Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

[digital]

Žygimantas Mauricas: Lietuva pasivijo Europą ir pagal atlyginimus

Per pastaruosius 35-erius nepriklausomybės metus Lietuva iš skurdžios posovietinės valstybės transformavosi į stiprią Europos vidutiniokę. Nors atlyginimai vis dar atsilieka nuo turtingiausių Europos šalių, šalies ekonominė pažanga yra akivaizdi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuva per 35-erius nepriklausomybės metus iš skurdžios posovietinės valstybės tapo stipria Europos vidutinioke. Ir nors atlyginimų dydžiu vis dar atsiliekame nuo turtingiausių Europos valstybių – Lietuvos progresas yra akivaizdus“, – socialiniame tinkle rašo Žygimantas Mauricas.

Atlyginimų šuolis per tris dešimtmečius

1994 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė vos 251 litą (63 JAV doleriai) ir buvo net 25 kartus mažesnis nei Vokietijoje (1142 doleriai).

„Kitaip tariant, vokietis per dvi savaites uždirbdavo daugiau nei lietuvis per visus metus“, – pastebi Mauricas.

2004-aisiais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atlyginimų skirtumas sumažėjo iki penkių kartų: Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė 836 litus (242 eurus), o Vokietijoje – 1562 eurus.

2009–2012 m. finansinės krizės laikotarpiu atlyginimai Lietuvoje beveik neaugo, tačiau nuo 2014 m. iki 2024 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje pakilo net 2,6 karto – nuo 527 iki 1365 eurų.

„Šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp Vokietijos (2697 €) ir Lietuvos (1365 €) susitraukė iki mažiau nei 2 kartų“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.

Be to, šalyje sumažėjo atotrūkis tarp didžiausius ir mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – nuo 6,6 karto 2014 m. iki 4,4 karto 2024 m.

Lietuva lenkia daugelį regiono valstybių

Baltijos ir Centrinės Europos regione tik trys šalys – Slovėnija, Estija ir Čekija – gali pasigirti didesniais atlyginimais nei Lietuva. Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvoje. Be to, Lietuva aplenkė Graikiją ir Portugaliją bei sparčiai vejasi Ispaniją ir Italiją.

„Be to, Lietuvoje atlyginimų dydžiai yra keliais kartais didesni nei Rusijoje ir Baltarusijoje“, – priduria ekonomistas.

[Arunasx]

https://www.traders.lt/page.php?id=38783

Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.
Sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonė mūsų šalyje augo net 4,6 procento, kai gruodį - 2,2 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0,8 procento (laukta 0,5 procento augimo), o Europos sąjungoje - 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai smuko atitinkamai 0,4 bei 0,2 procento.
Bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų mėnesį tarpinių prekių gamyba augo 1,6 procento, kapitalo prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba traukėsi 3,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba kilo 1,5 procento, kapitalo prekių - 0,1 procento, kai energijos krito dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 4,1 procento.
Be Lietuvos sausį sparčiausiai pramonės veiklos apimtys ūgtelėjo Portugalijoje (3,7 procento) bei Austrijoje (3,3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Maltoje (12,6 procento) ir Danijoje, kur krito 10,6 procento.
Lyginant šių metų pirmąjį mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė paaugo net 9,8 procento (gruodį prieaugis siekė 7,6 procento), kas yra vienas didžiausių prieaugių visoje Europos sąjungoje, kur šis rodiklis smuko 0,2 procento, o euro zonoje nepakito, kai mėnesį prieš tai metinis kritimas siekė atitinkamai 1,1 bei 1,5 procento.
Valiutos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo - net 6,7 procento, kai tarpinių prekių smuko 0,8 procento, energijos - 1,6 procento, o kapitalo prekių sumažėjo 2,7 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,3 procento daugiau, kasdienio vartojimo prekių - 5,5 procento daugiau, kai tarpinių prekių gamyba traukėsi 0,3 procento, energijos - 2,1 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento.
Lyginant su 2024 metų sausiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Slovakijoje (5,1 procento) ir Danijoje (4,4 procento), o daugiausiai augo Airijoje (10,4 procento) bei mūsų šalyje

Turbūt sausį taip augo, nes lyderšypų koalicija išėjo kalėdinių atostogų ir nieko nespėjo prigaidinti dar?
Galiojo esminis dėsnis privačiame versle - kad tik valdžia netrukdytų ir nekaitaliotų įstatymų.