Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Apie ką ir kalba - Lietuva savo pensininkams moka pensijas iš skolintų bapkių, o Afrika tuo tarpu badauja (nes pinigai ir niekur neatsiranda ir niekur nedingsta).
    Yra nuomonė, kad bado Afrikoje ilgalaikė priežastis - užsienio pagalba.

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą
      Centrinis bankas (Tiek Lietuvos, tiek ECB) yra nepriklausomos institucijos. Lietuvos bankas monetarinės politikos iš esmės visai nevykdo t.y. pinigų kiekio rinkoje nereguliuoja. ECB pinigų kiekį reguliuoja netiesiogiai t.y. per palūkanų normas (Turėtum žinoti, kad CB politika tuo ir pagrįsta: palūkanų arba tiesiogiai pinigų kiekio reguliavimu). Jei mato, kad pinigų rinkoje dar per mažai, dar pamažina palūkanų normas.
      Tai taip išeina, kad tavo paties pasakymas "pinigai iš niekur neatsiranda, ir niekur nedingsta" yra neteisingas?

      Ir deep'o abstrakcija, kad fiksuotas pinigų kiekis kaip koks futbolas spardomas iš sąskaitos į sąskaitą taip pat prasilenkia su realybe?
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
        Tai taip išeina, kad tavo paties pasakymas "pinigai iš niekur neatsiranda, ir niekur nedingsta" yra neteisingas?
        Pinigus gamina ir juos naikinti gali Centrinis Bankas ir tik jis. Daugiau niekas (išskyrus padirbinėtojus ) jų negali gaminti, o jie patys be Centrinio Banko įsikišimo nei atsiranda nei prapuola.

        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
        Ir deep'o abstrakcija, kad fiksuotas pinigų kiekis kaip koks futbolas spardomas iš sąskaitos į sąskaitą taip pat prasilenkia su realybe?
        Visai ne.
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Parašė index Rodyti pranešimą
          Pinigus gamina ir juos naikinti gali Centrinis Bankas ir tik jis. Daugiau niekas (išskyrus padirbinėtojus ) jų negali gaminti, o jie patys be Centrinio Banko įsikišimo nei atsiranda nei prapuola.
          Tai kur tada ECB sprendimas - 2012 metais Eurozonoje ir pasaulyje cirkuliuos YYY trilijonų eurų?
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Tai kur tada ECB sprendimas - 2012 metais Eurozonoje ir pasaulyje cirkuliuos YYY trilijonų eurų?
            Taigi kartoju jau kelintą kartą, ECB kontroliuoja pinigų kiekį per palūkanų normą, todėl sprendimo, kad "cirkuoliuos tiek ir tiek eurų ir nebūna". Banko viduje vyksta monitoringas, sprendžiama kokios pinigų masės reikia ir pagal tai nustatomos palūkanos.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį suteikė pirmąją Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos licenciją, galinčią padaryti perversmą mokėjimų rinkoje. Kaip ir rašė VŽ, licencija suteikta UAB „EVP International“.
              Gavusi šią licenciją, bendrovė numato teikti paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, norintiems internetu nusipirkti ar parduoti tam tikras prekes ar paslaugas, naudojantis elektronine atsiskaitymų sistema.
              Gal bankai susimąstys, kad įkainius galima ne tik didinti.
              http://vz.lt/article/2012/9/27/duota...kejimu-rinkoje

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Tai kur tada ECB sprendimas - 2012 metais Eurozonoje ir pasaulyje cirkuliuos YYY trilijonų eurų?
                Tomai, gal tiesiog pripažinkime, kad Index čia tamstą truputį pwnino ir nebesiginčyk. Penktadienio popietė, kaip ir gera proga visą kartėlį nuplauti vokišku alumi.

                Comment


                  Parašė index Rodyti pranešimą
                  Taigi kartoju jau kelintą kartą, ECB kontroliuoja pinigų kiekį per palūkanų normą, todėl sprendimo, kad "cirkuoliuos tiek ir tiek eurų ir nebūna". Banko viduje vyksta monitoringas, sprendžiama kokios pinigų masės reikia ir pagal tai nustatomos palūkanos.
                  Kitaip sakant ECB eurų kiekio rinkoje nenustato?
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment


                    Darbuotojų ir įmonių Lietuvoje skaičius sparčiai auga

                    Čia tiems, kas sako, kad nedarbas Lietuvoje mažėja tik dėl emigracijos.

