Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Tai galima "skolintis" iš vietinių
Net krizių kriziniais 2009-ais metais Lietuva neturėjo jokių problemų skolinantis litais vidaus rinkoje.

Tai bet žiūrint pagal paprasčiausią Keynesian logiką tokiu atveju valstybė nusiurbtų pinigus iš vartojimo (išleistų irgi, bet valstybės išlaidų net efekto, tokiu atveju irgi nėra), vietinių kapitalo rinkų ar indėlių (kurie reiškia bankų sveikatą ir skolinimą). Taip, kad pagal Keynesian logiką tai nebūtų geras sprendimas.

Aišku, iš tikro aš irgi pritarčiau skolinimuisi vidaus rinkoje, bet manau vietiniai arba norėjo skolinti labai trumpiems terminams arba reikalaujamos palūkanos buvo ženkliai didesnės.

[senasnamas]

Diskusijai pagyvinti
http://human-rights-lithuania.org/wordpress/?p=186

Kitaip sakant, D.Grybauskaitė neleido Lietuvos vyriausybei pasiskolinti iš TVF trūkstamų pinigų už maždaug 3,5 proc. metinių palūkanų, ir vietoj to nutarė išplatinti Lietuvos valstybės obligacijas JAV. Kaip žinia, pernai rudenį premjeras A.Kubilius, grįžęs iš JAV, mums džiugiai pranešė, kad jis parsivežė apie 1,5 mlrd. dolerių, pasiskolintų už maždaug 10 proc. metinių palūkanų.

Man irgi nelabai aišku, kodėl negalėjo skolintis iš gyventojų. Indėlių bankuose juk yra bent kelios dešimtys mlrd., bankų palūkanos vienas kitas procentas. Tai išleidus valstybės obligacijų su kokiom 5 proc. palūkanom skolinančių būtų. Ir gyventojai dar uždirbtų. Bet pagal idėjinę logiką, matyt, geriau duoti uždirbti Vakarų partneriams. Kuo didesnės palūkanos, tuo partneriai labiau patenkinti.

Šiuo atveju ėmėm pinigus iš ten, kur buvo pigiausia ir didžiausia galimybė pasiskolinti dideles sumas (po kelis milijardus).

Ėmėm pinigus iš ten, kur spausdinimo presai sparčiausiai veikia .

[balietis]

Diskusijai pagyvinti
http://human-rights-lithuania.org/wordpress/?p=186

Man irgi nelabai aišku, kodėl negalėjo skolintis iš gyventojų. Indėlių bankuose juk yra bent kelios dešimtys mlrd., bankų palūkanos vienas kitas procentas. Tai išleidus valstybės obligacijų su kokiom 5 proc. palūkanom skolinančių būtų. Ir gyventojai dar uždirbtų. Bet pagal idėjinę logiką, matyt, geriau duoti uždirbti Vakarų partneriams. Kuo didesnės palūkanos, tuo partneriai labiau patenkinti.

Ėmėm pinigus iš ten, kur spausdinimo presai sparčiausiai veikia .

Ten beveik kiekvienas sakinys tam tavo straipsnyje tiesiog trykšta kompetencija ir patikimumu.
Aišku, kad galėjo skolintis iš gyventojų, kaipgi, gyventojai galėjo pirkti Taupymo Lakštus net ne su 5%, o su 8% metinių palūkanų, bet nepirko, nes bijojo devalvacijos. Taigi atsidaryk Taupymo Lakštų platinimo rezultatus ir pasižiūrėk.

[senasnamas]

Sprendimai dėl devalvacijos priklauso nuo tų pačių, kurie skolinasi. Aišku, viskas susiveda į pasitikėjimą valdžia. Skolinantys ne atspausdintus, o uždirbtus pinigus, rizikuoja labiau.

[deep'as]

Man irgi nelabai aišku, kodėl negalėjo skolintis iš gyventojų. Indėlių bankuose juk yra bent kelios dešimtys mlrd., bankų palūkanos vienas kitas procentas. Tai išleidus valstybės obligacijų su kokiom 5 proc. palūkanom skolinančių būtų. Ir gyventojai dar uždirbtų. Bet pagal idėjinę logiką, matyt, geriau duoti uždirbti Vakarų partneriams. Kuo didesnės palūkanos, tuo partneriai labiau patenkinti.

Ėmėm pinigus iš ten, kur spausdinimo presai sparčiausiai veikia .

