Lietuvos ekonomikos aktualijos

[digital]

Beto dėl preitos vyriausybės sprendimų atleisti kai kurias įmones nuo mokesčių, šiemet dar sumažino miesto pajamas.

Netiesa - žr. http://simonyte.popo.lt/2013/06/17/m...arbus-partija/

Įstatymo pakeitimai, apie kuriuos čia vyksta visas šaršalas, nieko tuo klausimu nepakeitė – turbūt mero padėjėjai, pastebėjo, kad nuostata, buvusi įstatymo 7 straipsnyje, tiesiog iškeliavo į kitą (4) straipsnį, visiškai nepakeisdama ir nesusiaurindama pareigos mokėti mokestį ir pažeidėjams.

Tarkime, įmonė nori finansuoti pirkinį per lizingo bendrovę. Kas buvo anksčiau – lizingo bendrovė mokėtų turto mokestį, nes turtas nuosavybės teise priklausė jai iki paskutinės įmokos įmokėjimo (neabejotinai perkeltų tą mokestį prekybos įmonei – per didesnes palūkanas). Kas yra dabar? Tokį patį mokestį už tą turtą turi mokėti pati prekybos įmonė, nes būtent ji yra ekonominis to turto savininkas.

Tad, jeigu merui VMI pasakė, kad lizingo bendrovių mokami NT mokesčiai sumažėjo, turėjo pasakyti ir kiek padidėjo lizingo bendrovių klientų, kuriems buvo perkelta mokesčio prievolė, mokami mokesčiai. Juk nepasikeitė nei mokesčio bazė (vertė), nei savivaldybė, kuriai pajamos tenka (NT mokestis įskaitomas pagal turto buvimo vietą).

Iš šio portfelio žinoma, didžioji dalis – kilnojamasis turtas, niekaip su NT mokesčiu nesusijęs. O NT lizingo portfelis siekė apie 1,2 mlrd. litų. Tarkime, viso šio turto mokestinė prievolė buvo panaikinta. Tada visų savivaldybių netekimai siektų 12 mln. litų prie maksimalaus tarifo (kurio Vilniaus savivaldybė beje, ir netaikė).

Bet ar prievolė buvo panaikinta? Pažiūrėkime, KOKS NT turtas lizinguojamas ir KAM?...

Kai šį klausimą nagrinėjome prieš metus, nes pretenzija nėra nauja, mano gauti paaiškinimai iš VMI paliudijo labai paprastą dalyką – Vilniaus savivaldybės pajamos iš NT sumažėjo dėl vienos įmonės perskaičiuoto turto mokesčio, kuris anksčiau buvo apskaičiuotas klaidingai. Taip perskaičiuoti mokesčius mokėtojai gali už penkerius praėjusius metus, tad suma susidarė nemaža.

[Lettered]

Netiesa - žr. http://simonyte.popo.lt/2013/06/17/m...arbus-partija/

Kokia dar netiesa, faktas tas, kad miestas prarado pajamas:

Vilniaus miesto biudžeto savarankiškosios pajamos yra 554,3 mln. litų. Iš jų negauti 18 mln. litų yra daugiau nei 3 proc. visų savarankiškųjų biudžeto pajamų. O bendras NT pajamų sumažėjimas 2012 metais – 36, 2 mln. litų, t.y. trečdalis.

Ministrė bando paaiškinti šio įstatymo poreikį, teigdama, kad įstatymas yra patogesnis ir teisingesnis finansų įstaigoms. Kažkaip negirdėjau, kad I. Šimonytei būtų parūpęs smulkaus ar vidutinio verslo mokesčių naštos teisingumas. Kažkodėl įstatymu išskirtos tik stipriosios ir didžiosios Lietuvos įmonės. Išskirti stiprieji. Kai kurių didžiųjų Lietuvos finansų bendrovių nekilnojamojo turto mokestis Vilniuje sumažėjo net iki 70 proc.

[digital]

Paskaityk įdėmiau. Šimonytės straipsnyje paaiškinta, kiek buvo galima max prarasti dėl to įstatymo ir dėl ko buvo daugiau - ne dėl įstatymo.

[Aš]

Žurnalas „Verslo klasė“ (2013 m. vasaros nr.) publikavo Lietuvos įmonių Top1000 pagal metinę apyvartą. Čia pateikiama tų įmonių pasiskirstymo ir jų veiklos rodiklių (apyvartos ir pelno) apžvalga.

