Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Wycka]

„Sužinotume tiksliai – gali Lietuva gaminti aukštos technologijos ir kokybės produktą, ar ne“, - sakė Seimo narys.

O jeigu išleidus kelis milijonus tam „sužinojimui“ paaiškės, kad ne?

[pauliaK]

/\
Nusiųsti į mokyklos suolą išklausyti bent jau 6-7-os klasės ekonomikos kursą nekainotų nieko, o efektas tikėtina būtų didžiausias, aišku jei ponas dar sugebėtų įsisavinti informaciją, nes dabar tai akivaizdžiai nesuvokia apie ką čia šneka išvis.

[Aš]

Šioje diagramoje atvaizduojamas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios paritetą (PGP) Lietuvai ir kelioms kitoms palyginimui atrinktoms šalims. Pateikti ne tik istoriniai ir aktualūs duomenys, bet ir prognozuojami. Diagramoje galima pastebėti keletą įdomių dalykų.

Pirma, joje matyti, kad iki 2017 m. Lietuva pagal šį rodiklį pralenks Portugaliją ir gerokai prisivys Graikiją. Portugalija Europos Sąjungos (ES) nare yra nuo 1986 m., o Graikija – jau daugiau ne tris dešimtmečius. Abi šios šalys užima ES paramos recipiento, o ne donoro vaidmenį ir pagal absoliučią gaunamos paramos sumą patenka tarp keturių jos daugiausiai gaunančių ES narių. Panašu, jog būtent šios tradiciškai kaip „vakarų Europos“ dalis suvokiamos šalys bus pirmosios, kurias pralenks Lietuva.

Antra, matome, jog socialdemokratų valdymo metu Estija nors ir ne radikaliai, tačiau pamažu vis tolo nuo Lietuvos. Taip pat matome, kad krizę Lietuva įveikė santykinai geriau nei Estija, kadangi šis skirtumas sumažėjo, kas savotiškai stebina, nes krizei estai buvo pasiruošę tikrai geriau. Žinoma, to nereikia laikyti blogais linkėjimais mūsų draugams iš šiaurės. Konkurencija yra gerai, tačiau ji turėtų būti konstruktyvi, grįsta savo progreso siekiu, o ne „oponento“ (estų atveju tikrai tik kabutėse) regreso lūkesčiu. Tačiau dažnai įsivaizduodami, kad estai mus lenkia, kartu galime matyti, kad ekonomikoje jie mus lenkia kur kas mažiau nei viešuosiuose ryšiuose

Diagrama sudaryta remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis:
http://www.imf.org/external/pubs/ft/.../weoselgr.aspx

During the past 20 years Lithuania has been the fastest growing economy in the European Union. Since 1995 (the earliest date when data on all EU member states is available from Eurostat) its economy has expanded by 132%, ten times faster than Italy's. Imagine the progress we could have achieved with lower taxes and fewer political bullshit.

[sausuolis75]

Atleiskite, nesupratau, virsutine citata....Jusu?

[Tomas]

Gal jau metas pripažinti "nepatogią tiesą", kad Estija nebuvo geriau pasiruošusi krizei? Ir kad būtent Estija ko gero bus pirma "vakarų Europos" šalis, kurią Lietuva aplenks?

[Eidvis]

Gal jau metas pripažinti "nepatogią tiesą", kad Estija nebuvo geriau pasiruošusi krizei? Ir kad būtent Estija ko gero bus pirma "vakarų Europos" šalis, kurią Lietuva aplenks?

Estija krizei tikrai buvo geriau pasirengusi - nors joje krizės mąstai buvo panašūs, tačiau jinai dėl sukauptų atsargų iškart susitvarkė su savo biudžeto deficitu. Tačiau pripažinti reikia tai, kad būtent šios vyriausybės vadymo laikotarpiu mes pradėjome vytis Estiją. Jeigu būtumėm gavę panašią vyriausybę - tai tikėtina, kad per sekančius ketverius metus būtumėm ją ir aplenkę. Deje - gavom komunistus/populistus ir nors progresas dėl įgauto pagreičio ir nesustos, tačiau apie kažkokį spartesnį prisivijimą galime pamiršti. Estijoje komunistai ir populistai valdžios negauna.

[J.U.]

Deje - gavom komunistus/populistus

Ne gavom, bet lietuviški durniai, gelbėtojo eilinį kartą laukdami išrinko. Kas per tauta, tiesiog žodžių trūksta.