Atmintis trumpoka?
1. Kas norės pirkti kažkokius neaiškius lakštus kai indėlių palūkanos užskyrocketinę iki 10proc.? Kaikas iki šiol tokias palūkanas gaudavo kol ūkio bankas neužsilenkė.
2. Skolintis iš vietos bankų irgi nebuvo galima nes tiek verslas tiek opozicija rėkė kad bankai laisvai skolina su minimalia rizika valstybei ir dėl to miršta verslas negaudamas jokių paskolų. Neatsimenu ar tuo metu dalyvavai šiame forume, bet jei dalyvavai tai garantuotai pats ne vieną straipsnį būsi įmetęs apie Kubiliaus ir bankų sąmokslą ir skreudžiamą verslą. Čia panašiai kaip Kirkilas atėjus krizei garsiai manė kad nėra jokio reikalo skolintis iš TVF, o dabar garsiai mano kritikuoja Kubilius nesiskolino iš TVF.

[senasnamas]

Labai norint galima "iškratyti" tuos gyventojų indėlius apmokestinant, o perkantiems vyriausybės obligacijas taikyti lengvatas ir pan. Greitos mokesčių pertvarkos pavyzdžių yra . Bet čia labiau religinis ginčas, kuriame vieni tiki, kad Kubilius kažkodėl turėtų ieškoti šaliai parankiausio sprendimo (kas jam iš to?), kiti tuo netiki.
Tokios nuomonės ne tik kažkoks Riomerio univ. profesorius:

Girdamas paprastus valstybės piliečius, profesorius negailėjo kritikos valstybės vyrams. „Blogai, kad Vyriausybė nesiskolino iš piliečių. Jie pinigų turėjo daugiau, negu valstybei reikėjo skolintis. Piliečiai bankuose laikė savo lėšas už 3–4 proc. metinių palūkanų, o Vyriausybė užsienyje skolinosi ir mokėjo po 5–7 proc.metinių palūkanų. Taigi buvo galima sutaupyti, be to, palūkanos būtų likusios Lietuvoje, gyventojai tuos pinigus būtų išleidę ir taip valstybė dar būtų uždirbusi iš PVM bei kitų mokesčių“, – karščiavosi R.Jasinavičius.

Profesorius teisus. Štai iš 43,157 mlrd. Lt valstybės skolos užsieniui esame skolingi 35 mlrd. Lt. Kodėl taip nutiko? „Dėl Vyriausybės kompetencijos stokos, nenoro dirbti, įtikinti šalies piliečius skolinti savo valstybei. Tokią poziciją pavadinčiau nusikalstama“, – rėžė R.Jasinavičius.

bet ir LLRI ekspertė:

Taigi visi piktinamės ir dejuojame dėl išlaidų butams ar namams šildyti, tačiau kažkodėl nekalbame apie valdžios vyrų aplaidumą, nesugebėjimą skolintis. O juk valstybės skolą per mokesčius grąžinsime visi (net pensininkai), parduotuvėse pirkdami maisto produktus ar bet kokias kitas prekes.

Kalbama nebūtinai apie 2009 m.
http://verslas.delfi.lt/verslas/band....d?id=61055441

[balietis]

Labai norint galima "iškratyti" tuos gyventojų indėlius apmokestinant, o perkantiems vyriausybės obligacijas taikyti lengvatas ir pan.

Visą laiką jaučiau, kad naktinei mokesčių reformai kažko trūko. Taigi pasirodo, Kubilius turėjo apmokestinti gyventojų indėlius bankuose. Gal tu per pilnatį geriau nerašyk į forumą.

[senasnamas]

Šiuo metu delčia, apšviesta 55 proc. mėnulio ploto .
Variantų gali būti ne vienas, pvz., bent paleisti soc. reklamą su šūkiu "būk patriotas, skolink valstybei" . Indėlių apmokestinimas nėra kažkoks baisus dalykas, juk vėliau tai buvo svarstoma ir, rodos, bus priimta nuo kitų metų. 2008-2009 m. tai galėjo būti taikoma ne greta visko, kas buvo padaryta, bet vietoj kažko. Pensijų mažinimas yra gerokai žiauresnis dalykas. Užtai pelningesnis.

[Lettered]

Tai bet žiūrint pagal paprasčiausią Keynesian logiką tokiu atveju valstybė nusiurbtų pinigus iš vartojimo (išleistų irgi, bet valstybės išlaidų net efekto, tokiu atveju irgi nėra), vietinių kapitalo rinkų ar indėlių (kurie reiškia bankų sveikatą ir skolinimą). Taip, kad pagal Keynesian logiką tai nebūtų geras sprendimas.

