Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

Online tai tiesiog jokio aktyvumo nematys, kai nemuš kason..

Teisingai, tame ir esmė. Klientai atsiskaito, išeina, o operacijų online nėra. Viskas akivaizdu ir nusikalstamą veiklą galima nustatyti be didelių vargų. Reikia tik minimalių pastangų, o techninės galimybės bus šviesmečiu didesnės. Su tuom visus ir sveikinu!
Kai kas tikrai nesidžiaugs, cyps kaip žiurkės skestančiame laive.

[Arunasx]

KKT šiemet kranų parką pasipildė 7 naujais kranais ir kita technika už 22 mln. Eur https://www.vz.lt/transportas-logist..

KKT per metus aptarnauja daugiau nei 1.200 įvairių laivų, pernai bendrovė perkrovė 6,27 mln. t krovinių – 7% daugiau nei 2022 metais. Konteinerių krova augo 15,5%, iki 494.000 TEU.. Pajėgumas iki 700'000 TEU

p.s. oi, be chuilostano ir jo pakaliko krovinių Klaipėdos uostas subankrutuos, Lietuvos ekonomika užsilenks ir t.t.
Visokie Žemaitaičiai ir koloradas voldemortas liepia atstatyti santykius su rytais. Romas su joneliu linksi galvelėmis dėliodami laikus.

[Romas]

/\ Kodėl pasiemei tik vieną klestinčio Klaipėdos uosto įmonę? Pasidalink viso uosto statistika už paskutinius kelerius metus.

Kas link konteinerių krovos, tai pamiršai pasidomėti, kokią dalį sudarė baltarusių parplukdomi automobiliai apeinant sankcijas Rusijai. Dabar šią nišą perėmė Gruzijos Batumis ir Potis.

[Romas]

Konteinerių krova Klaipėdos uoste skirtingai nuo kitų krovinių rūšių, pastaraisiais metais augo.
Tačiau šiemet konteinerių krova sumažėjo.

Atvira Klaipėda 2024.07.19
Klaipėdos uoste – ir iki tol nematyti pokyčiai

Per pirmą pusmetį uoste buvo perkrauta 16,35 mln. tonų krovinių – nežymiai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai krova siekė 16,28 mln. tonų. Šiemetiniai rezultatai galėjo būti ir geresni jei ne suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laiko „Independece“ remontas prieš jį perimant Lietuvai.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika vardijo, kad uoste auga medienos eksportas, statybinių medžiagų, ypač skaldos, metalo importas, ro-ro krova – apimtis didina abi keltų kompanijos.


Tuo metu konteinerių krovos apimtys mažėja, bet V. Šileika, vadovaujantis ir Klaipėdos konteinerių terminalui, tikisi, kad ir šiemet pavyks perlipti milijono TEU ribą. Asociacijos vadovas tokią tendenciją sieja ir su susitraukusiu Lietuvos pramonės eksportu bei importu, ir su pasaulinėmis tendencijomis.

„Mažėja ukrainietiškų tranzito konteinerių su naudotomis mašinomis iš Amerikos. Kai aktyviai pradėjo rusai pulti Sumus ir Charkivą, tai sumažino žmonių lūkesčius, sustojo pirkimai Ukrainoje. Į Baltarusiją irgi nebegalima vežti automobilių dėl naujų sankcijų, dalis jų yra užstrigę uoste. Išaugo labai ir transportavimo kaina, nors dar nepasiekė COVID-19 laikų. Dabar apie 9000 dolerių tenka mokėti už atgabenimą iš Kinijos didelio konteinerio. Tad dalis jau išėjo krovinių iš konteinerių ir keliauja įprastais laivais. Tęsiasi Raudosios jūros krizė (...)“, – dalinosi V. Šileika.

https://www.atviraklaipeda.lt/2024/0...tyti-pokyciai/

[justs]

Na kad ne, Vinted beveik visus darbuotojus, įskaitant ir IT turi kitose šalyse. Tuo tarpu Tessonet atveju yra paslaugos eksportas, o gaminta Lietuvoje.
...

