Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Tuo tarpu pakeitus skaičiavimo metodiką VILIBORas krito perpus:
http://www.lb.lt/statistics/statbrow...22&orient=horz

[index]

Tuo tarpu pakeitus skaičiavimo metodiką VILIBORas krito perpus:
http://www.lb.lt/statistics/statbrow...22&orient=horz

Kaip prieš tai ir pakilo į skaičiavimą įtraukus Medicinos banką. Kas įdomu, kad iki šiol (tas padidintas) viliboras rodė kreivės kilimo tendencijas, tuo tarpu dabar krito į all time low. Taip, kad iki šiol jis rodė kitokias palūkanų keitimosi tendencijas dėl to įdomu kaip reaguos rinka.

Brangusis, tai yra pridėtinė vertė, o ne absoliutūs skaičiai. Nesekasi vyrai.

O kas yra "absoliutūs skaičiai", mielasis?

[Tomas]

Kaip prieš tai ir pakilo į skaičiavimą įtraukus Medicinos banką. Kas įdomu, kad iki šiol (tas padidintas) viliboras rodė kreivės kilimo tendencijas, tuo tarpu dabar krito į all time low. Taip, kad iki šiol jis rodė kitokias palūkanų keitimosi tendencijas dėl to įdomu kaip reaguos rinka.

O ką "rinka"? Ribas kuriose realiai gali plaukioti viliboras nustato LB.

[index]

O ką "rinka"? Ribas kuriose realiai gali plaukioti viliboras nustato LB.

Tai faktiškai tik minimumą, o ir šiaip dėl valiutų valdybos nustato tik sąlyginai ir iš paklausos pusės (iš pasiūlos labiau nustato ECB ). O daugiau gali didėti, ir kadangi jis labiau lemia faktines mažmeninių rinkos dalyvių lūkesčius tai rinka reaguoti turėtų. Tikėčiausi raliuko akcijose ir galbūt pagyvėjimo NT rinkoje.

Nors trumpalaikis NT rinkos sprogtelėjimas (nemažai žinau svarsčiusių apie NT pirkimą, bijojusių palūkanų augimo) prieš palūkanų normos padidėjimą vėl turėtų atsidėti.

[Aš]

Be reikalo jūs čia išvedžiojat savo dviračius išradinėdami. Vilniaus apskrityje sugeneruojama ~40 proc. Lietuvos BVP. Tik nesu tikras dėl apskaičiavimo principo ar ten tikrai teritoriniu pagrindu viskas skaičiuojama, ar pagal centrines buveines ir pan. Pirmu atveju nebereiktų čia daug samprotaut apie eksporto struktūrą, darbo jėgos kilmę, apyvartos teritorinį pasiskirstymą ir pan.

[Lettered]

Be reikalo jūs čia išvedžiojat savo dviračius išradinėdami. Vilniaus apskrityje sugeneruojama ~40 proc. Lietuvos BVP. Tik nesu tikras dėl apskaičiavimo principo ar ten tikrai teritoriniu pagrindu viskas skaičiuojama, ar pagal centrines buveines ir pan. Pirmu atveju nebereiktų čia daug samprotaut apie eksporto struktūrą, darbo jėgos kilmę, apyvartos teritorinį pasiskirstymą ir pan.

Jeigu centrinės buveinės turėtų įtakos, t.y. reali veikla vyktų kituose miestuose, tuomet nebūtų ir GPM tiek daug surenkama.

[c2h5oh]

Tai kalbant apie Air Lituanica sakykim, kad šių avialinijų prasmė yra keleriopa. Visų pirma, tai susisiekimo užtikrinimas su sostine, kurio reikia tiek gyventojams, tiek verslui (tai netgi svarbu investicijų pritraukimui), tiek, tarkim, dėl pirmininkavimo ES. Taip pat tai yra savotiška savireklama, nors tai ir tikrai nėra esminė šių avialinijų funkcija.

Tačiau mes turime apsispręsti. Ar paliekame su situacija tvarkytis laisvai rinkai. tokiu atveju ten, kur apsimoka, ji pati pasirūpins pasiūla. Ar mes subsidijuojam šį subjektą. Jei darom prielaidą, kad oro susisiekimo su/iš Vilniumi kai kurios kryptimis trūksta ir kad privatus kapitalas tuo nepasirūpina, tai galima teigti, kad tai yra nuostolinga (ar per mažai pelninga, bet greičiausiai nuostolinga). Tokiu atveju automatiškai prieinam išvados, kad mes būsim priversti Air Lituanica subsidijuoti.

