Lietuvos ekonomikos aktualijos

[LBP]

Iš šitų grafikų aš asmeniškai matau ne vijimąsi, o ėjimą lygiagrečiai. Vienas aukščiau, kitas žemiau, bet iš esmės lygiagrečiai vienas kitam.

[vap]

Iš šitų grafikų aš asmeniškai matau ne vijimąsi, o ėjimą lygiagrečiai. Vienas aukščiau, kitas žemiau, bet iš esmės lygiagrečiai vienas kitam.

Na paskutiniųjų metų Lietuvos kreivė šiek tiek statesnė už Estijos, bet nežymiai. Gal iš to ir tas vijimasis.

[index]

Ar negali būti dėl to, kad pas mus sparčiau nutekėjo produkto nekuriančios "galvos"?

[Tomas]

Užkalnis pasakytų - "who f***ing cares?"

[sausuolis75]

Gal butu galima gauti grafiku saltini?Jeigu jie ne "home made" aisku

[Tomas]

Nukopipeistinau iš:

http://data.worldbank.org/indicator/...?display=graph

http://data.worldbank.org/indicator/...?display=graph

[Lettered]

Skaičiuojant absoliutinį, o ne ant galvos tenkantį GDP (PPP), nuo 2009 iki 2011 Estijoje jis užaugo 10%, pas mus 7%.

Šaltinis:
https://www.cia.gov/library/publicat...ook/index.html

[sausuolis75]

Dekoju.

[senasnamas]

Čia panašu į du draugus - abu uždirba panašiai, bet vieno einamojoj sąskaitoj tik keli litai, turi skolų, ką uždirba, viską išleidžia (pramogos, nauji pirkiniai, palūkanos). Kito einamojoj sąskaitoj sukauptas keleto mėnesių atlyginimas, turi indėlį ir vertybinių popierių, niekam neskolingas, nuo kiekvieno atlyginimo stengiasi kažkiek sutaupyti, dalį santaupų išleidžia kursams, tobulinimuisi. Pramogauja tiek, kad iš atlyginimo dar šis tas liktų. Aplinkinių akimis pirmasis gyvena geriau, o kaip iš tikrųjų?
Pvz., Norvegija irgi kaupia rezervą, nes gamtos ištekliai kada nors baigsis. Nors galėtų viską išleisti, kad einamųjų metų BVP būtų didžiausias Europoje. Rezervas reiškia potencialą, kuris aktualus, kai įvyksta netikėtumų, pvz., kaip 2008 m. Estai jį ir tada turėjo, ir dabar tebeturi (turbūt kažkiek mažesnį). O Lietuva planuoja kaupti tik nuo 2015 m. Kitaip sakant, kol kas Lietuva panaši į gyvenantį nuo algos iki algos. Jei alga sumažėja ar vėluoja, iškart prasideda problemos.

[Tomas]

Rezervas reiškia potencialą, kuris aktualus, kai įvyksta netikėtumų, pvz., kaip 2008 m. Estai jį ir tada turėjo, ir dabar tebeturi (turbūt kažkiek mažesnį).

EE turėjo rezervą, LT buvo prasiskolinusi, bet abiejų ekonomikos smuko tiek pat.
LT dabar auga sparčiau . Tikėjimas kažkaip prasilenkia su faktais?

[senasnamas]

Estai, rodos, procentu mažiau krito. Bet esminio skirtumo tai nesudaro, gal to rezervo nelabai naudojo. Reiktų pasigilinti. Be to, jų kreivė visada aukščiau nei Lietuvos ir pensijos didesnės . Ir jie nieko neišleidžia skolos aptarnavimui.

[Wycka]

Lietuva pagal BVP galvai ir BNP galvai rodiklius smarkiai vejasi Estiją.
Dabar Jūs man paaiškinkit, kodėl drausmingoji ir taupioji Estija, sukaupusi rezervus krizei, neturinti praktiškai jokių skolų ir pasaulyje žinoma kaip "sound finance" pavyzdys Nr.1 taip ir nesugebėjo viršyti 2008ųjų metų piko? O Lietuvos, kuri pastaruosius 4 metus iš esmės tik skolinosi milijardus ir taškė juos "pravalgymui", ekonomika auga žymiai greičiau?

