai laikosi būtent ne Eurozonos šalys, Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, Lenkija, UK.

Eurą turi ir nemažai labai turtingų ES šalių. Tad tai nėra kažkoks tai nenuginčijamas įrodymas.

[Aš]

O kaip Lenkija? Dabar geriausiai laikosi būtent ne Eurozonos šalys, Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, Lenkija, UK.

Šveicarija, Norvegija apskritai nėra ES narės. Ir nėra, nes narystė ES jų klestėjimui galėtų pakenkti. Šveicarijai tektų derinti finansų politiką, o finansų sektorius jai yra itin reikšmingas. Norvegijai galėtų tekti dalintis savo ištekliais. Kam jai to reikia? Ji vykdo įvairiais labdaros programas pati, bet šelpia tik tiek, kiek pati nori, o ne pagal kokias nors taisykles ir įsipareigojimus. Žiūrint grynai per norvegų interesų prizmę, jiems šiuo metu tai yra geriausias pasirinkimas. Gal kažkada kai nafta pasibaigs jie persigalvos.

Gerai besiverčiančių šalių yra tiek Euro zonoje, tiek už jos ribų. Tarkim, JK neprilygsta Vokietijai. Būtų galima sakyti, kad Lenkijos zlotas leido šiai šaliai lanksčiau reaguoti į krizę ir taip lengviau ją pernešti, bet ekonominė krizė yra epizodinis reiškinys. Euro nauda turėtų būti suvokiama ilgojoje perspektyvoje, o ne specifiniam pasirinktam ir laikinam, pvz., krizės kontekste.

Manau, kad veikia bendras dėsnis, jog kuo prasčiau verčiasi valstybė, tuo labiau ji yra suinteresuota būti kokios nors šalių grupės nare ieškodama ten atramos savo augimui. Dėl to natūraliai vargingesnės šalys labiau linkusios jungtis prie Euro zonos ir tarp tų, kurios nusprendžia pasilikti išorėje, yra daugiau pasiturinčių nei stangnuojančių. Tačiau tai nepaneigia paties euro naudos. Sunkumai, su kuriais susiduria kai kurios Euro zonos narės, pvz., PIGS+, yra jų nacionalinės politikos pasekmė. O narystė EZ nacionalinės politikos permušti negali, nes nėra tiek ribojanti ir įpareigojanti.

[Tomas]

O narystė EZ nacionalinės politikos permušti negali, nes nėra tiek ribojanti ir įpareigojanti.

Deja, bet yra.

[Aš]

Juk praktika rodo ką kitą. Ji yra įpareigojanti, bet ne tiek, kad užkirstų kelią neprotingiems nacionaliniams sprendimams ir apsaugotų šalis nares nuo neatsakingos valdžios.

Egzistuoja Mastrichto kriterijai. Bet šiai dienai jie veikia tik iki įstojimo į EZ (ir tai ne visada - prisiminkim Graikiją), o po to tai labiau rekomendacija nei griežtas reikalavimas. Į tų rekomendacijų paisymą žiūrima pro pirštus. Nenuostabu, nes kriterijus šiai dienai tenkina berods tik Estija (??).

[Creatium]

Lietuvoje kartais padiskutuojama apie būtinybę turėti "valstybinį" banką, tam kad ekonomika būtų mažiau priklausoma nuo užsienio kapitalo. Dažniausiai tos diskusijos greit baigiasi pareiškus, kad valstybė neturi kištis į verslą, arba Europos Sąjunga draudžia.

Bet iš tiesų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vokietijoje nuo 1948 metų veikia 100% valstybinis bankas KfW (www.kfw.de) nuolat finansuojantis įvairius į valstybės progresą orientuotus projektus (primityviausias pavyzdys - lengvatinės paskolos gyventojams statantiems taupius namus), dalyvaujantis "privatizuojant" valstybės valdomas įmones ir t.t. ir pan.