Bet yra vienas nereikšmingas bet - tai draudžia ES teisė. Taip, Estonian Air ir airBaltica irgi subsidijuojamos, bet jų atžvilgiu ES atlieka tyrimus.

Taip kad be valstybės (prasiskolinus savivaldybė nėra pajėgi pati subsidijuot) subsidijų oro linijos, tikėtina, bankrutuos. Gal šiaip ne taip laikysis iki artimiausio ekonominio nuosmukio, bet ir tuo nebūčiau tikras. Be to jei subsidijuoja valstybė, o ne savivaldybė, būtų gerai, kad Air Lituanica virstų nacionaliniu Lietuvai skirtu, o ne Zuoko į Vilnių orientuotu ir tik Vilniaus susisiekimu besirūpinančiu projektu.

Tai tokie ir būtų mano alternatyvūs pasiūlymai:
* užtikrinkime būtiniausią susisiekimą pačiomis svarbiausiomis kryptimis ten, kur jo trūksta, subsidijomis, jei manome, kad to reikia. Tačiau subsidijuoti negalime vienos konkrečios įmonės;
* kitur leiskime veikti laisvai rinkai. O mūsų trigrašis į laisvą rinką turėtų būti minimalus.

Beje, kadangi tikėtina, jog subsidijų šiam subjektui reikės, o miestas nėra pajėgus jų užtikrinti, tai tokios projekto vystymas neturint Vyriausybės garantijų (bent mano žiniom) primena avantiūrą.

"Air Lituanica" atveju Zuokas žaidžia be pralaimėjimo:
* jeigu projektas pasiseks - visi nuopelnai Zuokui, kad sugalvojo idėją ir įgyvendino. Lietuviškas Bransonas, modernių idėjų turintis politikas, politikas kuri daro ir padaro.
* jeigu projektas nepasiseks - visos skolos liks vyriausybei. Plius dar bus galima apkaltinti Butkevičių (kad neparėmė pinigais) ar Europos Komisiją (nes ES teisė draudžia valstybėms subsidijuoti aviakompanijas).

[Aš]

Pabandžiau atlikt šiokią tokią objektyvią analizę:

Verdant diskusijoms dėl to Vilniaus miestas gauna per daug ar per mažai (jame surenkamo GPM) mes siūlome nesiremti subjektyviomis simpatijomis ar antipatijomis, kurios kai kada priklauso ir nuo Vyriausybės sudėties, bet taikyti objektyvia statistika paremtą skaičiavimo metodiką. Pavyzdžiui, remiantis savivaldybės BVP/gyv. santykiu su nacionaliniu vidurkiu.

Šiame grafike būtent pagal tokį rodiklį apskaičiuotas kiekvienos iš apskrities paramos poreikio lygis (savivaldybėms nėra BVP/gyv. duomenų). Visoms apskritims-recipientėms rekomenduojama palikti 100 proc. jų surenkamo GPM. Tokios apskritys yra visos išskyrus Vilniaus ir Klaipėdos. Pastarosioms rekomenduojamas palikti GPM procentas apskaičiuotas pagal atvirkštinę proporciją, t.y. kuo tos apskrities BVP/gyv. labiau viršija nac. vidurkį, tuo didesnė donorė ji turėtų būti.

Remiantis šia analize Vilniaus apskričiai turėtų likti 70 proc., o Klaipėdos - 92 proc. GPM. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ypač Vilniaus, o taip pat ir Klaipėdos mieste BVP gyventojui gerokai viršija apskrities rodiklį, todėl paskaičiavus GPM procentą miestams jis mažėtų ir, tikėtina, gerokai.

Šios išvados rodo, kad dabartinių miestų-donorų donorystės lygis yra pakankamai adekvatus. Klaipėda ir Kaunas šiuo metu atiduoda 6% GPM daugiau nei pagal šiuos skaičiavimus rekomenduojama jų savivaldybėms, tačiau kaip minėta, miestų rodikliai už savivaldybių vidurkį būtų geresni, todėl tokį skirtumą galima ignoruoti. Tik Vilniaus apskrities rekomendacija gerokai skiriasi nuo Vilniaus miesto šiandieninio donorystės lygio, tačiau galima drąsiai teigti, kad pakėlus Vilniaus GPM rodiklį iki 60 proc., kaip ir yra planuojama, jis bus visiškai adekvatus ekonominei situacijai.