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą
                      Tomai, gal tiesiog pripažinkime, kad Index čia tamstą truputį pwnino ir nebesiginčyk. Penktadienio popietė, kaip ir gera proga visą kartėlį nuplauti vokišku alumi.
                      Geriau skaitinių penktadienio vakarui (ne 30-ujų metų Hayek'o fantazijos, o 2012m. gegužės mėnsesio ECB biuletenis, 21psl. ir toliau):

                      The large increase in Eurosystem lending to euro area credit institutions was mirrored by a
                      signifi cant increase in base money (see Chart B). Base money consists of currency in circulation,
                      the deposits that credit institutions are required to maintain with the Eurosystem in order to
                      cover the minimum reserve requirement (required central bank reserves) and credit institutions’
                      holdings of highly liquid deposits with the Eurosystem over and beyond the level of required
                      central bank reserves (excess central bank reserves and recourse to the deposit facility), which can
                      be considered “excess central bank liquidity”. The increase in base money is mainly attributable
                      to an expansion of the excess central bank liquidity held by some euro area credit institutions.
                      The occurrence of signifi cant excess central bank liquidity does not, in itself, necessarily imply an
                      accelerated expansion of MFI credit to the private sector. If credit institutions were constrained
                      in their capacity to lend by their holdings
                      of central bank reserves, then the easing of
                      this constraint would result mechanically
                      in an increase in the supply of credit. The
                      Eurosystem, however, as the monopoly
                      supplier of central bank reserves in the euro
                      area, always provides the banking system with
                      the liquidity required to meet the aggregate
                      reserve requirement. In fact, the ECB’s reserve
                      requirements are backward-looking, i.e. they
                      depend on the stock of deposits (and other
                      liabilities of credit institutions) subject to
                      reserve requirements as it stood in the previous
                      period, and thus after banks have extended the
                      credit demanded by their customers.
                      In the case of normally functioning interbank markets,
                      the Eurosystem always provides the central bank reserves needed on aggregate, which are then
                      traded among banks and therefore redistributed within the banking system as necessary. The
                      Eurosystem thus effectively accommodates the aggregate demand for central bank reserves
                      at all times and seeks to infl uence fi nancing conditions in the economy by steering short-term
                      interest rates.
                      Ultimately, the growth of bank credit depends on a set of factors
                      that determine credit demand and on other factors linked to the supply of credit. The demand
                      factors include borrowing costs and income prospects. Factors relating to the credit supply are
                      the risk-adjusted return on lending, the bank’s capital position, its attitude towards risk, the cost
                      of funding and the liquidity (including roll-over) risk. Liquidity risk refers to the risk that a credit
                      institution does not have suffi cient fi nancial resources to meet its commitments when they fall
                      due, or can secure them only at excessive cost. Loans to customers contribute to liquidity risk
                      as, following their disbursement, they can generate obligations to make payments on behalf of
                      customers.
                      Ir t.t. ir pan. Apskritai sunku diskutuoti su (turbūt) "austrų" ekonominės mokyklos pasekėjais, kurie apskritai neigia finansinio sektoriaus egzistavimą. O ECB skaičiuojantis visokius M0, M1, M2 ir M3 piniginius agregatus apskritai pasirodo tėra mudakų klubas neturintis ką veikti ir eikvojantis mokesčių mokėtojų pinigus, dėl ko pas mus Lietuvoje stringa atsiskaitymai maximoje ...
                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                      Comment


                        Lietuvoje – ženklus verslų augimas
                        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                        Comment


                          Skandinavai - Lietuvos statybų įmonių viltis.

                          Kauno kranininkus maitina Skandinavija


                          Naujieji bendrovės „Kauno kranai“ vadovai investavo 13 mln. eurų į dar dviejų didelės keliamosios galios automobilinių kranų įsigijimą, kuriuos išsinuomojusios Lietuvos ir Latvijos statybos įmonės Švedijoje neseniai pradėjo statyti stambius objektus.
                          Šiuo metu iš viso keturi „Kauno kranams“ priklausantys didžiausios keliamosios galios kranai (120-200 tonų) dirba Švedijos statybų aikštelėse, Lietuvos rinkoje šiai galingai technikai nėra darbo, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
                          Skandinavijos šalis kauniečiai nurodo kaip prioritetines, juo labiau kad ir kranų nuomos įkainiai ten beveik dukart didesni nei Lietuvoje.
                          Lietuvos ir Latvijos gelžbetonio konstrukcijų montavimo įmonės su mūsų technika Švedijoje dabar stato stadionus, ligonines, gyvenamuosius namus, tiesia elektros perdavimo linijas.
                          „Mūsų kranai jau matomi šioje šalyje ir Švedijos statybų organizacijos jau domisi galimybėmis tiesiogiai nuomotis šią techniką, todėl turime daug šansų įsitvirtinti Švedijoje“, – sako nuo rugsėjo pabaigos kranų bendrovei vadovaujantis Gytis Tamėnas.
                          Užsienyje šiuo metu dirba apie 30-40 proc. „Kauno kranų“ technikos.
                          Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...#ixzz28RJ6E4yG

                          Comment


                            saunu, kad musu verslininkai anda nisas uzsienio rinkose

                            Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                            Skandinavai - Lietuvos statybų įmonių viltis.

