Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Sakau, aš galėčiau prikibti tik prie to, kad 2009 m. biudžetą balansuoti vyriausybė bandė ne taip kaip reikia t.y. bandant didinti pajamas, o ne mažinti išlaidas (iš ekonominės pusės, nesvarbu ką kompensacinis teismas sakytų, tai būtų buvę teisingiau ).

Bet matyt tokiu atveju buvo tikėtasi dar didesnio gyventojų pasipriešinimo.

Beje, čia nėra kokia negera kritika, nes sprendimas po to buvo pakeistas ir tas jau suveikė tikrai neblogai. Tik įdomu, kaip būtų buvę jei bent pensijos bei biudžetinio sektoriaus atlyginimai būtų sumažinti iš karto kadencijos pradžioje. Tikrai, manau, būtų buvę dar geriau.

Na ir būtų BVP kritęs nę kažkelioliką, o gal dvimkelis procentus. Kam nuo to būtų geriau?

Taigi Šemeta esamuose suvaržymų rėmuose pasielgė teisingai. Ar jis tą darė sąmoningai, ar netyčia gavosi - jau kitas klausimas.

[Tomas]

Čia šiaip "propagandos" į temą apie tai, ką "sukėlė" Kubilius, Šimonytė, Grybauskaitė, Mačiulis, Nausėda (šitie du dėl kompanijos) ir visi kiti socdemų baubai.

Jau baigi mane įtikinti, kad būtent Kubilius sukėlė sausrą Amerikoj , dėl ko pakilo javų kainos ir geras 2012-ų metų Lietuvos derlius "išėjo su švilpuku".

[index]

Na ir būtų BVP kritęs nę kažkelioliką, o gal dvimkelis procentus. Kam nuo to būtų geriau?

Taigi Šemeta esamuose suvaržymų rėmuose pasielgė teisingai. Ar jis tą darė sąmoningai, ar netyčia gavosi - jau kitas klausimas.

Iš esmės biudžeto balanso požiūriu (laikantis prielaidos, kad didesnis biudžeto deficitas skatina ekonomikos augimą) didelio skirtumo neturėtų būti. Tik tokiu atveju būtų buvę šiek tiek geresnės sąlygos verslui, dėl ko tuo labai sunkiu metu (kai lėšų trūko net atsiskaitymams ir didelė dalis verslo buvo elementariai nelikvidus) būtų mažiau bankrotų, daugiau, daugiau darbo vietų ir automatiškai didesnė tiek paklausa, tiek pasiūla (gal ir eksportas būtų dar greičiau atsigavęs).

Aišku, pradėsi teigti, kad kokie pensininkai labai daug vartoja ir labai skatina ekonomiką. Bet čia dar labai didelis klausimas.

[Tomas]

dėl ko tuo labai sunkiu metu (kai lėšų trūko net atsiskaitymams ir didelė dalis verslo buvo elementariai nelikvidus)

Ir tokiu momentu siūlai dar mažinti valstybės išlaidas? T.y. mažakraujystę gydyti nuleidžiant dar daugiau kraujo? Taigi pats sau prieštarauji

[index]

Ir tokiu momentu siūlai dar mažinti valstybės išlaidas? T.y. mažakraujystę gydyti nuleidžiant dar daugiau kraujo? Taigi pats sau prieštarauji

Matai, tai nebūtų "kraujo nuleidimas", o "siurbliuko paduodančio kraują prisukimas" ir "kraujo nenusiurbimas" (nepadidinant mokesčių). Biudžeto deficito atžvilgiu tai toks sprendimas būtų kaip ir neutralus (nes pasiskolinti, išskyrus TVF, iš kurio nesiskolinome, galimybės 2009 m. pradžioje praktiškai nebuvo t.y. faktiškai buvo uždaras kraujo ratas, be perpylimo iš išorės) tik klausimas ar tie pinigai būtų sukūrę didesnę naudą likę privačiame sektoriuje ar perskirstyti per biudžetą.

Aš pats nesu visiškai tikras, tai ir svarstau. Iš vienos pusės, tikėtina, kad perskirstyti pinigai šiek tiek padidintų paklausą, tačiau tuo pačiu nusiurbimas iš privataus sektoriaus, tikėtina, sumažintų pasiūlą, kas irgi blogai.