Šie rodikliai turėtų padėti suprasti, kodėl yra natūralu, jog Vilnius yra miestas-donoras ir atitinkamai gauna mažesnę nei kiti miestasi GPM dalį. Net 40 proc. (402) iš 1000 didžiausių Lietuvos įmonių savo buveines turi Vilniaus mieste. Kaune - 167, Klaipėdoje - 74. Vilniuje įsikūrusi didžiųjų įmonių dalis sugeneruoja 80 mlrd. Lt metinę apyvartą ir uždirba 2,8 mlrd. Lt pelno. Vilniaus miestui tenkanti 1000 didžiųjų įmonių pelno dalis sudaro net beveik 60 proc. viso šių įmonių pelno. Tiesa, pelno duomenis pateikia tik vidutiniškai 7 įmonės iš 10.

Grafike visi rodikliai palyginimo vardan pateikti santykiu su miesto gyventojų skaičiumi. Iš jo matyti, kad Vilnius yra lyderis pagal visus parametrus. Mažiausias santykinis įmonių skaičius tenka Klaipėdos ir Panevėžio miestams, mažiausia apyvarta - Šiauliams ir Panevėžiui, o mažiausias santykinis pelningumas fiksuotas Kaune ir Šiauliuose. Panevėžio pelningumo rodiklius gelbėja „Linas Agro“ įmonių grupė, pagal pelno prieaugį 2012 m. esanti antroje vietoje. Vien jos pelnas per metus siekė 160 mln. litų ir sudarė daugiau nei pusę viso miesto rodiklio.

[Lettered]

Atvaizdas

Pelno mokestis kartais mokamas ne į bendrą šalies biudžetą? Jeigu Vilniuje daugiau verslo nei kituose miestuose, dar nereiškia, jog Vilnius turi juos visus išlaikyti. Ar logiška, jog tie išlaikytiniai gyvena geriau nei pats donoras (Vilnius m. biudžeto dalis gyventojui mažesnė už kitų didžiųjų miestų)? Pvz. Kaune darbo nėra, atvažiuoji dirbti į Vilnių, bet toliau moki GPM Kaunui, o Vilnius net iš oficialių vilniečių toliau gauna tik 40%?

[Bartas1]

Panašu, kad konservatorių antizuokiška propaganda orientuota į mažiau išsilavinusius žmones, nors Zuoko rinkėjas - turbūt, labiau vidutinė klasė. Manyčiau, kad tai greičiau sukelia atvirkštinį efektą net ir rezervuotai šią personą vertinančių asmenų tarpe. Kokios sąsajos tarp stambiųjų, Vilniuje reziduojančių, įmonių pelno ir savivaldybės biudžeto?

Na ir šiaip, viešojoje erdvėje pasigendu konkretaus įvardijimo kokia "utopinių Zuoko" projektų įtaka 1.1 milijardo litų skolą turinčiam savivaldybės biudžetui? Oranžiniai, Air Lituanica, tramvajaus studija, viešojo transporto pertvarka...?

[Aš]

Pelno mokestis kartais mokamas ne į bendrą šalies biudžetą? Jeigu Vilniuje daugiau verslo nei kituose miestuose, dar nereiškia, jog Vilnius turi juos visus išlaikyti. Ar logiška, jog tie išlaikytiniai gyvena geriau nei pats donoras (Vilnius m. biudžeto dalis gyventojui mažesnė už kitų didžiųjų miestų)? Pvz. Kaune darbo nėra, atvažiuoji dirbti į Vilnių, bet toliau moki GPM Kaunui, o Vilnius net iš oficialių vilniečių toliau gauna tik 40%?

Įmonių sk. reiškia ne tik pelno, bet ir gyventojų pajamų mokestį.

Kaip jau sakiau, aš nesu prieš, kad Vilniaus GPM dalis būtų padidinta. Man rūpi tik ar papildomos lėšos bus panaudotos racionaliai, bet pagal pasiektą skolos lygį manau, kad Vilniaus pajamos turėtų didėt. Negalime rizikuoti miesto, ypač sostinės, nemokumu. Nesvarbu, dėl to būtų kalta vietinė ar nacionalinė valdžia.