Tokie paskaičiavimai galėtų būti atlikti pasitelkiant platesnį kriterijų spektrą, pavyzdžiui, įtraukiant ir nedarbo, tiesioginių užsienio investicijų, savarankiškų sav. biudžeto pajamų gyventojui rodiklius.

[Edd]

Be reikalo jūs čia išvedžiojat savo dviračius išradinėdami. Vilniaus apskrityje sugeneruojama ~40 proc. Lietuvos BVP.

Kliedesiai, runkeliu Vilniuje niekas neaugina, trasu gamyklu Vilniuje nera, naftos Vilniuje niekas neperdirba ir aplamai nera nei vienos tikra pridetine verte juodu darbu kuriancios imones. Kitaip tariant Vilnius turetu sugeneruoti apie ~0 proc. Lietuvos BVP. Jei netiki, paklausk udriaus.

[Creatium]

Kliedesiai, runkeliu Vilniuje niekas neaugina, trasu gamyklu Vilniuje nera, naftos Vilniuje niekas neperdirba ir aplamai nera nei vienos tikra pridetine verte juodu darbu kuriancios imones. Kitaip tariant Vilnius turetu sugeneruoti apie ~0 proc. Lietuvos BVP. Jei netiki, paklausk udriaus.

Jo jo.. aš dar girdėjau, kad NT rinkos Vilniuje išvis nėra. Tik statistikoje atrodo, kad ji egzistuoja. Iš tikrųjų tai čia Pasvalio ir kt. mažesnių miestelių NT milžinai tėra užsiregistravę Vilniuje.

[senasnamas]

http://verslas.delfi.lt/verslas/zenk....d?id=61866139

Lietuvoje pastebimas bankrutuojančių transportų įmonių augimo tendencija, kuri jau greitai bus matoma ir eksporto statistikoje. Tuo tiki banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.

Banko „Finasta“ analitikų skaičiavimu, šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti apie 3 proc., 2014 – 4 proc. Latvijai prognozuojamas 3 proc. augimas (padidinta prognozė nuo 2,8 proc.) šiemet ir 2014 m. Tuo metu Estijos ekonomikos augimą šiais metais „Finasta“ ekonomistai vertina atsargiau, augimo prognozė nuo 3,3 proc. sumažinta iki 2 proc. (2014 m. - 3,2 proc.).

Nėra ko norėti, kai pagrindiniai partneriai Vokietija, Lenkija ir Rusija stagnuoja. Rusija galėtų susiorganizuoti tokį ekonomikos stebuklą kaip Kinija, kilstelėtų visą Europą, o kaimynių BVP augtų dviženkliais skaičiais, bet kad nesugeba .

[index]

http://verslas.delfi.lt/verslas/zenk....d?id=61866139


Nėra ko norėti, kai pagrindiniai partneriai Vokietija, Lenkija ir Rusija stagnuoja. Rusija galėtų susiorganizuoti tokį ekonomikos stebuklą kaip Kinija, kilstelėtų visą Europą, o kaimynių BVP augtų dviženkliais skaičiais, bet kad nesugeba .

Kad rusų ekonomika nuolat regresavo, o jos augimą palaikė tik aukštos išteklių kainos. Tik naftos ir dujų (jų išvis su ilgalaike mažėjimo perspektyva) kainos susvyravo ir viskas.

O be ekonomikos liberalizavimo ir užsienio investicijų (kurios, atvirkščiai, iš Rusijos pabėgo) nieko ten gero ir nebus..

[Lettered]

Kad rusų ekonomika nuolat regresavo, o jos augimą palaikė tik aukštos išteklių kainos. Tik naftos ir dujų (jų išvis su ilgalaike mažėjimo perspektyva) kainos susvyravo ir viskas.

O be ekonomikos liberalizavimo ir užsienio investicijų (kurios, atvirkščiai, iš Rusijos pabėgo) nieko ten gero ir nebus..