[senasnamas]

Plikos BVP kreivės ne viską parodo. Estai prasidėjus krizei smarkiau smuko, nes jų privatus sektorius buvo (ir turbūt tebėra) labiau įsiskolinęs. Tiesiog buvo didesnis burbulas. Tačiau grafikai neparodo, kaip per krizę keitėsi valstybių skolos . Nuo dugno Lietuvos ir Estijos kreivės eina lygiagrečiai, tačiau Lietuvos skola išaugo dvigubai, o Estijos turbūt visai neišaugo. Galima įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuvos grafikas, jei nebūtų buvę skolinamasi. Stačiai žemyn . Kitaip sakant, nors grafikai ir atrodo panašiai, tačiau Lietuva tokio grafiko besiekdama įsitaisė ant kupros sunkų maišą, kuris ribos veiksmų laisvę ateityje. Tik nežinau, ar estai per krizę kažkaip savo ūkį skatino, ar ne. Jei neskatino, tai savo dabartiniais BVP rodikliais gali tikrai didžiuotis. Šiaip turint rezervą skatinti turbūt reikėtų, nes kam tada tas rezervas, jei nėra naudojamas sudėtingais atvejais.

[Tomas]

Mane vis tiek žavi robotukų logika. Vienas robotukas įdeda grafikus, kuriuose aiškiai matyti, kad LT ėmė vytis EE 2007-2008 metais. Kitas robotukas komentuoja:

Tačiau pripažinti reikia tai, kad būtent šios vyriausybės vadymo laikotarpiu mes pradėjome vytis Estiją. Jeigu būtumėm gavę panašią vyriausybę - tai tikėtina, kad per sekančius ketverius metus būtumėm ją ir aplenkę. Deje - gavom komunistus/populistus ir nors progresas dėl įgauto pagreičio ir nesustos, tačiau apie kažkokį spartesnį prisivijimą galime pamiršti.

[senasnamas]

Taip, kai kas labai paprastai supranta Estijos vijimąsi. Vejantis su skolintais pinigais gali greitai pritrūkti kvapo. Vytis reikėtų pradėti nuo to, ką estai padarė prieš porą dešimtmečių - sėkmingos biurokratinio aparato, saugumo, teisėtvarkos reformos. Lietuvoje dar nebuvo Vyriausybės, kuriai tai rūpėtų. Galima triukšmingai atleisti vieną kitą pareigūną, vaidinant kovą su šešėliu įvesti kasos aparatus, galima suimti vieną kitą muitininką, tačiau tai tik kosmetika.

[Tomas]

Estija tiesiog eina kiek kitokiu, "big goverment" keliu. Lietuva tuo tarpu "small goverment" keliu. Jei Lietuvoje policininkas skaičiuoja pravažinėto kuro gramus, kad neviršytų mėnesio limito, tai estas policininkas skundžiasi dėl gaunamo mažo 2k€ atlyginimo.

Tiesiog kitoks požiūris į valstybę ir jos vaidmenį. Matyt estai neturi savo Laisvos Rinkos Instituto.

[senasnamas]

Arba tiesiog daugiau lėšų surenka į biudžetą ir skaidriau paskirsto. O kai piliečiai mato, kad už savo mokamus mokesčius gauna adekvačias paslaugas (policija, medicina, švietimas ir t. t.), jie daug palankiau vertina pačius mokesčius ir nesistengia jų žūtbūt nuslėpti. Reikėtų palyginti atskirų šalių surenkamus mokesčius ir valstybės tarnautojų skaičių ir atlyginimus - būtų aišku, ar tiesiog mažai surenkama, ar nevykusiai paskirstoma. Nėra normalu, kai policija į iškvietimus turi vaikščioti pėsčia.

[Sula]

Arba tiesiog daugiau lėšų surenka į biudžetą ir skaidriau paskirsto. O kai piliečiai mato, kad už savo mokamus mokesčius gauna adekvačias paslaugas (policija, medicina, švietimas ir t. t.), jie daug palankiau vertina pačius mokesčius ir nesistengia jų žūtbūt nuslėpti. Reikėtų palyginti atskirų šalių surenkamus mokesčius ir valstybės tarnautojų skaičių ir atlyginimus - būtų aišku, ar tiesiog mažai surenkama, ar nevykusiai paskirstoma. Nėra normalu, kai policija į iškvietimus turi vaikščioti pėsčia.

Visiškai teisingai, tenka dirbti su jais kasdien
Maža to, estai yra labiau pilietiški. Beveik kiekvienas supranta, kad Estijos valstybė tai - jie patys.
Ir tai turi teigiamą įtaką kitataučiams, dėl kurių lyg ir turėtų kilti gerokai daugiau problemų nei Lietuvoje.
Kita vertus, pati ekonomikos apimtys Lietuvoje yra panašios, nepaisant kitokios struktūros ir gerokai didesnio šešėlio.