Šis grafikas tam neprieštarauja, jis skirtas "įdomumo dėlei". Jūs truputį atsipalaiduokit. Vieni verkia, kad Vilniui oper daug, kiti verkia, kad Vilniui per mažai. Aš neverkiu dėl nieko, man viskas ok. Aš tiesiog mėgstu analizuot skaičiukus įvairiais pjūviais

[Aš]

Dar norėčiau pridurt dėl kaltinimų konservatoriams esą jie nemyli Vilniaus. Vilniui 40 proc. GPM taikomas nuo 2002 m.

Beje, be Vilniaus dar yra trys miestai-donorai. Tai Kaunas (taip, Kaunas taip pat yra donoras), Klaipėda ir Mažeikiai. Tik Vilniui vieninteliam nebuvo padidintas GPM 2010, kai kitiems buvo. tuo metu Šimonytė nusprendė, kad dėl ekonominės krizės aplinkybių Vilniui vietoje GPM dalies bus padidintas skolinimosi limitas (ir tai buvo padaryta), o pasibaigus potvarkio numatytam galiojimo laikotarpiui bus ieškoma sprendimo.

Aš dar kartą pasikartosiu, šiandieninis sprendimas tėra normali ankstesnio sprendimo revizija pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, o ne meilės/nemeilės Vilniui reikalai. Gana spangti.

konservatorių antizuokiška propaganda

Jei tau nepatinka tai, ką kalba konservatoriai, tada remkis Liberalų sąjūdžiu. Bet kad jie apie Zuoką sako lygiai tą patį ir kartais net griežčiau. Tad nematau reikalo konservatorių išskirti.

[Goodoo]

Imigraciją į Vilnių skatina darbo pasiūla, aukštojo mokslo pasiekiamumas ir miestietiškas liberalizmas, o ne Valstybės išmokos...

[Bartas1]

Jei tau nepatinka tai, ką kalba konservatoriai, tada remkis Liberalų sąjūdžiu. Bet kad jie apie Zuoką sako lygiai tą patį ir kartais net griežčiau. Tad nematau reikalo konservatorių išskirti.

Daug kas ką sako konservatoriai yra verta dėmesio ir įsiklausymo. Tiesiog erzina pakankamai pigiai sudėliotas Zuoko puolimas. Kad liberalai irgi antizuokiški - sutinku, tačiau tai labiau į asmeniškumus nei racionalią kritiką panašu. Man net kilo mintis ar ta antizuokiška gaida iš konservatorių tribūnos nebus koalicijos partnerių įtakota ?

[D.P]

Aš, Kaunui GPM yra apie virš 95 proc, Klaipedai paliktas apie 80-85 proc. Dėl Klaipėdos dar kažkiek suprantama, juolab paliktas procentas yra didelis, bet kiek Kaunas yra donoras - abejočiau.
galų gale užtenka palyginti kkaip miestai atrod vizualiai, ir viskas tuo pasakyta.

Kodėl žmonės traukia į Vilnių - klauskite jų pačių.

[Aš]

Aš galvoju, kad Zuokas gali būti kritikuojamas dėl keleto priežasčių. Visų pirma tai tu neturėtum atmesti, kad toje kritikoje yra racijos ir ji bent jau iš dalies pagrįsta. Antra, Vilnius yra sostinė, svarbi pozicija politine prasme. Partijos konkuruoja. Trečia, Zuokas pats puola tuos pačius konservatorius, tai kai jis baksnoja pirštais, baksnojama ir atgal.

Nebūtina apsiriboti konservatoriais ar liberalais. Tarkim, N. Mačiulis (mano mėgstamiausias ekonomistas Lietuvoje) viešai labai skeptiškai įvertino A. Zuoko iniciatyvą dėl Air Lituanica. Aš supranta, kad idėja graži ir man apskritai patinka idėjų generavimas, siekis kažką keisti (su sąlyga, kad nėra jokių asmeninio intereso povandeninių srovių), bet reikia elgtis racionaliai. Nuo to, kad mes paturėsim nacionalines avialinijas, kurios suvalgys kažkiek mūsų milijonų ir po to vis tiek dings, geriau nebus. O būtent tai joms prognozuojama.

Tai galima prikišti, kad kažkurie politikai kritikuoja, nes jiems tai politiškai palanku. Bet yra ir daugiau pakankamai respektabilių Zuokui oponuojančių nuomonių, kurių politiniais interesais nurašyti nepavyks.

