Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

TVF litų neskolina

[index]

TVF litų neskolina

TVF'as skolina SDR'us. O litų irgi nelabai kas skolino, o jei skolino tai už dideles palūkanas.

LB irgi valstybei neskolina (yra dėl ko, ir dėl to tai pakankamai tvirtai įkalta įstatymuose), todėl šitą laikom tvirta, nekeičiama sąlyga.

[Tomas]

O kas sako, kad LB turi skolinti? Paėmus 2008 metų VVP aukcionų rezultatus matome, kad norinčių skolinti litus netrūko.

[index]

O kas sako, kad LB turi skolinti? Paėmus 2008 metų VVP aukcionų rezultatus matome, kad norinčių skolinti litus netrūko.

Bandau skaityti mintis. Klausimas, už kokias palūkanas (btw., VVP išplatintų 2009 m. palūkanos nevertinant terminų svyravo apie 5-7 proc., taupymo lakštų, 1 m. trukmės, net apie 7,8 proc. ). Kad galima buvo bandyti daugiau skolintis vidaus rinkoje (jei palūkanos panašios ar nedaug didesnės) diskutuoti galima, bet prie tuomečių palūkanų "skolintis daugiau ir čia nieko tokio", tai tikrai reikia kažkaip kreivai mąstyti.

[Tomas]

Tiesiog kai skoliniesi litus, tai tos palūkanos iš esmės dzin.

[index]

Tiesiog kai skoliniesi litus, tai tos palūkanos iš esmės dzin.

Jei laikaisi tokios nuomonės, tai vis tiek prieini prie to, kad arba tektų priversti LB skolinti Vyriausybei arba supirkti obligacijas (t.y. skolinti Vyriausybei). Tačiau,

LB irgi valstybei neskolina (yra dėl ko, ir dėl to tai pakankamai tvirtai įkalta įstatymuose), todėl šitą laikom tvirta, nekeičiama sąlyga.

O kas sako, kad LB turi skolinti?

[Eidvis]

Tiesiog kai skoliniesi litus, tai tos palūkanos iš esmės dzin.
Atvaizdas

1. Krizės laikotarpiu iš užsienio (>90% skolos) ir tuo pačiu iš Lietuvos (nes kas turi pinigų skolinti - dažniausiai ir smegenų turi) niekas litais tokių sumų, kokių reikėjo, nebūtų skolinęs. Daug kas prognozavo lito devalvaciją ir tik paskutiniai kvailiai tokiu metu būtų galėję valstybei skolinti litus. Devalvacija yra kur kas labiau tikėtina, nei valstybės bankrotas ir investuotojai jos daug labiau bijo.

2. Gal gali paaiškinti ką nori pasakyti šituo grafiku? Suprantama, kad kelis kartus išaugus poreikiui skolintis ir kelis kartus išaugus palūkanų normai - daugiau buvo gauta ir pasiūlymų skolintis. Tai nelabai suprantu ką tu tuo nori pasakyti? Nes šiaip jau nėra skirtumo kiek kas tau nori skolinti - svarbu už kokias palūkanas nori skolinti. Jeigu Lietuva būtų mokėjus 100% palūkanas - norinčiųjų skolintis būtų buvę šimtą, jeigu ne tūkstantį kartų daugiau. Dėl to niekas neklausia - ar kas nori Lietuvai paskolinti. Klausimas yra - ar kas nors nori Lietuvai paskolinti už protingą kainą. Ir pasakymas "Lietuvai niekas nenorėjo skolinti" yra dažniausiai sakomas su viltimi, kad žmogus mąsto ir kad jam nereikės atskirai aiškinti, kad kalba eina apie skolinimą už protingas palūkanas.

[Creatium]

I. Šimonytė. Apie „nedaskolintą“ Lietuvą

[Lettered]

Jei laikaisi tokios nuomonės, tai vis tiek prieini prie to, kad arba tektų priversti LB skolinti Vyriausybei arba supirkti obligacijas (t.y. skolinti Vyriausybei). Tačiau,

Taip išeina, reikia keisti įstatymus?

[index]

Taip išeina, reikia keisti įstatymus?

Jei nori, kad valstybė skolintųsi daug t.y. "kiek reikia" ir galėtum nuolat turėti biudžeto deficitą be finansavimo problemų - taip. Tiesa, tokiu atveju vėl atsiras visokių įdomių problemų.

[Lettered]

Jei nori, kad valstybė skolintųsi daug t.y. "kiek reikia" ir galėtum nuolat turėti biudžeto deficitą be finansavimo problemų - taip. Tiesa, tokiu atveju vėl atsiras visokių įdomių problemų.

Jeigu nebūtų skolinamasi tiek, kad deficitas pasidarytų kosminis, tuomet problemų būtų dar mažiau.

[index]

Jeigu nebūtų skolinamasi tiek, kad deficitas pasidarytų kosminis, tuomet problemų būtų dar mažiau.

Tai aš tam pritariu, bet tiek Tomas, tiek Butkevičius sako, kad skolintis kaip tik reikia daugiau.

[balietis]

Butkevičius anksčiau kitaip šnekėjo, ne faktas, kad vėl neapsigalvos

[Lettered]

Butkevičius anksčiau kitaip šnekėjo, ne faktas, kad vėl neapsigalvos

Jau persigalvojo, nori išlaikyti mažą deficitą, kad galėtume eurą įsivesti:

Praėjusią savaitę premjeras BNS sakė, kad kitų metų biudžeto išlaidos didės, atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymą, – iki vieno milijardo litų, o fiskalinis deficitas, pasak jo, turėtų siekti 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitų metų valstybės biudžetas yra labai svarbus, šaliai siekiant 2015 metais įsivesti eurą. Kad Lietuva galėtų įstoti į euro zoną, ji turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/750826...-metu-biudzeta

[Tomas]

1. Krizės laikotarpiu iš užsienio (>90% skolos) ir tuo pačiu iš Lietuvos (nes kas turi pinigų skolinti - dažniausiai ir smegenų turi) niekas litais tokių sumų, kokių reikėjo, nebūtų skolinęs. Daug kas prognozavo lito devalvaciją ir tik paskutiniai kvailiai tokiu metu būtų galėję valstybei skolinti litus. Devalvacija yra kur kas labiau tikėtina, nei valstybės bankrotas ir investuotojai jos daug labiau bijo.