Įtariu, kad ilgainiui paskolų palūkanos ims smaugti Lietuvą, ir tas 'spartus kopimas aukštyn' nebebus toks entuziastingas. Aišku, tas galioja ir UK, Airijai, JAV, Italijai, Ispanijai, Portugalijai. Matome, kaip tai atsiliepia Graikijai. Mano subjektyvia nuomone, įsiskolinimas iki 200% BVP (ir dar didesnis) yra totali nesąmonė, ir man labai keista, kad TVF tokios šalims dar skolina. Vienintelis paaiškinimas — valstybė iš principo negali bankrutuoti. Tačiau tų valstybių vyriausybės elgiasi labai neatsakingai, nes dabartinę gerovę kuria savo vaikų ir anūkų sąskaita. Tikiuosi, Lietuvos valdžioje neatsiras tokių populistų, kurie valstybės skolą prives iki >100% BVP.
Šiaip Lietuva turi šiek tiek geresnias ekonomines perspektyvas nei Estija (nevertinant Suomijos indėlio) — šiauriausias rytinėje Baltijoje neužšąlantis uostas (tačiau šylant klimatui šį titulą perims Liepoja ir Ventspilis, bet greičiausiai tai esminių pokyčių nesudarys), 2,5 karto didesnė rinka (automatiškai tai duoda geresnes perspektyvas vystant infrastruktūrą), šiltesnis klimatas (ilgesnė augalų vegetacija, todėl potencialesnis žemės ūkis), Kaliningrado tranzitas, bei geografiškai arčiau esantys Europos ekonominiai centrai (Beniliuksas, Šiaurės Vakarų Vokietija ir Šveicarija). Mes atsiliekame tik dėl Skandinavijos artumo Estijai bei euro nebuvimo.
Vis dėlto esu įsitikinęs, kad dar mažiausiai dešimtmetį išliks ekonominis status quo — Estijos BVP gyventojui nežymiai viršys Lietuvos rodiklius.

[senasnamas]

Mes atsiliekame tik dėl Skandinavijos artumo Estijai bei euro nebuvimo.

Vien Suomija neatsvertų išvardytų Lietuvos pranašumų. Ji Estijai suteikė postūmį tik pačioje pradžioje. Estijos prezidentas ar premjeras kažkada pareiškė - pas mus (Estijoje) nėra korupcijos. O Lietuvos vadovai sako - kovosim, mažinsim . Tai esminis skirtumas. Užtai (ne tik dėl to) Estijoje vienam gyventojui tenka trigubai daugiau užsienio investicijų nei Lietuvoje. Jei korupcija Estijoje ir Lietuvoje būtų vienodo lygio, Estiją gerokai lenktume, nes objektyvių pranašumų Lietuvoje tikrai daugiau. Be to, Estijoje sėkmingai pertvarkytas ir geriau dirba valdžios sektorius, teisėsauga. Investuotojams tie dalykai svarbūs.
Interviu apie Estiją (panašu, kad nenaujas):
http://www.ekspertai.eu/estijos-feno...iasi-nuo-musu/

Estijoje gyvenančių lietuvių manymu, čia beveik visiškai išgyvendinta smulki vietos valdininkų korupcija, taip pat ir kyšininkavimas kelių policijoje.

Analogiškai, kaip ir Lietuvoje, politikai kaltinami korupcija perkeliant žemės sklypus. Tačiau politiniai skandalai Estijoje nėra taip eskaluojami, kad galėtų pakenkti Estijos tarptautiniam prestižui. Estijos politikams nėra būdinga svetur kritikuoti savo vidaus politiką ar skųstis kitų valstybių parlamentams. Estų atstovai tarptautinėse organizacijose niekuomet nekritikuoja savo Vyriausybės.

Vadinasi, jei korupcijos ir yra, estai susitvarko tyliau . Ir tikriausiai Talino meras nepadavinėja Estijos vyriausybės į teismą. O pas mus tai madinga.

[Tomas]

Įtariu, kad ilgainiui paskolų palūkanos ims smaugti Lietuvą, ir tas 'spartus kopimas aukštyn' nebebus toks entuziastingas. Aišku, tas galioja ir UK, Airijai, JAV, Italijai, Ispanijai, Portugalijai. Matome, kaip tai atsiliepia Graikijai. Mano subjektyvia nuomone, įsiskolinimas iki 200% BVP (ir dar didesnis) yra totali nesąmonė, ir man labai keista, kad TVF tokios šalims dar skolina. Vienintelis paaiškinimas — valstybė iš principo negali bankrutuoti. Tačiau tų valstybių vyriausybės elgiasi labai neatsakingai, nes dabartinę gerovę kuria savo vaikų ir anūkų sąskaita.