Pabrėžčiau tai, kad geriausia gynyba nuo kritikos, nesvarbu, objektyvios ar ne, yra darbo rezultatai. Tai tie rezultatai kritikus ir nutildys, nereikia į tai netgi daug dėmesio kreipti. Žinoma, jei tik Zuokas teisus, o šitas "jei" gana nemažas ir ne be pagrindo

Aš, Kaunui GPM yra apie virš 95 proc, Klaipedai paliktas apie 80-85 proc. Dėl Klaipėdos dar kažkiek suprantama, juolab paliktas procentas yra didelis, bet kiek Kaunas yra donoras - abejočiau.

Visi miestai, kurių GPM < 100 proc. GPM prasme yra donorai.

[D.P]

Kartais man atrodo, kad ta kritikia yra iš lietuviškos operos. Čia verta paskaityti švedo Ohmano pastebėjimus apie lietuvišką kritiką. Naujausias pavyzdys - Viniaus miesto finansinės bėdos. permetus akimis delfio/lryto/penkiolikos min. komentarus, išvada paprasta - kaltas Zuokas. Bet ar tikrai? Kartais krtikuojant reikia turėti žinių, taip sakant, atlikti savotišką due diligence. Tik Letuvoje įprasti ne kritikuoti, o tiesiog loti.
Arba...tas pats G/E. Kas bent kiek paskaio kokį tai SCC ar blogus, manau, suprasta, kad tai nebuvo blogiausia idėja, galbūt atvirkščiai. Na, požiūrio reikalas ir nemanau, kad verta gilintis.

Dėl Mačiulio nuomonės viskas ok, bet dėl kitų - abejočiau. jei kritikuoja, tegu pateikia alternatyvius pasiūlymus. Miestas, yač sostinė, ir svarbiausia mažos valstybės sostinė, turi ir privalo generuoti idėjas, o ne tik rūpintis žolės šienavimu. Mes ne Londonas ar Paryžius.

Kaip ten bebūtų, visada mūsų sostinę lyginsiu su kitomis sostinėmis ir deja, dėl mūsų racionalumo (kartais, sutik, labai juokingo, pvz, VAE), tik atsiliekame...

[Aš]

Kalbant apie alternatyvias idėjas. Sutinku su tokiu požiūriu, aš jį labai akcentavau, kai Kubilius buvo kritikuojamas dėl įvairių karpymų krizės metu prireikus taupyti. Kritikos buvo daug, alternatyvių adekvačių pasiūlymų - apskritas nuliukas. Tai kalbant apie Air Lituanica sakykim, kad šių avialinijų prasmė yra keleriopa. Visų pirma, tai susisiekimo užtikrinimas su sostine, kurio reikia tiek gyventojams, tiek verslui (tai netgi svarbu investicijų pritraukimui), tiek, tarkim, dėl pirmininkavimo ES. Taip pat tai yra savotiška savireklama, nors tai ir tikrai nėra esminė šių avialinijų funkcija.

Tačiau mes turime apsispręsti. Ar paliekame su situacija tvarkytis laisvai rinkai. tokiu atveju ten, kur apsimoka, ji pati pasirūpins pasiūla. Ar mes subsidijuojam šį subjektą. Jei darom prielaidą, kad oro susisiekimo su/iš Vilniumi kai kurios kryptimis trūksta ir kad privatus kapitalas tuo nepasirūpina, tai galima teigti, kad tai yra nuostolinga (ar per mažai pelninga, bet greičiausiai nuostolinga). Tokiu atveju automatiškai prieinam išvados, kad mes būsim priversti Air Lituanica subsidijuoti.

Bet yra vienas nereikšmingas bet - tai draudžia ES teisė. Taip, Estonian Air ir airBaltica irgi subsidijuojamos, bet jų atžvilgiu ES atlieka tyrimus.

Taip kad be valstybės (prasiskolinus savivaldybė nėra pajėgi pati subsidijuot) subsidijų oro linijos, tikėtina, bankrutuos. Gal šiaip ne taip laikysis iki artimiausio ekonominio nuosmukio, bet ir tuo nebūčiau tikras. Be to jei subsidijuoja valstybė, o ne savivaldybė, būtų gerai, kad Air Lituanica virstų nacionaliniu Lietuvai skirtu, o ne Zuoko į Vilnių orientuotu ir tik Vilniaus susisiekimu besirūpinančiu projektu.