Nu tai būtent kad ne. Vinted Lietuvoje turi ~1500 darbuotojų su vidutine €4k alga:
https://rekvizitai.vz.lt/imone/vinte...toju-skaicius/
https://unicorns.lt/lt/startuoliai?quarter=2024

[PoDV]

Truputis "pesimizmo", jei negaila

Nesu ekonomistas, bet įdomu buvo paskaityt kelias minčių nuotrupas iš Lazutkos.

Romas Lazutka. Lietuvio gerovė pagal Mauricą ir tikra
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomone...urica-ir-tikra

Džiaugiantis, kad lietuvių algos vejasi vakariečių, dar reikia turėti galvoje ir kai kurių europiečių nuosmukį. Mes tokias šalis kaip Graikija ar Portugalija prisivijome ne tik dėl savo augimo, bet ir dėl jų nuskurdimo. Tačiau, jeigu pasilygintume su sėkmingesnėmis pasaulio ekonomikomis, pamatytume, kad mūsų pažanga nelabai prie jų artina. Štai, visą ketvirtį amžiaus lenkai kaip uždirbo 200–300 eurų, atsižvelgiant į kainų skirtumus, daugiau už lietuvius, taip ir uždirba.

Įdomiausia išvada. Lenkai visą laiką vidutiniškai uždirbo kažkur 200-300 eur daugiau, įtraukiant prekių įperkamumą. Pagal mūrinių namų kiekį, renovuotų namų spalvas, dažnai taip ir jaučiasi, kad šalis kažkur 1,25-1,5 karto turtingesnė, nors GDP per capita yra šiek tiek žemesnis (gal net išimtinai dėl šalies dydžio).

Taip pat verta prisiminti ir nuo kokio lygio tas algų augimas startavo, t. y. ankstesnę praeitį. Atkūrus nepriklausomybę dėl skausmingos ekonomikos transformacijos reali alga (įvertinus infliaciją) Lietuvoje smuko katastrofiškai, daugiau nei daugumoje pokomunistinių šalių, ir reikėjo ne mažiau kaip ketvirčio amžiaus, kad ji bent sugrįžtų į 1990 m. lygį.

Patvirtina, kad Lietuva gan smarkiai (per smarkiai net posocialistinių kraštų kontekste) nukentėjo su 199x m. transformacijos. Nuo šio istorinio fakto jau nepabėgsim, o pasėkmes vis tiek jaučiam iki šiandien, jaučiasi per rinkimus tas ypatingai. Atsitiesimo reikia tokio, kad net Vidurio Europos vidurkio normaliai nepavejam (kalbu apie perceived feeling, kur būtų sėkmingiau vystomi viešieji projektai, geriau tvarkomi keliai, tvarkingesni namai). Mano mintis: jeigu ką pavijom tai sakyčiau nebent rytines Slovakijos, Vengrijos gal kokias atokesnes rytinės Lenkijos vietoves.

Nevertinu Lazutkos lentelių legitimumo, o tiesiog įdomu pažiūrėt kaip vyraujančias žmonių nuotaikas (kalbu gal net labiau apie mažesnius miestus, "provinciją") bando perteikti į lenteles.

Aišku turiu ir savų įžvalgų. Lietuva buvo per daug sovietizuota to begin with, galvoju galėjo labiau savo rinką rišt su Lenkija, būtų dar be euro bent jau ne taip smarkiai nukentėjus 2009 m. krizės metu, mažiau ryšių su posovietiniais kraštais. Prisidėjo ir vidinės sovietizacijos iššūkiai, nusistovėjusios normos. Lietuvoje buvo grynas lietuviškas jelcinizmas tik nereikėjo Čėčėnijoj kariaut.

Tuo pačiu mąstau, Vidurio Europa turėjo kažkiek kitokią raidą jau po 1945 m. (ar net aplamai visada išlošdavo būdama geografiškai ir net kultūriškai arčiau Europos ekonominio "blue banana").