[Aš]

geras 2012-ų metų Lietuvos derlius

Grafikas vaizduoja ne tik 2012 metus, o geras javų eksportas nepaaiškina tokio, sakyčiau kone fenomelaus, LT eksporto augimo. O ir pats eksportas yra tik vienas iš makro rodiklių, kuriuos galėčiau pateikti, iliustratyvus pavyzdys. Nesimaivyk

[Lettered]

Grafikas vaizduoja ne tik 2012 metus, o geras javų eksportas nepaaiškina tokio, sakyčiau kone fenomelaus, LT eksporto augimo. O ir pats eksportas yra tik vienas iš makro rodiklių, kuriuos galėčiau pateikti, iliustratyvus pavyzdys. Nesimaivyk Atvaizdas

Paaškinimas labai paprastas, visų pirma dideliam augimui pagrindas buvo žema palyginamoji bazė, per tą laiką augo kainos, ypač gamtos išteklių ir 2008 buvo žymiai aukštesnis vidaus vartojimas, tuo tarpu per krizę jam stipriai smukus, verslas persiorientavo į užsienio rinkas. Kadangi pas mus vienos mažiausių darbo sąnaudų ES, tą padarytų nebuvo sunku, nes didžioji dalis eksporto eina į ES. Labai gerai tas atsispindi imant konkrečių įmonių duomenis:
http://www.staticus.lt/images/other/apyvarta.png

[Aš]

Augimas yra kasmetinis, kad ir šių metų sausio-balandžio (naujausia) statistika rodo didžiausią metinį atitinkamo periodo eksporto augimą ES (kartu su Bulgarija po 15 proc. kaip ir pavaizduota aukščiau grafike). Tai nurašyt augimą ant palyginamosios bazės buvo galima pirmus metus po ekonomikos atšokimo, o dabar tai tėra tiesiog savų pasiekimų neigimas. Antra, kalbant apie kainų augimą, prieš krizę infliacija buvo dviženklė, šiuo metu niekuo panašaus nekvepia.

Faktas, kad Kubilius ir Co. savom rankom gamint nepradėjo ir neeksportavo. Privataus sektoriaus iniciatyvos ir jo sprendimų įtakos čia niekas ir neneigia. Kitas faktas, kad krizės metu vienas iš nedaugelio mums likusių priemonių savos ekonomikos apsukoms palaikyti buvo ES parama, kurią vienu metu dėl tos priežasties įsisavinome sparčiausiai visoje ES ir kad ji buvo kryptingai taikoma į eksportuojantį sektorių. Todėl ir valdžios sprendimų įtakos neigimas nėra protingas.

Be to praeitos kadencijos metu Lietuvos eksportu pradėjo rūpintis (įvairių konsultacijų ir seminarų, tiekėjų ir klientų paieškos pagalbos ir pan. pavidalu) tam tikros valstybės agentūros, o jų veiklos rodiklius gerino pradėti taikyti nauji kokybės užtikrinimo standartai (viešų ataskaitų rengimas, valdybos nupolitizavimas).

[Tomas]

Kitas faktas, kad krizės metu vienas iš nedaugelio mums likusių priemonių savos ekonomikos apsukoms palaikyti buvo ES parama, kurią vienu metu dėl tos priežasties įsisavinome sparčiausiai visoje ES ir kad ji buvo kryptingai taikoma į eksportuojantį sektorių. Todėl ir valdžios sprendimų įtakos neigimas nėra protingas.

Išvertus į lietuvių kalbą - Lietuva ES lėšomis parėmė užsienio vartotojus

Grafikas vaizduoja ne tik 2012 metus, o geras javų eksportas nepaaiškina tokio, sakyčiau kone fenomelaus, LT eksporto augimo.

Specialiai palyginau lietuviškos kilmės prekių eksportą 2012-ais metais, su maksimaliais iki krizės pasiektais rezultatais (tarp 2004-2008 metų). Kaip matome fenomenalius rezultatus demonstruoja iš esmės tik žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriai (na ir "Mažeikių nafta" - galvojau jos rodiklius apskritai išmesti iš palyginimo, nes tas begemotas žaidžia visai kitoje lygoje).
Tuo tarpu pvz. chemijos pramonė tik dabar pasiekė ikikrizinį lygį, tekstilės pramonė smarkiai atsilieka ir t.t. ir pan.