Pirmą kartą girdžiu, kad pvz. Japonija ar JAV skolintųsi iš TVF ...

[Wycka]

Pirmą kartą girdžiu, kad pvz. Japonija ar JAV skolintųsi iš TVF ...

TVF pateikiau kaip vieną iš pavyzdžių.

[Tomas]

Manau, kad vienas esminių skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos yra ir ideologinis. Jei Lietuva 20 metų kūrė LLRI propaguojamą Lotynų Amerikos stiliaus "laisvąją rinką", tai estai turėdami tvirtesnius ryšius su Skandinavijos šalimis ir Suomija pasuko kiek kitokiu keliu (jie gal net neturi savo LLRI analogo).

Labai konkretus to įrodymas. Estijos šių metų biudžetas pajamos - 6,2 milijardo €. Lietuvos - 7,3 milijardo €. Tuo tarpu Estijos BVP yra 17 milijardų €, Lietuvos 32 milijardai €. Tai reiškia, kad Estijoje žymiai didesnė BVP dalis perskirstoma per biudžetą, nei Lietuvoje. Matyt tai reiškia žymiai didesnius valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus Estijoje lyginant su Lietuva. Gal dėl to estų kelių policininkas ir neima kyšio, nes jam užtenka algos, o lietuvis policininkas turi skaičiuoti ne tik kiekvieną atlyginimo centą, bet dar ir kiekvieną benzino lašą, kad turėtų su kuo patruliuoti gatvėje.
Taip pat galima įtarti, kad toks valstybės reikalų sutvarkymas lemia didesnę mokių, stabilias pajamas gaunančių asmenų "viduriniąją klasę" Estijoje lyginant su Lietuva, kur labai žymus socialiniai kontrastai.

[Lettered]

Manau, kad vienas esminių skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos yra ir ideologinis. Jei Lietuva 20 metų kūrė LLRI propaguojamą Lotynų Amerikos stiliaus "laisvąją rinką", tai estai turėdami tvirtesnius ryšius su Skandinavijos šalimis ir Suomija pasuko kiek kitokiu keliu (jie gal net neturi savo LLRI analogo).

Labai konkretus to įrodymas. Estijos šių metų biudžetas pajamos - 6,2 milijardo €. Lietuvos - 7,3 milijardo €. Tuo tarpu Estijos BVP yra 17 milijardų €, Lietuvos 32 milijardai €. Tai reiškia, kad Estijoje žymiai didesnė BVP dalis perskirstoma per biudžetą, nei Lietuvoje. Matyt tai reiškia žymiai didesnius valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus Estijoje lyginant su Lietuva. Gal dėl to estų kelių policininkas ir neima kyšio, nes jam užtenka algos, o lietuvis policininkas turi skaičiuoti ne tik kiekvieną atlyginimo centą, bet dar ir kiekvieną benzino lašą, kad turėtų su kuo patruliuoti gatvėje.
Taip pat galima įtarti, kad toks valstybės reikalų sutvarkymas lemia didesnę mokių, stabilias pajamas gaunančių asmenų "viduriniąją klasę" Estijoje lyginant su Lietuva, kur labai žymus socialiniai kontrastai.

Gyventojų 3 kartus mažiau, o biudžetai beveik vienodi, žiaurus skirtumas, net nebūčiau pagalvojęs, jog toks skirtumas.

[senasnamas]

Tęsiant apie Estiją neblogas straipsnis su įvairiais palyginimais ir skaičiais:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=55901741

Estijos atotrūkis nuo Lietuvos daugeliu socialinių ir ekonominių parametrų žeidžia kai kuriuos mūsų politikus. Vietoj to, kad darytų išvadas ir gerąją kaimynų patirtį taikytų savo šalyje, jie elgiasi kaip stručiai: smeigia galvas į smėlį ir tvirtina nieko nematą.