Visada girdėdavom Lenkijai ir Estijai sekasi labiau, o Latvijai, Lietuvai prasčiau. Čia toks dešimtmečių reoccuring theme. Grynai dėl po 1990 m. nusistovėjusios geografijos ir sienų. Aišku, Estija po 201x-ioliktų metų pradėjo šiek tiek stagnuot (kaip bėgtų sprintą bet pavargtų), bet Lietuva dar neaplenkė Estijos visais rodikliais (netgi tokiais svarbiais kaip gyvenimo trukmė) ir manau dar turės nemažai laiko praeit kol pagerės pvz. viešasis administravimo kokybė didesnės dalies ES šalių atžvilgiu. Estija gali visada atsitiesti (nors kas ten žino, kada).

Sutinku, kad Vilniuje neblogai gyventi (išskyrus viešų paslaugų lygį), bet likusi Lietuva (išskyrus dalinai Kauną, gal pajūrį) nelabai gyvena Vilniaus realijomis. Galim vadint provinciją runkeliais, tinginiais, "delusional people", bet nuo to reikalai nesitaisys, tikėtina tik blogiau bus dėl priešinimosi.

Dar viena mintis, kad Lietuvai sunkiau buvo transformuotis dėl demografijos. Lengviausia būtų buvę, jei apie 1990 m. būtume kokia 2 milijonų šalis, kur pagr. mūsų sritys būtų tyrimai (research; mokslas bendrai), turizmas, kartu su žemės ūkiu ir miškininkyste (dėl natūraliai susiklosčiusio Lietuvos landuse). Būtų Vilnius koks 1 milijonų miestas o Klaipėda gal 0,5 milijonų miestas, tokie miestai būtų gan greitai radę savo nišas ir eitų į augimo kelią, tik kai susidorotų su ryškesnėmis organizuoto nusikalstamumo apraiškomis, o likusi Lietuva tuštesnė, išskyrus kažkiek daugiau kurortinių vietovių, bet SSRS ir mūsų demografija taip neveikė. Lietuva turėjo didelę kaimišką populiaciją, didelę pokarinę industrializaciją, kuri po žlugimo buvo sunkiai pritaikoma (gal galėjo klotis reikalai geriau, bet gavosi kaip gavosi), gavom daugybę apleistų žmonių, kurie arba sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų arba turėjo daryt nesąmones.

Ko galima tikėtis ateityje, kada algomis pasieksime bent styguojančios ES lygį? Bus sunku ir laiko dar prireiks. Algų didinimą pramonėje gaminamų prekių branginimo sąskaita rezervai nedideli, nes, kaip parodyta, prekių kainų lygis jau pasiekė ES vidurkį. Nebent didėtų investicijos, bet lietuviškas verslas įpratęs pelnytis iš mažų algų, investicijų nemėgsta.

Dabar biškį "optimizmo". Nėra situacija beviltiška (nors yra daug rizikų), tiek Lazutka, tiek aš sakau, kad trend'ai gali persilaužt, kad nebelaikysim savo šalies net vad. "runkelių" tarpe ale "viena skurdžiausių Europoje", "nes kas mes tokie, kad taip laikytume", bet reikės daug sunkaus darbo. Taip kaip pvz. Danijos turbūt nieks nevadintų jokia kaina kažkokia "skurdžiausia Europos šalimi". Net dabartinė situacija sakyčiau kažkuria dalimi sunkaus darbo ir sėkmės mixas. Nors Lazutka kažkiek sako, kad labiau sėkmės dėl kritusių Portugalijos ir Graikijos ekonominių stats.

Sorry, jei sugadinau nuotaiką, tų kurie laikė, kad jau esame Čekijos lygio ekonomika dėl mūsų aukšto GDP PPP. Deja, Čekijoje šiek tiek kiti vibe'ai, nors ir ten daug nesąmonių. Bet iš kitos pusės, kartais mes patys esam per daug kompleksuoti ir karštakošiai. Rytų Europa nebe 1993 m. Rytų Europa. Atskridęs iš Olandijos lėktuvu į Naujininkus jokio komplekso nejaučiau. Tiesiog skirtingi Europos regionai ir tiek, kur net kultūrinio šoko nepajutau apart visokių "ordnung'inių" germaniškai kalbančių kraštų tvarkų nebuvimo eisme ir šaligatviuose.

[Gator]

Citatą dėk į citatos ženklus arba bent išskirk pvz italic pažymėjimu o ne suplakt su savo teiginiais.