[index]

Na ir šiaip pramonė (įvairūs pramonės gaminiai) irgi. Mažiau eksportuota tik tekstilės (šita pramonės sritis labiau išsivysčiusiose valstybėse apskritai miršta ) ir "mašinų ir mechaninių įrengimų".

O eksportas nėra "kitų šalių šelpimas", o tik uždirbimas tam, kad galėtum ateityje išleisti (importuoti) arba atidirbtum už tai ką jau importavai ir tam, kad turėtum kuo grąžinti užsienio skolą.

JAV aišku eksportuoja lūkesčius dėl to, kad "ji labai šauni ir jos valiuta labai šauni", bet kitoms šalims toks modelis pripažink, bet nepritaikomas.

[Tomas]

Mažiau eksportuota tik tekstilės (šita pramonės sritis labiau išsivysčiusiose valstybėse apskritai miršta )

Jei į tekstilę žiūrėsime vien kaip į maikes ir triusikus, tada taip. Bet dar yra visokios haitekinės tekstilės ir t.t. ir pan. Taigi šios pramonės šakos nurašyti neskubėčiau.

O eksportas nėra "kitų šalių šelpimas", o tik uždirbimas tam, kad galėtum ateityje išleisti (importuoti) arba atidirbtum už tai ką jau importavai ir tam, kad turėtum kuo grąžinti užsienio skolą.

Eksportas be atitinkamo importo tėra našta ekonomikai.

JAV aišku eksportuoja lūkesčius dėl to, kad "ji labai šauni ir jos valiuta labai šauni", bet kitoms šalims toks modelis pripažink, bet nepritaikomas.

Lietuva irgi pastoviai importuoja daugiau, nei eksportuoja. Ir nieko - gyvenam

[balietis]

Eksportas be atitinkamo importo tėra našta ekonomikai.
Lietuva irgi pastoviai importuoja daugiau, nei eksportuoja.

Ką čia bepridursi

[index]

Jei į tekstilę žiūrėsime vien kaip į maikes ir triusikus, tada taip. Bet dar yra visokios haitekinės tekstilės ir t.t. ir pan. Taigi šios pramonės šakos nurašyti neskubėčiau.

Jei kalbėti apie tokią, tuomet taip. Jei jos gamyba ir naudojimas plačiau išplis sektorius turėtų atsigauti. Tik tai jau nebus ta pati tekstilė ir tie patys tekstilininkai.

Eksportas be atitinkamo importo tėra našta ekonomikai.

Tai eksporto be importo praktiškai niekada nebūna (čia tik merkantilistai apie tokį galvojo, bet ir taip būtų buvęs importuojamas auksas). Tik jie gali nebūtinai vienodai išsidėstę laike (nulinis tarptautinės prekybos balansas. Jei valstybė turi teigiamą užsienio prekybos saldo ji kada nors turės ir neigiamą (šita fazė gali gana greitai prasidėti Kinijoje), o jei ilgą laiką turėjo neigiamą tai kažkada privalės turėti teigiamą.

Lietuva irgi pastoviai importuoja daugiau, nei eksportuoja. Ir nieko - gyvenam

Taip. Bet tokiu atveju ekonomikoje pradeda kauptis disbalansas (neigiamas balansas kompensuojamas užsienio investicijomis, paskolomis, dėl ko atsiranda įsipareigojimai, kuriuos reiks padengti). Ir jie galų gale pasireiškia tuo, kad dėl jų kada nors prasidėję įvykiai ekonomikoje lems teigiamą prekybos balansą.

Net JAV, jei jie toliau laikysis tokios politikos, tai gali pasireikšti tik tikėtina, kad tai nutiks dar labai negreit.

[digital]

Nacionalinis liberalizmas arba Lietuvos ekonomika iš kitos pusės
Kažkiek chaotiški, bet įdomūs pastebėjimai. Labai nepatiktų Al1, Putinui ir Lukašenkai, nes siūlo ne daugiau, bet mažiau riboti/reguliuoti.