Manau, kad LT turėtų nepabijoti imti pavyzdį iš vokiečių. Lydeka (valstybinis bankas ) kūdroje pilnoje karosų (skandinavų bankų) tikrai nepakenktų

Bankas turi ir gali veikti tik nepriklausomai. Pas mus kol kas tai yra neįmanoma, jeigu žiūrėsime į tai, kokios tendencijos yra atėjus naujai valdžiai: įprastinių įmonių vadovai keičiami savais, organizacijų vadovai keičiami vėl gi savais.

[Tomas]

Bankas turi ir gali veikti tik nepriklausomai. Pas mus kol kas tai yra neįmanoma, jeigu žiūrėsime į tai, kokios tendencijos yra atėjus naujai valdžiai: įprastinių įmonių vadovai keičiami savais, organizacijų vadovai keičiami vėl gi savais.

Na kodėl. To paties vokiško KfW "valdyboj" sėdi tuometinė valdžios grietinėlė pradendant finansų ministru. Dėl to bankas blogiau ar geriau dirbti nepradeda.

[index]

/\ Matai, viena yra "bankas" (panašus į Europos mastu veikiančius EIB ir EBRD, kurie iš tikro yra ne bankai, o agentūros teikiančios grąžintiną paramą), o kita tikras bankas. Pirmasis atvejis pas mus praktiškai egzistuoja ir visokios lengvatinės paskolos dalinamos per visokiausias agentūras tik kaip galutinį tarpininką pasirenkant komercinius bankus ir kredito unijas. Jei agentūras pavadintum banku realiai niekas nepasikeistų.

Valstybinį banką stumiantis pensininkas Bronius nori tikro banko, tik tokio, kuris mokėtų dideles indėlių palūkanas, dalintų paskolas su mažomis palūkanomis ir taikytų mažus mokesčius už grynųjų pinigų operacijas pensininkams. O tai yra visai kas kita.

[Aš]

Atkreipkit dėmesį į LT kreivę nuo 2009 iki šių metų.

Nors tikslų dar reikia siekt toliau, tai nebuvo tik kalbos:

Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Mūsų ekonomika turėtų būti labiau orientuota į paslaugų sektorių, proto ir žinių panaudojimą. Šioje srityje stengiamės pritraukti stambias užsienio kapitalo įmones, - dėstė premjeras.

http://www.balsas.lt/naujiena/510156...aslaugu-centru



Per capita nuo estų tebegaunam malkų, bet situacija bent jau aiškiai keičiasi mūsų naudai.

Grafiką paišė Žygimantas Mauricas.

[Lettered]

Gerai besiverčiančių šalių yra tiek Euro zonoje, tiek už jos ribų. Tarkim, JK neprilygsta Vokietijai. Būtų galima sakyti, kad Lenkijos zlotas leido šiai šaliai lanksčiau reaguoti į krizę ir taip lengviau ją pernešti, bet ekonominė krizė yra epizodinis reiškinys. Euro nauda turėtų būti suvokiama ilgojoje perspektyvoje, o ne specifiniam pasirinktam ir laikinam, pvz., krizės kontekste.

Tame ir esmė, jog UK turėdama eurą būtų žymiai prastesnėje situacijoje nei yra dabar, nes skolos kosminės, tačiau ūkis ir vartojimas laikosi panašiai kaip Vokietijoje. Euro nauda galėtų būti ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir trumpalaikėje, jei būtų vykdoma protinga politika. Tuomet ir tie patys danai ar švedai prašytųsi į eurozoną.

/\
Valstybinį banką stumiantis pensininkas Bronius nori tikro banko, tik tokio, kuris mokėtų dideles indėlių palūkanas, dalintų paskolas su mažomis palūkanomis ir taikytų mažus mokesčius už grynųjų pinigų operacijas pensininkams. O tai yra visai kas kita.

Arba paprasčiau - sudaryti konkurenciją, kas muštų kainą ir didintų konkurencingumą bei vartojimą

[index]

Arba paprasčiau - sudaryti konkurenciją, kas muštų kainą ir didintų konkurencingumą bei vartojimą

Arba paprasčiau - dirbti nuostolingai, deginti kapitalą, teikti visokais atgyvenusias nuostolingas paslaugas ir vaidinti, kad "dirba žmogui".