[PoDV]

Citatą dėk į citatos ženklus arba bent išskirk pvz italic pažymėjimu o ne suplakt su savo teiginiais.

Daugiausiai buvo mano mintys, bet dabar įdėjau citatas ką konkrečiai norėjau pakomentuot. Gal ir gera mintis truputį ištraukų iš straipsnio pateikt dėl kokybiškesnio forumo post'o.

[Gator]

Daugiausiai buvo mano mintys, bet dabar įdėjau citatas ką konkrečiai norėjau pakomentuot. Gal ir gera mintis truputį ištraukų iš straipsnio pateikt dėl kokybiškesnio forumo post'o.

Aš galvojau cituotos mintys buvo visos, išskyrus 2 paskutines pastraipas.
Dabar matau, kad visiškai suplakęs buvai tuo pačiu šriftu citatas ir savo teiginius, keista, kad nesugalvojai kažkaip to išskirti...

[Sula]

Gal galima grįžti prie temos?
Šiaip tai buvo Lazutkos atsakymas Maurico sekėjams.
Kiek suprantu, labai daug sąmyšio sudaro nelemtasis PPP. Panašiai, kaip Pasaulio Bankas pakėlė RF GDP/PPP beveik 20% atbuline data. Padarydamas putinistaną "trečiąja ekonomika" pasaulyje.

[MedinisStrazdas]

Kad visos pacituotos vietos arba tiesiog faktiškai neteisingos (kaip pvz palyginimas su lenkais) arba kažkokia demagogija (pramonė nemėgsta investicijų).

[PoDV]

Kad visos pacituotos vietos arba tiesiog faktiškai neteisingos (kaip pvz palyginimas su lenkais) arba kažkokia demagogija (pramonė nemėgsta investicijų).

Nesiimu spręsti ar statistika teisinga. Tie kas jaučiasi (ypač tuos kuriuos supa mažesnes nei vidutines pajamas supanti aplinka) kad esame palikti uodegoj, šį straipsnį palaikys. Rodys, kad Lenkija gyvena geriau, ir yra sričių kur objektyviai geriau (VT, renovacija). Vakarų Europą, jeigu vejames, tai labai lėtai, reikės daug metų sėkmės. Vokiško infra iščiustymo lygio reiks laikt daug dešimtmečių, kelių pagr. gatvių trinkelizacija ir vieno iš dešimties namų renovacija nepadės dabar.

Šiame internetų amžiuje, žmonės vertina kaip jaučiasi, o jeigu jaučia panašiai kritinė masė žmonių, galima kurti atitinkamą agendą.

[MedinisStrazdas]

Nesiimu spręsti ar statistika teisinga. Tie kas jaučiasi (ypač tuos kuriuos supa mažesnes nei vidutines pajamas supanti aplinka) kad esame palikti uodegoj, šį straipsnį palaikys. Rodys, kad Lenkija gyvena geriau, ir yra sričių kur objektyviai geriau (VT, renovacija). Vakarų Europą, jeigu vejames, tai labai lėtai, reikės daug metų sėkmės. Vokiško infra iščiustymo lygio reiks laikt daug dešimtmečių, kelių pagr. gatvių trinkelizacija ir vieno iš dešimties namų renovacija nepadės dabar.

Šiame internetų amžiuje, žmonės vertina kaip jaučiasi, o jeigu jaučia panašiai kritinė masė žmonių, galima kurti atitinkamą agendą.

Kad tokie žmonės dažnai patys nebuve toje europoje. Lazutka vieną dalyka tikrai gerai pastebėjo tai tai, kad vakarų europa merdi. Tenka darbo reikalais vykti į paryžių kas keletą metų, tai vis stebiuosi kaip miestas atrodo kad niekas nepasikeitė tik tapo dar labiau šiukšlynas kiekvieną kartą.

[PoDV]

Kad tokie žmonės dažnai patys nebuve toje europoje. Lazutka vieną dalyka tikrai gerai pastebėjo tai tai, kad vakarų europa merdi. Tenka darbo reikalais vykti į paryžių kas keletą metų, tai vis stebiuosi kaip miestas atrodo kad niekas nepasikeitė tik tapo dar labiau šiukšlynas kiekvieną kartą.