Aišku, iš tikro aš irgi pritarčiau skolinimuisi vidaus rinkoje, bet manau vietiniai arba norėjo skolinti labai trumpiems terminams arba reikalaujamos palūkanos buvo ženkliai didesnės.

Nenusiurbtų pinigų nuo vartojimo, nes tie pinigai stovi neįdarbinti, kas yra peilis po kaklu ekonomikai. Paradoksas, per krizę santaupos išaugo iki 50 mlrd. Lt maždaug, o valstybė tuo tarpu buvo priversta skolintis su dideliais procentais. Žodžiu labai neefektyvi sistema

[index]

Nenusiurbtų pinigų nuo vartojimo, nes tie pinigai stovi neįdarbinti, kas yra peilis po kaklu ekonomikai. Paradoksas, per krizę santaupos išaugo iki 50 mlrd. Lt maždaug, o valstybė tuo tarpu buvo priversta skolintis su dideliais procentais. Žodžiu labai neefektyvi sistema

Kaip jau rašiau, ten buvo šiaip "keinsisto žvilgsniu".

Taip. Būtų labai gerai skolintis būtent šitas gyventojų santaupas, jei skolinimosi kaina nebūtų ženkliai didesnė nei skolinimosi užsienyje. Manau, čia tikrai ne kažkoks Finmino sąmokslas, o paprasčiausiai gyventojai tokiomis sąlygomis valstybei skolinti nenori (tiek dėl to, kad nežino ir šiaip - indėlis vienintelis statistinio lietuvio taupymo būdas , tiek dėl to, kad kai kurie gal ir valstybe nepasitiki ar nepasitikėjo tada).

[Tomas]

Vis dar gajus mitas, kad per krizę "Lietuvai niekas nenorėjo skolinti". Pasižiūrėkime faktus:


"Bid to cover ratio" populiariai kalbant yra paraiškų įsigyti VVP ir išplatintų VVP vertės santykis.
Pvz. jei gauta pasiūlymų pirkti VVP už 20mln. Lt, o išplatinta 10mln. Lt vertės emisija, tai santykis yra 2. Kaip matome krizių-kriziniais 2009 ais metais paklausa Lietuvos VVP buvo netgi gerokai didesnė nei vidurkis. Myth busted

[index]

/\ Manau, kad šitie duomenys nėra išskirtinai Lietuvos vidaus rinkoje platintų VVP duomenys ir palūkanų norma irgi buvo tokia, kokia tuo metu jie buvo išplatinti (patys žinom kokia ).

[index]

Kažin ar kai kas nesiruošia eilinį kartą pigiai parsiduoti...

http://vz.lt/article/2013/8/30/i-vil...dovas?pageno=0

[Sula]

Kažin ar kai kas nesiruošia eilinį kartą pigiai parsiduoti...

http://vz.lt/article/2013/8/30/i-vil...dovas?pageno=0

Čia jau rimtas požymis, kad kažkam Rytuose padai svyla. Ir būtų gaila, jei mūsiškiai parsiduotų už supuvusį trigrašį.
Manau, pasiekimas būtų atsieti dujų kainą nuo naftos. Juolab LNG rinka jau senokai veikia.

[Tomas]

Butkevičius nesinchronizuoja savo minčių srauto su Kirkilu:

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad krizės metu buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą.

http://verslas.delfi.lt/verslas/a-bu...#ixzz2dnyqeVQR

P.S. Mauricas, Mačiulis ir Vainienė jau "loja" feisbuke.

[Eidvis]

Visi argumentai, kad Kubilius praskolino Lietuvą nebetenka prasmės, nes socdemai ją tik labiau būtų praskolinę.

[Tomas]

Ir būtų teisingai padarę

[index]

Ir būtų teisingai padarę

Ypač tuo metu kai niekas neskolino (2008 m. išplatinti obligacijų emisijos išvis nepavyko).

[Tomas]

"Niekas" - drąsiai pasakyta.

[index]

"Niekas" - drąsiai pasakyta.

Patikslinui "nelabai kas skolino" (TVF argumentas bent šiuo atveju netinka, nes jis kelia sąlygas ir jam argumentas "mūsų konstitucinė doktrina teigia, kad niekam nieko mažinti negalima" ne argumentas ).