[Wycka]

TVF vadovė: nėra priežasčių Lietuvai neįstoti į euro zoną

(...)
Lietuvos pastangos po 2009-ųjų, kai krizė smogė, buvo milžiniškos ir turi būti giriamos. Vargu ar kuri kita šalis pasaulyje per trejus-ketverius metus sumažino savo biudžeto deficitą nuo beveik 16 proc. iki 3 proc. Politikos formuotojai ir vyriausybė buvo išties drąsūs, labai stengėsi, o Lietuvos žmonės smarkiai pasiaukojo, tačiau įrodė, kad galima krizę sustabdyti patiems.
(...)
Euro zona negarantuota niekam. Norėdama pasiekti šį tikslą, Lietuva turi išlaikyti sunkaus darbo 2009-2012m. rezultatus: išlaikyti stabilią, tvirtą fiskalinę politiką, garantuojančią gerus viešuosius finansus, siekti augimo lengvinant ir skatinant investicijas bei tęsti jau pradėtas struktūrines reformas. Jei šios sąlygos bus išpildytos — o tai vadinama euro zonos konvergencijos kriterijais — nėra jokių priežasčių, kodėl Lietuva neturėtų įstoti į euro zoną. Ir ji tikrai nusipelno tai padaryti.
(...)

[Wycka]

Lietuviškų prekių mūsų krepšeliuose — tik 22 proc.

Lietuviai pirkėjai etiketei “Pagaminta Lietuvoje” pirmenybę teikia tik rinkdamiesi maisto produktus, o baldų, žaislų, buitinės chemijos, kosmetikos, avalynės ar drabužių daugiausiai nuperkama įvežtinių.
(...)

[Wycka]

Naujų gamyklų Lietuvoje užmojai — milijoniniai

Sparčiai didėjant lietuviškos kilmės prekių paklausai bei eksportui, gamybos įmonės noriai investuoja į plėtrą — naujų gamyklų, cechų statybą, turimų gamybinių patalpų bei įrangos atnaujinimą.
(...)
2013m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3 mlrd. Lt (iki 20,7 mlrd. Lt). Pagal eksporto apimčių didėjimą Lietuva tapo lydere tarp Baltijos šalių: Latvijoje eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį didėjo 7,7 proc., o Estijoje — 2,9 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto didėjimas — viena pagrindinių priežasčių naujoms gamykloms kilti ar esamoms plėstis. Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, beveik visos ES struktūrinių fondų paramos besikreipiančios įmonės planuoja padvigubinti ar dar labiau padidinti savo eksporto rodiklius.
(...)
Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos gamybos įmones didėja. 2011m. jos siekė 10, o 2012m. — 11 mlrd. Lt.
(...)
Minimose naujai statomose, taip pat šiais ar kitais metais planuojamose statyti gamyklose turėtų atsirasti apie 1100 naujų darbo vietų. Pasak Ūkio viceministro Kęstučio Trečioko, nors apie 1100 naujų darbo vietų statistiškai gali pasirodyti ir nedidelis skaičius, tačiau atsižvelgiant į sektorių ir regioną tai gali turėti gana reikšmingą poveikį. „Per tiekimą ir paslaugas galėtų būti įdarbinta dar kelis kartus daugiau darbuotojų, sukurta pridėtinė vertė. Be to, statomos gamyklos sukuria ilgalaikes darbo vietas. Kaip rodo praktika, pasiteisinus investicijoms darbo vietų sukuriama dar daugiau, nei planuota. Be to, šis skaičius reiškia, kad tiek žmonių regionuose yra įdarbinama ir vietoj paramos gavėjų tampa mokesčių mokėtojais“, — aiškina viceministras.
Alytaus, kuriame statoma kakavos gamykla, mero patarėjas Romas Jankauskas pabrėžia, kad jų miestui kiekviena nauja darbo vieta — ypač svarbi.
(...)

[Tomas]

Grafikas parodantis koks iš tiesų silpnas LT ekonomikos atsigavimas po krizės:


Šiuo metu metinis LT BVP galėtų siekti 50 milijardų €. 2008-2012 metų laikotarpyje nesukurta BVP taip pat už 50 milijardų € (~1200Lt/mėn vienam LT gyventojui).

[r08n]

Grafikas parodantis koks iš tiesų silpnas LT ekonomikos atsigavimas po krizės:
Atvaizdas

Radai ekstrapoliacijos miktuką eksely?

[andyour]

Grafikas parodantis koks iš tiesų silpnas LT ekonomikos atsigavimas po krizės:
Atvaizdas


Šiuo metu metinis LT BVP galėtų siekti 50 milijardų €. 2008-2012 metų laikotarpyje nesukurta BVP taip pat už 50 milijardų € (~1200Lt/mėn vienam LT gyventojui).

NT sritis dar ilgai išliks flat'e. Spekuliantai apsiramino ilgam, kol išaugs nauja karta .