Tai tokie ir būtų mano alternatyvūs pasiūlymai:
* užtikrinkime būtiniausią susisiekimą pačiomis svarbiausiomis kryptimis ten, kur jo trūksta, subsidijomis, jei manome, kad to reikia. Tačiau subsidijuoti negalime vienos konkrečios įmonės;
* kitur leiskime veikti laisvai rinkai. O mūsų trigrašis į laisvą rinką turėtų būti minimalus.

Beje, kadangi tikėtina, jog subsidijų šiam subjektui reikės, o miestas nėra pajėgus jų užtikrinti, tai tokios projekto vystymas neturint Vyriausybės garantijų (bent mano žiniom) primena avantiūrą.

[Bartas1]

Aš

Aš galvoju, kad Zuokas gali būti kritikuojamas dėl keleto priežasčių. Visų pirma tai tu neturėtum atmesti, kad toje kritikoje yra racijos ir ji bent jau iš dalies pagrįsta.

Politikas ne tik gali bet ir privalo būti kritikuojamas. Ir kritikai racijos yra, kaip ir bet kurio veiklaus vadovo atžvilgiu. Tiesiog stebina, kad konservatoriai, pozicionuojantys save kaip solidžią ir intelektualią partiją renkasi tokius, švelniai tariant, prastu skoniu pasižyminčius metodus.

Antra, Vilnius yra sostinė, svarbi pozicija politine prasme. Partijos konkuruoja. Trečia, Zuokas pats puola tuos pačius konservatorius, tai kai jis baksnoja pirštais, baksnojama ir atgal.

Kai konservatoriai išdidžiai nepriėmė Zuoko siūlymo jungtis į koaliciją, prasidėjo konkurencija. Tik svorio kategorijos buvo skirtingos

Nebūtina apsiriboti konservatoriais ar liberalais. Tarkim, N. Mačiulis (mano mėgstamiausias ekonomistas Lietuvoje) viešai labai skeptiškai įvertino A. Zuoko iniciatyvą dėl Air Lituanica. Aš supranta, kad idėja graži ir man apskritai patinka idėjų generavimas, siekis kažką keisti (su sąlyga, kad nėra jokių asmeninio intereso povandeninių srovių), bet reikia elgtis racionaliai. Nuo to, kad mes paturėsim nacionalines avialinijas, kurios suvalgys kažkiek mūsų milijonų ir po to vis tiek dings, geriau nebus. O būtent tai joms prognozuojama.

N. Mačiulis per trumpą laiką labai puikiai padirbėjo viešoje erdvėje ir tikrai tapo vienu iš rimčiausių makroekonomikos autoritetų Lietuvoje. Šiaip, susidaro įspūdis, kad Zuoko jis tiesiog nemėgsta ir ne rizikingas avialinijų projektas turbūt čia kaltas..

Pabrėžčiau tai, kad geriausia gynyba nuo kritikos, nesvarbu, objektyvios ar ne, yra darbo rezultatai. Tai tie rezultatai kritikus ir nutildys, nereikia į tai netgi daug dėmesio kreipti. Žinoma, jei tik Zuokas teisus, o šitas "jei" gana nemažas ir ne be pagrindo

Jei Zuokui pavyks išsilaikyti iki kadencijos pabaigos, panašu, kad rezultatai bus

Tai kalbant apie Air Lituanica sakykim, kad šių avialinijų prasmė yra keleriopa. Visų pirma, tai susisiekimo užtikrinimas su sostine, kurio reikia tiek gyventojams, tiek verslui (tai netgi svarbu investicijų pritraukimui), tiek, tarkim, dėl pirmininkavimo ES. Taip pat tai yra savotiška savireklama, nors tai ir tikrai nėra esminė šių avialinijų funkcija.

Tačiau mes turime apsispręsti. Ar paliekame su situacija tvarkytis laisvai rinkai. tokiu atveju ten, kur apsimoka, ji pati pasirūpins pasiūla. Ar mes subsidijuojam šį subjektą. Jei darom prielaidą, kad oro susisiekimo su/iš Vilniumi kai kurios kryptimis trūksta ir kad privatus kapitalas tuo nepasirūpina, tai galima teigti, kad tai yra nuostolinga (ar per mažai pelninga, bet greičiausiai nuostolinga). Tokiu atveju automatiškai prieinam išvados, kad mes būsim priversti Air Lituanica subsidijuoti.

Bet yra vienas nereikšmingas bet - tai draudžia ES teisė. Taip, Estonian Air ir airBaltica irgi subsidijuojamos, bet jų atžvilgiu ES atlieka tyrimus.