Sutinku, tie kurie mažiau keliauja, labiau linkę prisigalvoti, ypač tie kurie nebuvo "tikrose" Vakaruose, sako ten rojus o čia pragaras, prisiklauso emigrantų kurie sako čia jiems Lietuvoje nuobodu (kaip suprantu bando pateisint savo emigraciją į UK).
Aš sakau, Lietuva ir nėra megalopolis, Šiaurės Skandinavija ar Prancūzijos dykros irgi nėra, bet yra žmonių kurie vertina ramybę. Man asmeniškai patinka Lietuva, kad beveik niekada nereikia grūstis tarp žmonių.
Lietuva skurdesnė šalis, bet ne dramatiškai. Galima palygint per YouTube dramatiškai skurdesnes šalis su Vakarų Europa.

[MedinisStrazdas]

Sutinku, tie kurie mažiau keliauja, labiau linkę prisigalvoti, ypač tie kurie nebuvo "tikrose" Vakaruose, sako ten rojus o čia pragaras, prisiklauso emigrantų kurie sako čia jiems Lietuvoje nuobodu (kaip suprantu bando pateisint savo emigraciją į UK).
Aš sakau, Lietuva ir nėra megalopolis, Šiaurės Skandinavija ar Prancūzijos dykros irgi nėra, bet yra žmonių kurie vertina ramybę. Man asmeniškai patinka Lietuva, kad beveik niekada nereikia grūstis tarp žmonių.
Lietuva skurdesnė šalis, bet ne dramatiškai. Galima palygint per YouTube dramatiškai skurdesnes šalis su Vakarų Europa.

Ir progresas Lietuvoje tikrai matosi. Šiemet lankiausi Graikijoje ir Rumunijoje, tai Rumunijoje toks vaibas kad lyg būtų 90tieji ir taip viskas užsikonservavę. Graikija labiau 2008įstrigę, apleistų statybų panašiaip kaip pas mus 1991.

[PoDV]

Ir progresas Lietuvoje tikrai matosi. Šiemet lankiausi Graikijoje ir Rumunijoje, tai Rumunijoje toks vaibas kad lyg būtų 90tieji ir taip viskas užsikonservavę. Graikija labiau 2008įstrigę, apleistų statybų panašiaip kaip pas mus 1991.

Apie Rumuniją kaip tik girdžiu, kad šalis keičiasi. Labiau kokia Bulgarija turi to 90s feel'o, sutinkamo giliau posovietinėje erdvėje už Baltijos šalių ribų. Rumunija kartu su Lietuva turi viena aukščiausių augimų sumuojant nuo 1990 m. Bent jau Transilvanija juntamiau "Centrinė Europa". Likusi Rumunija nežinau, gal ten reik daugiau laiko. Labiausiai keistas jausmas aplanko lygintant Juodosios jūros nerijoje/sąsmaukoje esantį Mamaia kurortą su Nida ar net Palanga.

[Effka]

Na, gal ir sunkiai anot kai kurių vejamės vakarus, bet atlyginimų augimas sparčiausias Europoje.

[digital]

Na yra pesimistai kaip Obi wan kenobi ar PoDV (pastarasis net kažkokias fantastines "genialias" idėjas bando generuoti - "galvoju galėjo labiau savo rinką rišt su Lenkija", "Lengviausia būtų buvę, jei apie 1990 m. būtume kokia 2 milijonų šalis, kur pagr. mūsų sritys būtų tyrimai" - ir labai parinasi, kad taip nenutiko), ir yra normalūs žmonės, kurie pasidžiaugia, kad dabar viskas neblogai ir realiai žiūri į ateitį - kažkada bus dar geriau, bei neverkia dėl to, kad kol kas dar neidealu.