Jaunųjų koncervatorių minčių vingiai kartais glumina. Supaprastintas pvz. Pilietis X turi 100Lt, kurių vertė šiuo metu 28,96€. Valdžia devalvuoja litą iki 4Lt/€. Piliečio X piniginis turtas sumažėja iki 25€. Plietis dėl devalvacijos praranda beveik 4€. Pilietis Y turi 100Lt, už kuriuos nuperka 100Lt nominalios vertės Lietuvos VVP, kuriuos po metų valdžia išperka už 105Lt. Per tą laiką valdžia devalvuoja litą iki 4Lt/€. Valdžia savo VVP išperka už minėtus 105Lt, t.y. 26,25€. Pilietis Y dėl devalvacijos praranda tik 2,71€.

Tai kuris lieka kvailiu? Ant cash'o sėdintis pilietis X, ar į VVP litus investavęs pilietis Y?

2. Gal gali paaiškinti ką nori pasakyti šituo grafiku? Suprantama, kad kelis kartus išaugus poreikiui skolintis ir kelis kartus išaugus palūkanų normai - daugiau buvo gauta ir pasiūlymų skolintis. Tai nelabai suprantu ką tu tuo nori pasakyti? Nes šiaip jau nėra skirtumo kiek kas tau nori skolinti - svarbu už kokias palūkanas nori skolinti. Jeigu Lietuva būtų mokėjus 100% palūkanas - norinčiųjų skolintis būtų buvę šimtą, jeigu ne tūkstantį kartų daugiau. Dėl to niekas neklausia - ar kas nori Lietuvai paskolinti. Klausimas yra - ar kas nors nori Lietuvai paskolinti už protingą kainą. Ir pasakymas "Lietuvai niekas nenorėjo skolinti" yra dažniausiai sakomas su viltimi, kad žmogus mąsto ir kad jam nereikės atskirai aiškinti, kad kalba eina apie skolinimą už protingas palūkanas.

Jei Lietuvos Bankas būtų anksčiau išsitraukęs galvą iš subinės, nebūtų reikėję ir neprotingų palūkanų.

[balietis]

Pilietis X greiciausiai santaupas laikys eurais. Arba dės depozitus trumpiem laikotarpiam, kol paaiškės kas ir kaip, o va kai patikės, kad devalvacijos grėsmė praėjo, tai varys pirkti VVP.

[Tomas]

Jei laikaisi tokios nuomonės, tai vis tiek prieini prie to, kad arba tektų priversti LB skolinti Vyriausybei arba supirkti obligacijas (t.y. skolinti Vyriausybei). Tačiau,

Tiesiogiai jis to nedaro, bet sudarydamas atpirkimo sandorius su PFI LB padidina paklausą valstybės VVP. Tą patį daro ir ECB, ir FEDas ir kiti CB - tai visiškai normali praktika, kelianti siaubą tik vainienėms. Pastaruosius porą metų LB pastoviai "laiko" 200-300mln. vertės valstybės VVP.

[Sula]

Pilietis X greiciausiai santaupas laikys eurais. Arba dės depozitus trumpiem laikotarpiam, kol paaiškės kas ir kaip, o va kai patikės, kad devalvacijos grėsmė praėjo, tai varys pirkti VVP.

X pilietis taip ir darė

[index]

Tiesiogiai jis to nedaro, bet sudarydamas atpirkimo sandorius su PFI LB padidina paklausą valstybės VVP. Tą patį daro ir ECB, ir FEDas ir kiti CB - tai visiškai normali praktika, kelianti siaubą tik vainienėms. Pastaruosius porą metų LB pastoviai "laiko" 200-300mln. vertės valstybės VVP.

Visgi, tai yra trumpalaikis instrumentas ir taip valstybės skolinimosi kainos tikrai ženkliai nenumuši. Tam reiktų supirkinėti VVP dideliais kiekiais ir laikyti iki išpirkimo ar bent pakankamai ilgą laiką.

Bet tai grėstų lito padengimui (kuris pas mus kietas ) ir grėstų didelė infliacija su valiutos nuvertėjimu, kas turi savo irgi labai nemalonių efektų.

[Tomas]

Pilietis X greiciausiai santaupas laikys eurais. Arba dės depozitus trumpiem laikotarpiam, kol paaiškės kas ir kaip, o va kai patikės, kad devalvacijos grėsmė praėjo, tai varys pirkti VVP.

Kaip minėjau - pavyzdys supaprastintas. Pilietis X gali būti banku, o 100Lt - dešimtimis ir šimtais milijonų Lt. Spėkite kas būtų, jei visi nutartų keisti litus į eurus?

Bet tai grėstų lito padengimui (kuris pas mus kietas ) ir grėstų didelė infliacija su valiutos nuvertėjimu, kas turi savo irgi labai nemalonių efektų.

Tai tik opiumas liaudžiai. Lietuvos Banko duomenimis pinigų agregatas P1 (grynieji + vienadieniai indėliai) yra >36mlrd. Lt, tuo tarpu aukso ir užsienio valiutos atsargos yra tik šiek tiek daugiau nei 20mlrd. Lt vertės. Taigi tas "kietas" padengimas tėra 55%.