Beje, Lietuva seniausiai nevykdo Europos socialinės chartijos punkto dėl teisingo užmokesčio už darbą. Pagal jį ES šalyse minimalus atlyginimas turi siekti bent 60 proc. vidutinio. Vidutinis dabar maždaug 2200 Lt. Tai minimalus turi siekti bent 1320 Lt.
Pagal LLRI ir Co jis turi būti lygus 0.
ES klystkeliai, neveltui pramonė merdi
O tai priklauso nuo pačių žmonių. Reikia pradėti nuo mažų dalykų, pvz., išsikovoti iš darbdavio tokią pietų pertrauką, kokia priklauso pagal įstatymus. Spėju, kad tikrai daugiau nei 15 min. Darbdavys "nuleidžia" sprendimą, visi patyli, tarpusavyje paburba, tuo ir baigiasi. Darbdavys gal net nežino, kad yra nepatenkintų. Užtai jis patenkintas, nes darbo diena trunka ilgiau. Paprieštarautų vienas, antras, trečias, pusė kolektyvo ir būtų priverstas ieškoti kompromiso - neatleis juk pusės kolektyvo dėl tokios smulkmenos.
Beje, Lietuva seniausiai nevykdo Europos socialinės chartijos punkto dėl teisingo užmokesčio už darbą. Pagal jį ES šalyse minimalus atlyginimas turi siekti bent 60 proc. vidutinio. Vidutinis dabar maždaug 2200 Lt. Tai minimalus turi siekti bent 1320 Lt.
Yra toks dalykas kaip kolektyvinės darbo sutartys, tik jos nėra populiarios. Šiaip neturime profsąjungų - užsienyje jos yra iniciatoriai, deja, mes turime nemalonų šleifą...
Kita vertus, nesu susiduręs, kad pertraukos truktų tik 15 min., nebent jei esi užsikrovęs darbais ir pts nusprendi padirbėti per pertraukėlę.
Šiaip tos chartijos yra veikiau teorija. Prancūzija, Ispanija, Italija - iš esmės socialistinę patirtį turinčios valstybės, implentavo chartijas ir įvairias rekomendacijas, bet tai nėra šalys, kurios turėtų būti gerais pavyzdžiais. Lietuvoje darbo santykiai yra tikrai nelankstūs ir komplikuoti. Dar didesnė bėda yra tame, jog ex sovietiniai asmenys prisidėjo prie jų kūrimo.
Įdomi tema būtų apie tai koks egzistuoja ryšis tarp darbo santykių ir visuomenės kultūros.Pietinėje Europoje vietnė kultūra turi šiokios tokios įtakos. Nors ir Švedijoje panašiai - fika arba kavos petraukėlė (Silberis gal pakomentuos plačiau), jeigu neklystu, yra reglamentuota įstatymu.
Pagal LLRI ir Co jis turi būti lygus 0.
ES klystkeliai, neveltui pramonė merdi
Liberalizavimas būtinas, bet mano įsitikinimu, darbo santykiams nėra vieno tinkamo modelio, t.y. paprastai tariant, nėra valstybės nuo kurios galėtume nukopijuoti net ir efektyviausią "sistemą".
2010-2012 m. Lenkijos eksportas į Lietuvą padidėjo 63%, iki 2,2 mlrd. EUR. Tuo metu Lietuvos eksportas į Lenkiją padidėjo 10%, skaičiuoja kaimyninės šalies Ūkio ministerija.
Nulis emociju, nulis info. Bet geriau negu nieko. Kur klp. uostas? VAE?
Sis filmukas nereklamuoja Lietuvos kaip salies kad joje kazka pamatyti ar kokie ten dideli objektai stovi, o kviecia joje investuoti uzsienio imones - reklamuoja Lietuva kaip patrauklia sali kurti verslui. Tai kam kokiai IT ar elektronikos imonei mineti, kad pas mus va tokia VAE ar klp. uostas stovi? Kuom tai pasaktins LT kurti savo versla? Na, o apie logistika yra pamineta.
Vienintele persudyta vieta sakyciau yra "business friendly", visa kita manau visai neblogai pateikta...
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Nelabai aš supratau. Džiaugtis reikia, kad perka. Vadinasi kiti tiekėjai neaprūpina, arba užkėlė kainas.
Neseniai pasidžiaugėm, kad atsiranda galimybė eksportuoti pieno produktus. Nors jo žaliavos Lietuvoje irgi trūksta.
Dziaugtis, kad zaliavas is Lietuvos isveza vietoj to, kad butu kuriama pridetine verte?
Taip kaip mes parazituojam pirkdami iš jų pigias prekes.
Pirma:
valstybei produkta parduoti yra naudinga, o zaliavas nenaudinga. Zaliavas dziugiai pardavineja nebent trecio pasaulio salys.
Antra: Ar Lietuva subsidijuoja Lietuvos verslininkus perkancius kinijos prekes?
Nesaminingas palyginimas zodziu.