Įdomu, ar ES teisė taip pat draudžia subsidijuoti nuostolingus, bet šiek tiek reikalingus keleivių pervežimus geležinkeliais ir visuomeninį transportą, o savivaldybėms mokėti pigių kaštų bendrovėms už skraidymą į jų oro uostus.

Tai tokie ir būtų mano alternatyvūs pasiūlymai:
* užtikrinkime būtiniausią susisiekimą pačiomis svarbiausiomis kryptimis ten, kur jo trūksta, subsidijomis, jei manome, kad to reikia. Tačiau subsidijuoti negalime vienos konkrečios įmonės;
* kitur leiskime veikti laisvai rinkai. O mūsų trigrašis į laisvą rinką turėtų būti minimalus.

Pritariu

Beje, kadangi tikėtina, jog subsidijų šiam subjektui reikės, o miestas nėra pajėgus jų užtikrinti, tai tokios projekto vystymas neturint Vyriausybės garantijų (bent mano žiniom) primena avantiūrą.

Projektas buvo neblogai įsuktas, strateginis investuotojas neatsirado, tad, matyt, buvo pasirinktas rizikingas kelias tęsti projektą, tikintis, kad sėkminga pirmojo pusmečio ar metų veikla labiau sudomins privačius investuotojus..

[pliumbum]

Su paklausa ir pasiūla aviacijoje tai truputį sudėtingiau yra negu čia piešiate Jei kažkas esant laisvai rinkai tam tikra kryptimi neskraido, nereiškia, kad ji yra nuostolinga ar mažai pelninga. Yra keletas aspektų, nuo kurių tai dar gali priklausyti:

a) Avialinijų lėktuvų parkas. Čia pavyzdys yra Czech Airlines - jų lėktuvų parke yra tik gana dideli lėktuvai. Turint omenyje srautus tarp Vilniaus ir Prahos, skraidyti dideliu neapsimoka, bet mažu yra didelė tikimybė, kad apsimokėtų;
b) Lėktuvų užimtumas -tarkime jeigu naujos kad ir labai pelningos krypties pridėjimas reikštų kitos dar pelningesnės krypties nuėmimą, tai niekas taip nedarys;
c) Aviakompanijai gali labiau apsimokėti laikyti nenormaliai sukeltas kainas žinant, kad keleiviai vis tiek skris, negu didinti skrydžio dažnį - Brussels Airlines atvejis Vilniuje;
d) Didieji rinkos banginiai, tokie kaip SAS, British Airways, Air France, KLM, Lufthansa ir panašūs turi ypač stiprias profsąjungas, kas veda prie labai gerų sąlygų darbuotojams, pensijų planų, kosminių atlyginimų ir pan. Turint omenyje jų nenormalius kaštus, tai, kas jiems neapsimoka, tokiai paprastai žymiai mažesnius personalo kaštus turinčiai Air Lituanica gali ir apsimokėti;
e) Rinkos banginiai yra ne tokie lankstūs. Jie dažnai neina "pabandymui" - jeigu jau ateina, tai tik tada, kai yra užtikrinti, kad kryptis yra gera ir kad ji ateinančius keleris metus liks gera;
f) paklausa nėra stabilus dalykas, kad galėtum "išsidalinti kryptis" ir nieko neliktų. Aviacijos rinka auga dvigubai negu šalies ekonomika, čia toks dėsnis, ir Lietuvoje jis tvirtinasi. Nuolat atsiranda naujų krypčių, kur gali apsimokėti ir jeigu tu jau egzistuoji, tai gali būti pirmas, kuris tas kryptis pagriebs.

Niekas neneigia, kad Air Lituanica pirmus porą metų varys į minusą. bet po to tikimasi jau pliuso, ir manau, kad tai įmanoma pasiekti. Žinoma, laikas parodys, kuriuo keliu bus žengiama - ar avialinijų perleidimo privatiems investuotojams, ar rankos tiesimo išmaldai.

