Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Jei būtum žiūrėjęs video, tai būtum supratęs, kad ne apie šiuos mokesčius kalbama. Šiuos Janulevičius ir siūlo, jei ką.

Janulevičius tieisog stengiasi, kad nebūtų liečiamas pelno mokestis jo atstovaujamam sektoriui t.y. stambioms (ir vidutinėms?) įmonėms. Jis yra lobstas, kuriam yra mokami pinigai už tai, kad jis skleistų naratyvus, padedančius maksimizuoti pelną ir minimizuoti išlaidas jo atsovaujamiems verslo sektoriams. Aš iš principo sutinku, kad pelno mokestis nėra tai, ką reiktų lengva ranka didinti, ypač kai neturim normalaus turto ir praktiškai jokio privataus transporto taršos apmokestinimo, bet naudoti vienos srities suinteresuoto ir apmokamo lobisto aiškinimus kaip argumentą dėl visos valstybės ekonomikos perspektyvų yra tiesiog prastas pasirinkimas.

[MedinisStrazdas]

O dėl taršos mokesčių bus įdomu pamatyt kuro akcizų rezultatus. Ar nuėjusi vyriausybė neužlipo ant to pačio estiško grėblio ir nesigavo, kad tiek kuro mažiau parduodama, kad didesnio akcizo surenkama mažiau.

akcizo toks tikslas ir yra - sumažinti vartojimą produkto kurį laikai blogu (šiuo atveju taršiu).

[mantasm]

akcizo toks tikslas ir yra - sumažinti vartojimą produkto kurį laikai blogu (šiuo atveju taršiu).

Šitu atveju vartojimo nelabai sumažės, nes tranzitinės fūros vistiek važiuos, tik užsipils kitur ir nesurinksim mokesčių, netektos darbo vietos netoli sienos ir t.t.

[Gator]

Lietuvos viešasis sektorius yra didesnis nei bet kurios kitos EBPO valstybės

https://www.alfa.lt/aktualijos/lietu...oogle_vignette

DOGE now!

[gerietis]

Senai laikas išvalyti šitą pelkę.

[tajus2]

[B]
https://www.alfa.lt/aktualijos/lietu...oogle_vignette

DOGE now!

Labai keistas komentaras iš tokio straipsnio.

Visų pirma niekur neradau pagrindimo, kad Lietuvos viešasis sektorius didžiausias. Pavyzdžiui čia matoma, kad esame 9 vietoje tarp OECD šalių: https://worldpopulationreview.com/co...ize-by-country

Visų antra rašoma, kad Lietuvos laukia demografinė krizė ir aišku, kad reikės arba rimtos imigracijos arba susitaikyti su mažėjančiomis pajamomis ir pensijomis. Tai būtų įdomu, kurį variantą rinktųsi Gator?

[dziugas99]

Visų antra rašoma, kad Lietuvos laukia demografinė krizė ir aišku, kad reikės arba rimtos imigracijos arba susitaikyti su mažėjančiomis pajamomis ir pensijomis. Tai būtų įdomu, kurį variantą rinktųsi Gator?

Aš rinkčiausi antrą variantą.

[Stadionas]

[B]
https://www.alfa.lt/aktualijos/lietu...oogle_vignette

DOGE now!

tai kaimiečių vyriausybė nustojo mokyklas uždarinėt kur daugiau giminaičių ūkvedžių dirba nei vaikų yra.

[Gator]

Visų antra rašoma, kad Lietuvos laukia demografinė krizė ir aišku, kad reikės arba rimtos imigracijos arba susitaikyti su mažėjančiomis pajamomis ir pensijomis. Tai būtų įdomu, kurį variantą rinktųsi Gator?

Iš šitų tai aišku mažėjančios pajamos.
Ta prasme aišku, kad geriau kad egzistuotų Lietuvos tauta mažiau turtinga, nei būtų sunaikinta, bet būtų turtingesnė.
Ir skirtumas net nediskutuotinas.

Bet mano variantas yra mesti beprecedentines (netgi aukojant kad ir svarbaus švietimo dalį) pajėgas į gimstamumo didinimą ir emigracijos užkardymą (pvz jei išduoti Lietuvą ir pradedi dirbti užsienio valstybės gerovei - grąžink pinigus, kuriuos mes išleidom tavo mokslams nuo pirmos klasės iki universiteto).