[suoliuojantis]

Pradėti skaičiavimus nuo 1990 metų ne tik Baltijos šalyse, bet ir net visoje Rytų Europoje netikslinga. Bent nuo 1995 būtų galima, nes reikia peršokti tą patį pereinamąjį periodą, kuomet buvę valiutų kursai rodė velnias žino ką (buvo toks metas, kuomet pereinamuoju periodu Lietuvoje vidutinė alga buvo ar tai 20 ar tai 30 USD pagal kursą; t.y.; paėmus tą tašką galėtumėm fiksuoti augimą vos ne 100 kartų).
Bet kuriuo atveju visad sakysiu, kad Baltijos šalys judėjo į priekį stulbinančiai gerai. Va kokie vengrai tai nelabai. Nes Baltijos šalių lyginti su kitomis šalimis negalima: mums reikėjo sukurti nacionalinę ekonimiką. Kitoms šalims reikėjo tik refomuoti ekonomiką, nes jos turėjo jau nacionalines ekonomikas, tuo tarpu mums reikėjo ją sukurti ir dar reformuoti. Kadangi esu pakankamai senas, prisimenu, kaip 1990 metais atvykęs čia Gorbis taikė argumentą: nelyginkit savęs su Čekoslovakija ar kitomis šalimis, nes anų šalių priklausomybė nuo SSSR ir kitų soc. šalių yra apie 30-40 proc. , tuo tarpu jūsų "pribaltai" priklausomybė yra 90 proc. Tada siutau, bet iš retrospektyvos suprantu, kad nominaliai jis buvo teisus ir mums reikėjo įveikti daug sunkesnį kelią. Primenu kaip siutau 1993 metų rudenį, kuomet pirmąsyk kirtau Vokietijos sieną važiuodamas į Daniją ir turėdamas tranzitinę Vokietijos vizą ir buvau vokiečių pasieniečių ilgai kamantinėjamas kokiu tikslu važiuoju, kokia čia valstybė, parodydamas, kad turiu pinigų, turiu užsakęs viešbutį ir apmikėjęs viešbutį Danijoje ir t.t., o šalia važiavę lenkai buvo praleisti lyg niekur nieko ir jiems jau tada jokių vizų nereikėjo (o kaip sakė, jie važiavo nelegaliai Vokietijoje uždarbiauti). Beje turiu savo pirmame lietuviškame pase vokiečių pasieniečių tada ranka padarytą įrašą kitiems pasieniečiams - palikti Vokietijos teritoriją ne vėliau kaip 20 val. 04 minutės (nors tranzitinė viza galiojo iki vidurnakčio).

Žmonės, tame tarpe ekonimistai, yra linkę savaip viską vartyti. Jaustis galima įvairiai. Skaičius vartyti irgi įvairiai. Elementarus mano per dvi minutes rastas pavyzdys - lenkiškas "Lazutka", vieno iš didžiausių Lenkijos universitetų profesorius, rimtame leidinyje Bizness Puls Polska varto kaip Lenkijoje yra viskas blogai. Va Lenkija yra trečia skurdžiausia Europos valstybė, Ir kaip argumentą ištraukia tokį faktorių - vienam šalies gyventojui tenkantį turto kiekį ... Beje pagal tokį kriterijų mes ten irgi gale, o beje latviai kažkokiu būdu apie 50 proc. pasirodo už mus turtingesnį. Ir už estus irgi:



Kiek toks kriterijus vertingas patys įsivertinkit. Bet kuriuo atveju turto vertė yra subjektyvus kriterijus.

P. S. Kažkur 1990 pradžioje keletas mūsų studentų dalyvavome pokalbyje su praeityje garsiu krepšininku Modestu Paulausku. Jis buvo nesenai grįžęs iš Irako, kur buvo išleistas padirbti treneriu ir kažkiek užsidirbti. Tai jo šnekų moto tada buvo, kad mes žiauriai atsilikome nuo Irako ir reikės daug dešimtmečių, kad pasivytume Iraką Nes ten jau buvo supermarketų su daugybe prekių ...

[tajus2]

Pamenu kaip teko pirmą kartą 1992 metais kirsti sieną į Lenkiją. Buvo tikrai rimtas kosmosas pamatyti naktį apšviestas vitrinas, ir švarias parduotuves, ir net vaikus vaikštančius su helio pripildytais balionais. Atrodė, kad Lenkiją labai ilgai ir nuobodžiai reikės vytis.

Jau nekalbu apie pavydo jausmą pamačius Marioto dangoraižį Varšuvoje.