[D.P]

Taip, kai kas labai paprastai supranta Estijos vijimąsi. Vejantis su skolintais pinigais gali greitai pritrūkti kvapo. Vytis reikėtų pradėti nuo to, ką estai padarė prieš porą dešimtmečių - sėkmingos biurokratinio aparato, saugumo, teisėtvarkos reformos. Lietuvoje dar nebuvo Vyriausybės, kuriai tai rūpėtų. Galima triukšmingai atleisti vieną kitą pareigūną, vaidinant kovą su šešėliu įvesti kasos aparatus, galima suimti vieną kitą muitininką, tačiau tai tik kosmetika.

Ką turėjai omenyje kalbėdamas apie teisėtvarkos reformą? Jei kalba eina apie "kadrų" pašalinimą, tai galbūt, bet klausimas, kas tai per žvėris yra ir/ar jie buvo/yra "blogesni" už jų galimus įpėdinus, ypač Lietuvos atveju
Jei kalba eina apie pačią sistemą, tai ji panaši į Lietuvos ir nebūčiau linkęs tikėtis, manyti, kad estų teisėtvarkos sistema yra pranašesnė už Lietuvos.
Galbūt kai kurie dalykai galėtų būti įgyvendinti ir Lietuvoje, pvz, konstitucinio privataus skundo galimybė, kuri egzistuoja Estijuoja, o Lietuvoje - taip susiklostė istoriškai - jos buvo atsiskayta. Tačiau tokiu atveju reikėtų įdarbinti nemažai papildomų darbuotojų. antra vertus, teisėtvarkos skirtumai yra greičiau reguliaciniai, negu susiję su techniniu ar kitokio personalo išplėtimu.
Estai sumažino biurokratinį aparatą, iš esmės tai buvo neoliberalistinės reformos padarinys, kuris pradžioje sukėlė daug problemų, o vėliau - atnešė daug naudos. Galima būtų palyginti su reformomis, vykusiomis Hong Konge. Paralelių galima rasti.
Mums reikėtų labai gerai įvertinti "biurokratinio aparato" mastą ir jo apimtis. Aklai ar tik iš idėjos jo mažinti nereikėtų. Estų sėkmė yra "e-xxxxxxxx" projektuose, kurie Lietuvoje vis dar letargo būsenoje, kaip bebūtų gaila.
Tokie projektai iš dalies prisideda prie biurokratijos mažinimo, sykiu ir prie atitinkamų sektorių vystymo. be to, sėkmingai vykdė privatizaciją.
Kita vertus, reikia įvertinti,kad Lietuvoje, ypač po nepriklausomybės, gyveno daugiau žmonių nei Estijoje. Savaime aišku, kad mažesnei valstybei neriekia didelio aparato (lyginant ir su nedidele LT), kai privatus sektorius tam tikra prasme merdėjo.
Pastebėjau labai keistą leituviškos kultūros, sociumo reiškinį - estofilija, baltarusofilija and so on. Kai tik "ant popieriaus" kaimyninės valstybės atrodo gražiau,o kai kurios tipo egzistuoja geležinė kolūkiečio tvarka, tai tos valstybės tampa pavyzdžiais Tamstos, ir ten, ir ten yra problemų, įskaitant grynai sistemines problemas. Nereikia tikėtis greitų rezultatų, kai valstybei viso labo virš 20m., o visuomenėje esti runkelių radikalų arba tik savo "tiesomis" tikinčių visų galų "specialistų".

kas dėl estų pilietiškumo, tai tiesa. manau tai grynai kultūriniai skirtumai, pvz., protestantiška bendruomenė, mažos valstybės specifika, kritiniai vienijantys įvykiai ( bronzinis kareivis), tie patys e-projektai ir aišku....geras piaras. ką jau jie moka, tai moka. Mūsų politikėliams viešųjų ryšių mokytis ir mokytis iš jų.

[Tomas]

Ne taip senai čia skaičiavom, kad LT biudžetas yra grubiai tokio paties dydžio kaip EE, nors LT sukuriamas BVP 2k. didesnis nei EE.

Bet kognityvinio disonanso ištikti robotukai reikalauja Lietuvoje toliau mažinti valstybinį sektorių, o kaip pavyzdį pateikinėja Estiją ...

[John]

Ir ką tai rodo? Kad Estijoje mažiau vokelių ir kyšių?

[D.P]

Ir ką tai rodo? Kad Estijoje mažiau vokelių ir kyšių?

Galbūt geresnis korupcijos suvokimas ir skačiai mažesni, tačiau Lietuvoje apie korupciją, kyšius daugiausiai kalba tie, kurie juos duoda. Nei karto nedaviau nei daktarui, nei adminsitracijų drabuotojams, nei policijai kyšio, dovanėlės ar dar ko. kaip ir mano tėvai,draugai, pažstami. Galu gale, kiek teko susidurti, nebuvo nė užuominos apie tai.

senasnamas teisingai pastebėjo - adekvačios paslaugos. Klausimas, ar mes gauname adekvačias paslaugas? Manau, kad taip. Tik lietuviškas ar būriškas skepticizmas visda įžvelgia "tamsiąsias jėgas".