[Lettered]

Arba paprasčiau - dirbti nuostolingai, deginti kapitalą, teikti visokais atgyvenusias nuostolingas paslaugas ir vaidinti, kad "dirba žmogui".

Bent jau mokesčius mokėtų

[index]

Bent jau mokesčius mokėtų

Lyg dabar nemoka. Atleisk, bet nusišneki kaip koks Bradauskas...

[Lettered]

Lyg dabar nemoka. Atleisk, bet nusišneki kaip koks Bradauskas...

Aha, moka kelis tūkstančius, turbūt nelabai supranti, kodėl Lietuva paskutinė ES pagal mokesčių surinkimą, nors jie gana nemaži Šiaip nematau priežasčių, kodėl valstybės pinigus (sodra, ES parama ir pan.) turėtų administruoti komerciniai bankai ir iš to savo dalį pasiimti? Eina kalba ne apie komercinę konkurenciją.

[index]

Aha, moka kelis tūkstančius, turbūt nelabai supranti, kodėl Lietuva paskutinė ES pagal mokesčių surinkimą, nors jie gana nemaži Šiaip nematau priežasčių, kodėl valstybės pinigus (sodra, ES parama ir pan.) turėtų administruoti komerciniai bankai ir iš to savo dalį pasiimti? Eina kalba ne apie komercinę konkurenciją.

Lyg nežinotum apie nuostolių atskaitymą, kurį daro ir kitos bendrovės ir kodėl toks dalykas yra logiškas.

Gal dėl to, kad tokiu atveju valstybei nereikia investuoti į infrastruktūrą, kuri gal niekada neatsipirks + greičiausiai negalės garantuoti palūkanų už tas administruojamas lėšas, palyginus su tomis, kurias moka komerciniai bankai.

[Lettered]

Lyg nežinotum apie nuostolių atskaitymą, kurį daro ir kitos bendrovės ir kodėl toks dalykas yra logiškas.

Gal dėl to, kad tokiu atveju valstybei nereikia investuoti į infrastruktūrą, kuri gal niekada neatsipirks + greičiausiai negalės garantuoti palūkanų už tas administruojamas lėšas, palyginus su tomis, kurias moka komerciniai bankai.

Manai sudėjus pelną ir nuostolį, pastarasis niekur nedingsta ir balansas visada gaunasi teisingas?
Komerciniai bankai dabar palūkanų praktiškai nemoka, tačiau už paslaugas uždirba šimtus milijonų, kodėl valstybė turėtų tą atiduoti? Eina kalba apie valstybės pinigus, ne privačius, todėl tai nėra tiesioginė konkurencija su privačiais bankais, dėl ko toks bankas turėtų žlugti. Taip pat yra projektų, kuriems reikia paskolų, bet dėl jų ilgalaikio atsiperkamumo ir rizikos komerciniai bankai negali skolinti.

[Tomas]

/\ Matai, viena yra "bankas" (panašus į Europos mastu veikiančius EIB ir EBRD, kurie iš tikro yra ne bankai, o agentūros teikiančios grąžintiną paramą), o kita tikras bankas. Pirmasis atvejis pas mus praktiškai egzistuoja ir visokios lengvatinės paskolos dalinamos per visokiausias agentūras tik kaip galutinį tarpininką pasirenkant komercinius bankus ir kredito unijas. Jei agentūras pavadintum banku realiai niekas nepasikeistų.

Kaip suprantu KfW yra "tikras" bankas (tiesa mažmeninėje, "bradauskinėje" rinkoje nedirbantis). Tuo tarpu mūsų tautinės agentūros turbūt tik skirsto iš kažko gaunamas lėšas (nesidomėjau)?

Valstybinį banką stumiantis pensininkas Bronius nori tikro banko, tik tokio, kuris mokėtų dideles indėlių palūkanas, dalintų paskolas su mažomis palūkanomis ir taikytų mažus mokesčius už grynųjų pinigų operacijas pensininkams. O tai yra visai kas kita.

Tai buvo kažkada šneka, kad visokias mokėjimo paslaugas galėtų teikti "Lietuvos paštas" ar jo pagrindu sukurta įstaiga. Kita vertus dabar nemažai finansinių paslaugų teikiama per "Perlo" terminalus. Visai gerai, nes juos Lietuvoj gali rasti ir viškuose užkampiuose, kur nėra nei bankomatų, nekalbant apie pačius bankų skyrius.