Šioje vietoje tinka posakis: juokiasi puodas, jog katilas juodas

http://verslas.delfi.lt/verslas/pasa....d?id=61859651

[index]

Šioje vietoje tinka posakis: juokiasi puodas, jog katilas juodas

http://verslas.delfi.lt/verslas/pasa....d?id=61859651

Tai čia bendras visos šalies, o gyventojų beveik dvigubai daugiau. Be to, jos vystimosi perspektyvos net labai nedžiuginančios (nebent vėl pradėtų brangti nafta ir dujos). Jei tik jos atpigs (o tas labai realų plečiantis skalūninės naftos ir dujų gavybai ir be to labai įvairiose valstybėse) ten prasidės recesija, nes jų ekonomika visiškai nediversifikuota.

Be to, http://vz.lt/article/2013/7/14/diagn...kis-i-recesija

[senasnamas]

Kad Rusijos ekonomika artėja prie gamybos galimybių ribos, rodo rekordus fiksuojantis gamybos pajėgumų išnaudojimo lygis ir itin įtempta padėtis darbo rinkoje.
Šie veiksniai rodo, kad Rusijos rinka įžengė į struktūrinio ekonominės konjunktūros sulėtėjimo etapą, o iš jo vaduotis teks sparčiai modernizuojant gamybos pajėgumą.
Tačiau analitikai perspėja, kad artimiausiu metu to tikėtis nevertėtų, nes šalyje neauga materialinės investicijos. Sulėtėjusį augimą lėmė ir sumažėjusios energijos išteklių kainos – šalies BVP tiesiogiai sąveikauja su naftos kainomis. Be to, vis dar nesibaigianti euro zonos krizė lėmė ir mažesnį dujų suvartojimą – o tai dar viena svarbi Rusijos eksporto žaliava.

http://vz.lt/opinion/2013/7/12/signa...oruoti-neverta
Planuoja lyg panaudoti savo rezervą, investuoti į infrastruktūrą.
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...f-ae45d8fb80ec

Tarptautinės organizacijos neneigia Rusijos stiprybių, tokių, kaip itin maža valstybės skola ir nedidelis nedarbo rodiklis. Tačiau nusveria trūkumai: modernumo ir konkurencingumo stygius, žemas inovacijų lygis, korupcija ir verslui nepalanki aplinka. EBPO šiemet balandį parengtoje Rusijos ekonomikos apžvalgoje modernizavimą įvardijo pagrindiniu siekiu ir konstatavo, kad visa šios šalies ūkio pažanga pastarąjį dešimtmetį buvo grindžiama ne esminėmis struktūrinėmis permainomis, o aukštomis naftos kainomis.

Rusijos valdžia problemas supranta, žino, ką reikėtų daryti, išteklių permainoms turi, bet vis tiek nieko nevyksta .

[Lettered]

Tai čia bendras visos šalies, o gyventojų beveik dvigubai daugiau. Be to, jos vystimosi perspektyvos net labai nedžiuginančios (nebent vėl pradėtų brangti nafta ir dujos). Jei tik jos atpigs (o tas labai realų plečiantis skalūninės naftos ir dujų gavybai ir be to labai įvairiose valstybėse) ten prasidės recesija, nes jų ekonomika visiškai nediversifikuota.

Be to, http://vz.lt/article/2013/7/14/diagn...kis-i-recesija

Investicijų sulaukia, vien tik išteklių jokia pasaulio šalis nėra soti ir negali tokia būti. Beto, šalis turi labai mažą skolą. Pvz. galima pažiūrėti net į tokį užkampį kaiminystėje kaip Karaliaučiaus sritis, iš kurio pastoviai šaipomės:

Manoma, kad Kaliningrado srityje bus pastatyta 21automobilių gamykla. Šešios užsiims automobilių gamyba, likusios gamins automobilių dalis. Šiai grupei priklausys ir jau turimų partnerių – BMW, „General Motors“ bei „Kia“ – gamyklos.
Be pramonės objektų šioje srityje dar bus pastatytas 50 tūkstančių gyventojų miestas. Anot V. Ščerbakovo, investicijos į projekto pramonės dalį sieks 2,5 milijardo eurų. „Pilietinė dalis“ atsieis 500 milijonus eurų.
http://auto.delfi.lt/autonaujienos/k...#ixzz2ZCO86uRr