Britų savaitraštis „The Economist“ rašė, kad sunku rasti nors vieną pokomunistinę valstybę Rytų Europoje, kur žvalgybos ir saugumo tarnybos būtų visiškai depolitizuotos ir neklimptų prieštaringuose vertinimuose.

Jau 1992 metais Estija ryžtingai įsivedė nacionalinę valiutą, kol Lietuva lūkuriavo, tūpčiojo ir klimpo į skandalus, susijusius su litų banknotų spausdinimu. Įveikti aukštą infliaciją Lietuvai pavyko tik 1993-1994 metais, padedant Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Pasaulio bankui, bet jau po to, kai didelę dalį gyventojų santaupų vertės ta infliacija nušlavė.

Kitaip nei Lietuva, kur čekinė privatizacija priminė rusišką modelį ir virto stambaus masto aferų bei eilinių žmonių apgrobimo pradžia, kada įmones ir jų turtą pusvelčiui, dengiami kriminalinių struktūrų, per netikrus aukcionus sparčiu tempu susiglemžė įvairūs šešėliniai veikėjai, Estija pasirinko kitą kelią. 1992 m. estai pradėjo taikyti privatizacijos schemą, kurios pagrindinius principus perėmė iš vokiečių. Estijos, panašiai kaip ir Rytų Vokietijos, įmonės buvo perduotos specialiai privatizavimo agentūrai.

Korupcijos lygis Lietuvoje irgi yra gerokai didesnis nei Estijoje. Pastaruosius šešerius metus korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje stabiliai laikosi ties 4,8 balo riba. Tai reiškia, kad Lietuva, neįstengdama perkopti kritinės 5 balų ribos, išlieka korumpuota šalimi. Tuo tarpu Estijoje šis rodiklis tuo pačiu laikotarpiu svyruoja tarp 6,4 ir 6,6. Jis yra aukščiausias tarp pokomunistinių valstybių ir 15-tas rezultatas bendroje pasaulio valstybių rikiuotėje. Net ES senbuvių Ispanijos ir Portugalijos korupcijos indeksas yra žemesnis už Estijos.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ duomenimis, Lietuvoje vienas didžiausių įmonių vadovų ir paprastų darbuotojų vidutinių atlyginimų skirtumas - jis skiriasi 7 kartus. Estijoje – 4,7 karto. Net tokioje liberalizmo citadelėje kaip JAV šis skirtumas yra 3,7, Kanadoje ir Šveicarijoje – 2,7 karto, Norvegijoje – 2,3 karto.

Tuo tarpu Estijos socialinių reikalų ministras Hanno Pevkuras teigia, kad emigracija šalyje net nėra problema. 2010 metais iš Estijos išvyko vos 4,5 tūkst. estų. Palyginkime su 83,2 tūkst. emigrantų iš Lietuvos.

Mūsų politikai ilgus metus, nelyginant sugedusi plokštelė kartojo: „Lietuvos tiksas - NATO ir Europos Sąjunga“. Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas sako kaip tik priešingai: „Estija niekada neturėjo vieno tikslo – prisijungti prie NATO, ES ar euro zonos. Gyvenimas ne toks paprastas, kad turėtume vieną tikslą. Manau visose trijose Baltijos šalyse svarbiausia padidinti gimstamumą, pailginti gyvenimo trukmę, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kelti produktyvumą, kurti iš tiesų patrauklią verslo aplinką užsienio investicijoms

Apibendrinus, estai nuo pat pradžių tvarkėsi racionaliau, sąžiningiau ir skaidriau, nors rodos sovietmečio trukmė visiems buvo vienoda. Vien saugumo pertvarkymas daug reiškia. Pas mus tuo tarpu ta įstaiga tėra niekieno nekontroliuojamas skandalų objektas. Dar pridėjus šlubą teisinę sistemą ir gaunama korupcijai palanki terpė. O tada ir biudžeto pinigų vis per mažai ir projektai nevykdomi, investuotojai mažiau pasitiki, gyventojai emigruoja ir t. t.

[andyour]

Pinigai per daug įsikišo į ekonominius santykius ir juos sutrikdė. Jie turi būti tik pagalbinė ekonomiką aptarnaujanti priemonė, o tapo pagrindine - lemia ekonominį aktyvumą, gamybą, vartojimą.

Ne pinigai, o tokie kaip tu spekuliantai

[senasnamas]

Ačiū už komplimentą