[Dundorfas]

Iš šitų tai aišku mažėjančios pajamos.
Ta prasme aišku, kad geriau kad egzistuotų Lietuvos tauta mažiau turtinga, nei būtų sunaikinta, bet būtų turtingesnė.
Ir skirtumas net nediskutuotinas.

Bet mano variantas yra mesti beprecedentines (netgi aukojant kad ir svarbaus švietimo dalį) pajėgas į gimstamumo didinimą ir emigracijos užkardymą (pvz jei išduoti Lietuvą ir pradedi dirbti užsienio valstybės gerovei - grąžink pinigus, kuriuos mes išleidom tavo mokslams nuo pirmos klasės iki universiteto).

Na įsivaizduokime, kad LT vis mažiau turtinga, prasta demografija, dirbantiesiems tenka vis daugiau mokesčių naštos išlaikant didėjančią socialinę naštą, išrenkami netradiciniai politikai (a la Žemaitaitis)
Gera dalis jaunimo vynioja arba jiems ten sudaromos labai geros sąlygos tada vyresni dirbantieji vynioja, kur nors į ES ar Kanadas, Norvegijas, kad ir JAV. Toks ciklas su teigiamu gryžtamuoju ryšiu gaunasi.
Pradeda mažėti, bet kokių paslaugų (gal dalį galima automatizuoti) dabar valtybinėje poliklinikoje pas šiemos gydytoją telefoninis pokalbis su šeimos gydytoju už 4 sav 7:30, bet čia bus visur pramogos, parduotuvės ir tt ty brungs ir mažės pasiūla.
Kažkada biznis spjauna (gal ir pensininkai like gyventi ), kad gana ir tada atsidaro migrantu vartai: emam bile kokius.
Arba jei tokia tuščia Lietuva lieka (pirmas scenarijus netrukdo antram) užsieniečiai po biški atsikelinėja vis tiek, prastesnės kokybės, ilgesniuoju laikuotarpiu.
Na iki čia manau tai ir bus scenarijuos katruo Lietuva vystisis.
Gimstamumo didinimas per pinigus ...na pakolkas nei 1 šaliai nepavyko juntamai pataisyti. Švietimo sąskaita spręsti ...uždaryti visas mokyklas universitetus, jei neturėtų kur pabėgti gal suveiktų
Jаučiu antraštės "Lietuva nusprendė gryžti į akmens amžių!"
Emigracijios užkardymas "grąžink pinigus, kuriuos mes išleidom tavo mokslams nuo pirmos klasės iki universiteto" ... Teisiškai sunku ko gero būtų prikibti, o praktiškai vyniuotų kur per sieną ir gaudyk.
Ty čia tokie Šiaurės Korėjos ar net Kambodžos Pol Poto scenarijai.
Dar geras Moldovos scenarijus, jei šalis nepatraukli imigrantams, tau jie ir neatvyks, tik liaudis bėgs ir jos kokybė prastės, bet ilguoju laikuotarpiu irgi prasidėtu lėta imigracija, kadangi vietiniai tokie paprastesni likę, kokios šviežios diasporos su laiku galėtų didesnė turto dalį valdyti (visa pietinė Azija mažesnės valtybės kaip pvz, kur kinai ar kokie tamilai neproprocingą turto dalį valdo).
Dar galvoju Haitis, ten lik šimtmečiais pragaras ir tikrai nėra imigracijos ir gimstamumas geras.

[digital]

Janulevičius tieisog stengiasi, kad nebūtų liečiamas pelno mokestis jo atstovaujamam sektoriui t.y. stambioms (ir vidutinėms?) įmonėms. Jis yra lobstas, kuriam yra mokami pinigai už tai, kad jis skleistų naratyvus, padedančius maksimizuoti pelną ir minimizuoti išlaidas jo atsovaujamiems verslo sektoriams. Aš iš principo sutinku, kad pelno mokestis nėra tai, ką reiktų lengva ranka didinti, ypač kai neturim normalaus turto ir praktiškai jokio privataus transporto taršos apmokestinimo, bet naudoti vienos srities suinteresuoto ir apmokamo lobisto aiškinimus kaip argumentą dėl visos valstybės ekonomikos perspektyvų yra tiesiog prastas pasirinkimas.