[sauls]

ir aišku....geras piaras. ką jau jie moka, tai moka. Mūsų politikėliams viešųjų ryšių mokytis ir mokytis iš jų.

Tai va, o dabar bandom isivaizduoti, kaip mūsų naujoji ūkio ministrė p. Vėsaitė darys PR'ą užsienyje. Na jei apie Lietuvą kaip apie žemės ūkio šalį pasakos, tai gal kas ir patikės. Jei supras ką ji lietuviškai pasakoja, aišku...

[senasnamas]

Ką turėjai omenyje kalbėdamas apie teisėtvarkos reformą?

Pati struktūra gali būti ir tokia, kokia yra, esmė kadrai. Bet iš kur jų paimti švogerių šalyje? Yra gerų ir sąžiningų pareigūnų, bet karjeros jie dažniausiai nepadaro. Tai sisteminė problema. Estija dar mažesnė, atrodo, pažintys ir ryšiai turėtų veikti dar labiau, tačiau šitoje vietoje turbūt viską lemia mentalitetas arba tiesiog laiku ir vietoje atliktos reformos. O kai yra susiformavę klaneliai ir draugų būreliai, kažką pertvarkyti labai sunku, iškart sulaukiama organizuoto pasipriešinimo.
Estija lenkia Lietuvą vos ne visose svarbiose kategorijose, todėl jei kažkokių problemų ir turi, su jomis tvarkosi daug sėkmingiau. Starto sąlygos buvo panašios, vien todėl reikėtų iš Estijos mokytis, o ne ignoruoti. Atsilikimą nuo Vakarų šalių galima pateisinti skirtingomis istorinėmis sąlygomis ir t. t., o atsilikimo nuo Estijos nėra kuo teisinti. Pastebėjau, kad Lietuvos politikai apie Estijos pasiekimus kalba nenoriai ir mėgina sumenkinti.
Metų senumo straipsnis, bet aktualumo nepraradęs
Kaip Estija tapo pasaulio lydere
Galima sakyti, kad estai viso labo daug reklamuojasi, tačiau ir tai jie daro kryptingai, nuosekliai ir gauna iš to naudos. Tuo tarpu Lietuvoje

Kiekviena naujai išrinkta Lietuvos valdžia valstybės įvaizdžio kūrimo procesą pradeda iš naujo. Įsitikinimas, jog viskas, ką darė iki šiol išrinktieji, yra niekis, labai gajus. Skelbiami nauji konkursai, skiriami milijonai, taip ir nesugebėjus suprasti, kur buvo išleisti prieš tai skirti valdžiusiųjų, samdomos vis kitos viešųjų ryšių agentūros.

Žinau Lietuvoje interneto bendrovių, laiminčių stambius tarptautinius užsakymus, pažįstu lietuvių, talentingų interneto svetainių kūrėjų, savo srities lyderių, bet Lietuva jais nesigiria. Lietuva apskritai nesigiria.
Lietuva net neturi nuolat atnaujinamos interneto svetainės anglų kalba, kuri būtų naujienų iš Lietuvos šaltiniu. Estijos nacionalinis radijas yra ir Estijos naujienų anglų kalba skleidėjas. Abejoju, ar nesudėtingas, bet nuolat atnaujinamas portalas labai didina Estijos biudžeto išlaidas.
Iš Estijos apie Baltijos šalis praneša ir balticbusinessnews.com. Estijos ambasada Vašingtone turi savo kampelį „Facebook“, o Lietuvos ambasados čia nerasi, nors jos komandai Vašingtone pagyrų girdžiu nuolat. Ir tai – ne vienos ambasados, o valstybės požiūrio problema.

Ir visa tai atsiliepia ekonominiams rodikliams, investicijų pritraukimui ir t. t. Investuotojai Estiją susiranda patys, o Lietuva investuotojus turi vilioti subsidijomis. Nors Lietuva pranašesnė gyventojų skaičiumi (kol kas) ir geografine vieta. Tačiau net šie "paveldėti" pranašumai nelabai padeda.

[J.U.]

Estija jau gerus 20 metų kryptingai reklamuoja ir visaip giria savo šalį. Lietuva gi visą tą laiką verda savo sultyse, skelbiasi Baltijos tigru ir sėdi pelkėje (švelniai išsireiškus). Estai sugebėjo baigti su komunistine praeitimi iš karto po nepriklausomybės paskelbimo, bet lietuviai užsiciklinę renka kolaborantus arba Maskvos pasiuntinį, laukdami eilinio gelbėtojo. Tai ką po to galima pasakyti apie Lietuvos gyventojų mentalitetą ir protines savybes, kad negaučiau eilinio įspėjimo nuo moderatorių?