[index]

Investicijų sulaukia, vien tik išteklių jokia pasaulio šalis nėra soti ir negali tokia būti. Beto, šalis turi labai mažą skolą. Pvz. galima pažiūrėti net į tokį užkampį kaiminystėje kaip Karaliaučiaus sritis, iš kurio pastoviai šaipomės:

Tokios investicijos Rusijos masteliams yra pakankamai juokingos. Viena kita automobilių gamykla atrodo įspūdingai tik tokio dydžio šaliai kaip mes. Bendrai tai situacija su jomis pakankamai sunki ir iš esančių didelė dalis yra į naftos/dujų sektorių.

O nafta/dujos sudaro apie 25 proc. jų BVP, kas greitu laiku jiems ir sukels problemų. Dėl to su kokia Kinija jos lyginti negali net iš tolo ir kol kas ten jokiu "ekonomikos stebuklu" net nekvepia.

[Sula]

Investicijų sulaukia, vien tik išteklių jokia pasaulio šalis nėra soti ir negali tokia būti. Beto, šalis turi labai mažą skolą. Pvz. galima pažiūrėti net į tokį užkampį kaiminystėje kaip Karaliaučiaus sritis, iš kurio pastoviai šaipomės:

Tai čia jau pernykštė "naujiena".
Neneigiu, "Avtotor" plečiasi, bet ne taip sparčiai kaip patys fantazuoja. Čia svarbiausia - prieiga prie gigantiškos Rusijos autorinkos.

[Lettered]

Tokios investicijos Rusijos masteliams yra pakankamai juokingos. Viena kita automobilių gamykla atrodo įspūdingai tik tokio dydžio šaliai kaip mes. Bendrai tai situacija su jomis pakankamai sunki ir iš esančių didelė dalis yra į naftos/dujų sektorių.

O nafta/dujos sudaro apie 25 proc. jų BVP, kas greitu laiku jiems ir sukels problemų. Dėl to su kokia Kinija jos lyginti negali net iš tolo ir kol kas ten jokiu "ekonomikos stebuklu" net nekvepia.

25% ar labai daug? Aišku, kad turėtų būti mažiau ir patys tą puikiai supranta, bet ar tai kokia tragedija? Net per krizę kritus naftos kainai nuo 140 iki 40$ ekonomika smuko tik 8%, o kitais metais jau augo, kai tuo tarpu daug šalių kankina recesija iki dabar. Mes turėjom turbūt badu išmirti smukus ekonomikai 15%? Palyginkit, koks nedarbas yra Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje? Kaip tokių šalių "problemas" reiktų tuomet apibūdinti?

http://www.ey.com/Media/vwLUExtFile/...gdp_growth.jpg

Kaip tiek resursų turinčiai šaliai toks procentas normalu, kodėl turėtų to neišnaudoti? Technologijos tobulėja ir gamybos kaštai krenta, tuo tarpu resursų kiekis yra ribotas ir augant pasaulio ekonomikai poreikis tik auga, todėl daug resursų turinčių šalių ateitis man tikrai neatrodo miglota. Pvz. galit palyginti Australijos eksporto struktūrą, niekas dėl to nepergyvena, netgi kaip tik džiaugiasi klestinčia ekonomika ir emigruoja žmonės net iš ES senbūvių:

http://upload.wikimedia.org/wikipedi...%282009%29.jpg

[Aš]

Kaip tiek resursų turinčiai šaliai toks procentas normalu, kodėl turėtų to neišnaudoti? Technologijos tobulėja ir gamybos kaštai krenta, tuo tarpu resursų kiekis yra ribotas ir augant pasaulio ekonomikai poreikis tik auga, todėl daug resursų turinčių šalių ateitis man tikrai neatrodo miglota. Pvz. galit palyginti Australijos eksporto struktūrą, niekas dėl to nepergyvena, netgi kaip tik džiaugiasi klestinčia ekonomika ir emigruoja žmonės net iš ES senbūvių.

Tai tame ir esmė, kad Rusija ir Australija yra dvi resursų turtingos šalys. Tik viena yra š duobė, o kita - pasaulio pirmūnė. Ne resursų kiekyje ar eksporto struktūroj problema, bet tame, kas pasiekiama tuo disponuojant.