Estų ekonomistas įspėja Lietuvos valdininkus dėl mokesčių reformos: nedarykite mūsų klaidų

Lietuvoje šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl reikšmingų mokestinių pakeitimų – nuo pelno ar lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo iki dalies verslo formų naikinimo ar netgi cukraus mokesčio. Mokestinių pokyčių diskusijų etapą dar vos prieš kelis metus praėjo Estija, todėl įvertinti pasiūlymus dabar yra lengviau.

Pakeitimai turi būti konkretūs ir apgalvoti

Mokesčių kėlimas – ganėtinai skaudi tema. Net jeigu akivaizdu, kad reikia didinti gynybos biudžetą dėl galimų grėsmių, įskaitant ir galimus prekybos karus su JAV – mokesčių didinimas niekada nebus populiarus sprendimas.

Štai, pavyzdžiui, pelno mokesčio kėlimas 2 procentiniais punktais savaime nėra blogas pasiūlymas. Visgi, verslai skųsis. Didinti pelno mokestį visada yra nemalonu, nes mažėja įmonių konkurencingumas, gali išaugti šešėlis.

[Lettered]

[Arunasx]

Valstybės informaciniai ištekliai pildo duomenų ežerą https://www.vz.lt/valstybe-40/2025/0...u-ezera-566400

Valstybės duomenų agentūra, įgyvendinanti projektą „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“, teigia, kad 2025-ųjų pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtino didžiulės pažangos faktą.
Tai, kas projekto pradžioje, 2022-aisiais, atrodė sunkiai įveikiama, pavirto apčiuopiamais rezultatais. Jau šiemet sausį buvo pasiektas užsibrėžtas viso projekto tikslas, rezultatas – atvertos 323 informacinės sistemos, nors projekto pabaiga – 2026 m. birželis. Nuo projekto pradžios Valstybės duomenų agentūra bendradarbiauja su daugiau kaip 500 įstaigų, atvėrė daugiau nei 400 informacinių sistemų ir 591 duomenų rinkinį. Buvo sukurta 700 jungčių ir parengti 1 074 metaduomenų aprašai. Galima teigti, kad stebimų projekto rodiklių reikšmės kelis kartus viršija planuotąsias. Agentūra dar 2024 m. pirmaisiais mėnesiais džiaugėsi pasiektais rezultatais, tačiau praėjusių metų pabaigos ir 2025 m. pradžios skaičiai pranoko visus lūkesčius.

„Visa tai įrodo, kad projektas ne tik įsibėgėjo, bet ir pasiekė spurto tempą. Projekto komanda, kurią sudaro 76 žmonės, džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su daugeliu valstybės institucijų, o pastarosios vis labiau supranta šių pastangų tikslą – joms tampa lengviau centralizuotai matyti, suprasti ir tvarkyti savo duomenis, taip pat priimti duomenimis grįstus sprendimus. Mūsų specialistai išties atliko milžinišką darbą, tai padėjo pasiekti dabartinius rezultatus, kurti naują duomenų valdymo kultūrą“, – pažymi projekto vadovas Laurynas Truncė.
Projekto pradžioje daug laiko skirta teisiniam išaiškinimui – institucijoms reikėjo suprantamai paaiškinti, kad teikti duomenis agentūrai įpareigoja Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas, juos atverti – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Abu įstatymai veikia kartu, taip siekiama sutelkti valstybės duomenis į Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą ir vėliau juos atverti Lietuvos atvirų duomenų portale.

p.s. Manau Lietuva turėtų ženkliai pakilti visokiuose reitinguose, kur analizuojama valstybės informacijos, duomenų atvirumas.
Kartu tai suteiks papildomų galimybių ir verslui.

[gerietis]

Įdomu kiek dešimčių milijonų kainavo šis projektas ir kiek dar reikės kad jis veiktų. Pabandžiau pasižiūrėti:

Prašomas išteklius nerastas.

https://osp.stat.gov.lt/klimato-krizes-stebesena


Kitų labai svarbių atvertų duomenų net nežinau kaip surasti.