Kadangi Kinijos prekybos balansas su Europa yra toks, o ne kitoks - atgal grizta daugiau tusciu konteineriu, todel galima isimesti zaliavu. Pridejus transportavimo kaina is Europos rastu neapsimoketu vezti.
Čia tas pats kas remti tekstilę. Kažin, ar lentų pjovimas yra iš prioritetinių pramonės šakų. Tuo labiau, kaip dar kaime randa darbuotojų, nes skundėsi, kad nėra, o esamų daugelis nepareigingi, nepatikimi, mėgstantys užgerti.
Manau ne visai tas pats, kadangi Lietuvoje yra daug medienos ir ja perdirbant vietoj zaliavos eksportavimo galima uzdirbti labai daug ir simtams metu i prieki.
Valstybeje esamos zaliavos vertimas produktais yra labai savrbu.
Tie valdiški miškai yra mūsų visų. Aš, pavyzdžiui, noriu, kad juos parduotų už geriausią įmanomą kainą. Jeigu kas norit pardavinėti pigiau, tai pardavinėkit nuosavą mišką.
Manau, kad valstybė išloštų net jei saviems gamintojams valstybinis miškas būtų duodamas nemokamai. Tai būtų kaip subsidija. Rezultatas: darbo vietos, gamyba, eksportas, verslas galėtų sparčiau plėstis, modernizuotis, taptų konkurencingesnis. O vaikytis didesnės kainos pamirštant visa kita yra indėniškas mąstymas.
Manau, kad valstybė išloštų net jei saviems gamintojams valstybinis miškas būtų duodamas nemokamai. Tai būtų kaip subsidija. Rezultatas: darbo vietos, gamyba, eksportas, verslas galėtų sparčiau plėstis, modernizuotis, taptų konkurencingesnis. O vaikytis didesnės kainos pamirštant visa kita yra indėniškas mąstymas.
Rezultatas: tie gamintojai tikrai rastų būdą nemokamai gautą medieną parduoti tiems patiems kiniečiams. Kažkokia jau buvo panaši istorija, kai ąžuolinėse dėžėse veždavo menkaverčius siuntinius į Norvegiją.
Dziaugtis, kad zaliavas is Lietuvos isveza vietoj to, kad butu kuriama pridetine verte? .
Tą patį nupirks latviai ar lenkai ir perparduos kinams (iš dalies taip ir vyko). Čia reikia ES mąstu žiūrėti antidempinginių priemonių, nes eksporto muitą uždėti sudėtinga dėl laisvos prekybos sutarčių.
O iš kitos pusės, miškų politika pas mus chaotiška, yra vietinių priemonių riboti. Betgi mes orientuojamės į laukinį liberalizmą.
Nežinau ar šis straipsnis jau buvo įkeltas į forumą ir apskritai, gal ne čia jo vieta, bet tegul moderatoriai mane pataiso, nes man ši tema, atrodo įdomi.
Prieš keltą mėnesiu teko susidurti su juodaodžiu vaikinu, kuris dirba įmonėj "Švaros broliai", teko pirkti Rimi taip pat pas juodaodį kasininką, o ir McDonald's restorane už prekystalio mačiau mergaitę mulatiškų bruožų, kalbančią lengvu akcentu. :
/\ Kuomet sienos atviros, nelabai mums čia jau ir gresia kažkas. Vieną dieną matei, kitą jie jau UK bus. Lietuvoje jie turėtų išgyventi socialinę krizę. Pradedant nuo žvilgsnių, ir gan dažnai piktų, baigiant vienatvę, nes čia jų pačių labai mažai. Nebent, jie patinka lietuvaitėms ar turi draugų. Bet, skirtumas didelis, kai UK einant gatve į tave niekas nekreiptų dėmesio ir kuomet Lietuvoje eini ir visi spokso nustėrę Pats ne kartą netyčia užsispoksojau, nes tikrai kažkaip labai neįprasta pamatyti gatvėje, nors per TV begalybę kartų esi juos matęs.
Kai atsiras kritinė masė, nebesuks žmonės taip žvilgsnio į juos. Štai juodukų vaikų, kalbančių lietuviškai, nėra taip jau mažai, karts nuo karto vis pasimato. Gariūnuose paauglė vietnamietė švaria lietuvių kalba pardavinėja dėklus telefonams. Vaistininkai vis tai vienas, tai kitas libanietis ar arabas pasitaiko. Kai kurie įsitvirtina, nepaisant visko. Bet manau, kad visgi didžiausia imigracijos banga bus iš žmonių, kurie labai išvaida nesiskiria nuo mūsų, o ir kultūra skiriasi mažiau - ukrainiečių, baltarusių.
Rezultatas: tie gamintojai tikrai rastų būdą nemokamai gautą medieną parduoti tiems patiems kinečiams. Kažkokia jau buvo panaši istorija, kai ąžuolinėse dėžėse veždavo menkaverčius siuntinius į Norvegiją.
Tai jei sugebama tik brangiau parduoti, tai išvis reikia uždaryti tas gamyklas, išparduoti dalimis, tada išparduoti žaliavas ir sėdėti plynam lauke džiaugiantis sėkmingu verslu.
Comment