                            Kauno kranininkus maitina Skandinavija




                            Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...#ixzz28RJ6E4yG

                            Comment


                              Parašė udrius Rodyti pranešimą
                              Pasižiūrėkime ką mums davė 4 metai valdžios:
                              Pažiūrėkime pažiūrėkime...







                              Ypač įdomu


                              Energetikos strategija
                              http://www.vyriausybe.lt/EP/strategija-LT.pdf

                              Tai yra "hard data" ir faktai.
                              Paskutinis taisė John; 2012.10.07, 15:09.

                              Comment


                                Parašė Grillz Rodyti pranešimą
                                Aš nežinau kokios yra tikrosios priežastys, bet ši rinkimų kampanija kaip niekad įžūli ir vemt verčianti. Konservatoriai neriasi iš kailio kaip tik galėdami. Visi puikiai supranta, kad šis susivienijimas po šių rinkimų keliaus į dugną. Kur jiems ir vietą, po šitokių cirkų per 4 metus. Pasakykit man mieli konservatorių fanai. Ant kiek yra didelis valdžios noras jei sutinkama eit i koaliciją ir net atiduodamas seimo pirmininko postas su tokiais kaip Valinskas, Baukutė, Babilius, Šriubėnas?? Bet aišku aš gi bukas "komuniaga" ir nesuprantu, kad šitie didvyriai į lietuvą pritraukia tokias "technologijas", kaip seną reaktorių kurio niekam pasauly nereikėjo.
                                Tu ne "komuniaga", o gal tiesiog turi nepakankamai ryškų monitorių, kuriame nesimato #499 pranešime papublikuotų lentelių.

                                Comment


                                  Kreivės kylančios, tačiau politikų nuopelnų nereikia sureikšminti. Verslas sugeba kurti, gaminti ir parduoti, investuotojai ieško galimybių besivystančiose šalyse. Tereikia, kad valdžia tiems procesams netrukdytų. Pvz., Baltarusijos eksportas, tenkantis vienam asmeniui, 3300 USD. Praktiškai toks pat kaip JAV . Ar tai reiškia, kad už Lukašenką ir toliau reikia balsuoti?

                                  Comment


                                    Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                    2008 -2009 metų biudžetus būtent ir formavo konservatoriai.
                                    Nu kad lyg ir nelabai: http://www.vtv.lt/naujienos/ekonomik...biudzetas.html

                                    Comment


                                      Kad lygtai ir taip, užmiršai mitingus prie seimo, kai biudžetas buvo persvarstytas ?

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Kreivės kylančios, tačiau politikų nuopelnų nereikia sureikšminti. Verslas sugeba kurti, gaminti ir parduoti, investuotojai ieško galimybių besivystančiose šalyse. Tereikia, kad valdžia tiems procesams netrukdytų.
                                        Maždaug, valstybės įmonės pačios susiprotėjo, kad reikia duoti didesnę grąžą. Kubiliaus ir ministerijų nuopelno čia nėra, ar ne?




                                        Pvz., Baltarusijos eksportas, tenkantis vienam asmeniui, 3300 USD. Praktiškai toks pat kaip JAV . Ar tai reiškia, kad už Lukašenką ir toliau reikia balsuoti?
                                        Tai reiškia nebent tai, kad lygini skirtingo dydžio šalis. 10 ir 300 mln. dydžio šalių lyginimas pagal eksportą per capita yra elementari demagogija. Jei nori gauti adekvatų palyginimą, lygink pramonės produkciją per capita.

                                        Baltarusija: ~2400 USD
                                        JAV: ~9500 USD

                                        Skaičiai pagal Wikipedijoje pateikiamus duomenis. Turėkim omeny, kad JAV pramonė, šiaip, yra gana neblogoje šiknoje.


                                        O šiaip man įdomu, ar tu pats nelabai supranti, ką čia rašinėji, ar kitus laikai dundukais?
                                        Paskutinis taisė John; 2012.10.07, 15:44.

                                        Comment


                                          Gal John norėtum pakomentuoti šia diagramą ?



                                          Turbūt šaunuoliais reikėtu pavadinti ką ?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X