[udrius]

Atvaizdas

tavo duomenys yra neteisingi. Seniai įrodyta, kad Vilnius - miestas siurbėlė ir jis realiai nekuria jokios pridėtinės vertės. Tam užtenka kelių faktų:

1. taip top įmonės registruotos vilniuje. Bet atleksite , kad tos TOP įmonės ? MAximos grupė - apyvartos visoje Lietuvoje, bankai- apyvartos visoje Lietuvoje, Mažeikių nafta ir ta berods registruoja Vilniuje. Tas pats su LG Tuo tarpu kuriančių tikrą pridėtinę vertę ir atliekančius juodą darbą įmonių nerasta nei vienos
2. pasižiūrėkime LT eksporto struktūrą - didžiausią eksporto dalį sudaro ž.ū. produktai chemija ir nafta. Atleiskite nuo kada Katedros aikštėje auga runkeliai? O gal Gedimino pilyje perdirbama nafta?
3. 50 proc EU paramos nusėda Vilniuje
4. 50 proc "strateginių" objektų atsiranda Vilniuje
5. Na ir pakalbėkime apie valdininkus - 30 proc dirbančiųjų Vilniuje valdininkai, dar 20 proc dirbančiųjų - aptarnauja juos. Atleiskite, bet gal Vlniaus biudžetas juos išlaiko?

Taip kad , nepykite, girkitės kiek norite , reikalaukite kiek norite GMP, tačiau ne Jūs sukuriate visą gėrį ir ne Jūs uždirbate pinigus Lietuvai.

[liutass]

Gerai, kad dabar ne "tie laikai", nes pasodintu tave uz tokius komentarus.

[Creatium]

tavo duomenys yra neteisingi. Seniai įrodyta, kad Vilnius - miestas siurbėlė ir jis realiai nekuria jokios pridėtinės vertės. Tam užtenka kelių faktų:

1. taip top įmonės registruotos vilniuje. Bet atleksite , kad tos TOP įmonės ? MAximos grupė - apyvartos visoje Lietuvoje, bankai- apyvartos visoje Lietuvoje, Mažeikių nafta ir ta berods registruoja Vilniuje. Tas pats su LG Tuo tarpu kuriančių tikrą pridėtinę vertę ir atliekančius juodą darbą įmonių nerasta nei vienos
2. pasižiūrėkime LT eksporto struktūrą - didžiausią eksporto dalį sudaro ž.ū. produktai chemija ir nafta. Atleiskite nuo kada Katedros aikštėje auga runkeliai? O gal Gedimino pilyje perdirbama nafta?
3. 50 proc EU paramos nusėda Vilniuje
4. 50 proc "strateginių" objektų atsiranda Vilniuje
5. Na ir pakalbėkime apie valdininkus - 30 proc dirbančiųjų Vilniuje valdininkai, dar 20 proc dirbančiųjų - aptarnauja juos. Atleiskite, bet gal Vlniaus biudžetas juos išlaiko?

Taip kad , nepykite, girkitės kiek norite , reikalaukite kiek norite GMP, tačiau ne Jūs sukuriate visą gėrį ir ne Jūs uždirbate pinigus Lietuvai.

Nepavyko rasti naujausių duomenų, tačiau prieš du metus beveik 40% Lietuvos BVP buvo sukurta Vilniaus apskrityje. Ir tai ne mano duomenys, tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas.

Vilniuje taip pat yra ne viena aukštųjų technologijų bendrovių, kurios kuria chemijos produktus ar IT sprendimus. Ir taip pat yra eksportas, nors jis ir nelenkia žemės ūkio.

Būtų įdomu jeigu pasidalintum šaltiniu su tais ES ir strateginių objektų skaičiukais.

[udrius]

Nepavyko rasti naujausių duomenų, tačiau prieš du metus beveik 40% Lietuvos BVP buvo sukurta Vilniaus apskrityje. Ir tai ne mano duomenys, tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas.

Vilniuje taip pat yra ne viena aukštųjų technologijų bendrovių, kurios kuria chemijos produktus ar IT sprendimus. Ir taip pat yra eksportas, nors jis ir nelenkia žemės ūkio.

Būtų įdomu jeigu pasidalintum šaltiniu su tais ES ir strateginių objektų skaičiukais.

50 proc to tavo Vilniaus apskrityje "sukurto" BVP sudaro bankų paslaugos, telekomunikacijų paslaugos ir visi tiki dalykai, kurie realiai figuruoja vien dėl to Vilniuje, nes centrinės šių įmonių būstinės registruotos Vilniuje.

Koks dar eksportas Vilniuje ? IT sprendimai ? Tie tavo IT sprendimai visoje LT eksporto dalyje sudao ar ne 0,2 proc. Kokia dar chemija? gal trąšų gamyklos Vilniuje ? Seniai vilniečiai gyvena kitų miestų sąskaita.