[index]

Kaip suprantu KfW yra "tikras" bankas (tiesa mažmeninėje, "bradauskinėje" rinkoje nedirbantis). Tuo tarpu mūsų tautinės agentūros turbūt tik skirsto iš kažko gaunamas lėšas (nesidomėjau)?

Tai mūsiškės agentūros lengvatinėmis sąlygomis skolina tiek ES, tiek valstybės lėšas, bet daugiausia ES, nes kitaip nei vokiečiai mes patys pakankamai jų neturime. Už tokį EBRD ir EIB analogą šalies ribose nieko prieš ir aš neturėčiau, bet Bradauskas ne tai stumia.

Tai buvo kažkada šneka, kad visokias mokėjimo paslaugas galėtų teikti "Lietuvos paštas" ar jo pagrindu sukurta įstaiga. Kita vertus dabar nemažai finansinių paslaugų teikiama per "Perlo" terminalus. Visai gerai, nes juos Lietuvoj gali rasti ir viškuose užkampiuose, kur nėra nei bankomatų, nekalbant apie pačius bankų skyrius.

Tai paštas dabar jau teikia tokias mažmenines paslaugas. Tam buvo Snoro kioskeliai naudojami. Bet vis tiek "bankai negeri", nes nenori tokių paslaugų teikti.

Nors kur čia norėti blaivaus požiūrio kai net turintys "ekonomikos profesorių" vardus sugeba aiškinti, kad blogai, nes "bankai moka mažas indėlių palūkanas ir žmonės neuždirba" ir "gerai, kad CB mažina palūkanų normas ir taip skatina skolinimasi ir ekonomikos augimą".

[Lettered]

Nors kur čia norėti blaivaus požiūrio kai net turintys "ekonomikos profesorių" vardus sugeba aiškinti, kad blogai, nes "bankai moka mažas indėlių palūkanas ir žmonės neuždirba" ir "gerai, kad CB mažina palūkanų normas ir taip skatina skolinimasi ir ekonomikos augimą".

Gal jums reiktų peržiūrėti savo teoriją, nes toks aklas įsitikimas irgi nėra gerai Argi blogai, jog yra žemos palūkanos? Ar jums nėra skirtumo, mokėti 3% ar pvz. 9% už būsto paskolą? jau geriau tegul už indėlius nieko neduoda ar netgi apmokestina, bet nekelia palūkanų už paskolas.

[index]

Gal jums reiktų peržiūrėti savo teoriją, nes toks aklas įsitikimas irgi nėra gerai Argi blogai, jog yra žemos palūkanos? Ar jums nėra skirtumo, mokėti 3% ar pvz. 9% už būsto paskolą? jau geriau tegul už indėlius nieko neduoda ar netgi apmokestina, bet nekelia palūkanų už paskolas.

Žemos palūkanos kai kuriais atvejais tikrai nėra blogai.

Kita vertus, kaip suprantu, pritartum tos mano pažįstamos profesorės minčiai, kad bankas turi mokėti 5 proc. palūkanas už indėlius ir skolinti už 3 proc. (ar blogiausiu atveju 5-6 proc.), kad tik paprastam žmogui būtų geriau?

[Lettered]

Žemos palūkanos kai kuriais atvejais tikrai nėra blogai.

Kita vertus, kaip suprantu, pritartum tos mano pažįstamos profesorės minčiai, kad bankas turi mokėti 5 proc. palūkanas už indėlius ir skolinti už 3 proc. (ar blogiausiu atveju 5-6 proc.), kad tik paprastam žmogui būtų geriau?

Taip, geriausia, jog skolintų už infliacijos lygio procentą + kažkoks nedidelis procentas veiklos išlaidoms, o už indėlius mokėtų irgi simboliškai, kad lašiniai nesikauptų kur nereikia, o būtų panaudojami produktyviai
O jūs aišku už tai, kad skolintų kuo brangiau, nes pats tuo užsiimat, atspėjau?