Lietuvos ekonomikos aktualijos

[bimbam]

Multiplikatorius

Skaičius, rodantis kiek kartų daugiau pasikeičia vienas kintamasis (BNP, pinigų pasiūla, importas), pasikeitus kuriam nors išoriniam kintamajam (vyriausybės išlaidoms, investicijoms, mokesčių normai, banko privalomojo rezervo normai) vienu vienetu. Investicijų multiplikatorius apibūdina galutinį BNP padidėjimą, investicijas padidinus vienu piniginiu vienetu. Tipiškame multiplikatoriaus modelyje investicijų (arba vyriausybės išlaidų) multiplikatorius yra didesnis už 1, nes pradinis visuminių išlaidų padidėjimas sukelia kitų išlaidų padidėjimą. Taigi multiplikatorius išreiškia priklausomybę tarp išlaidų ir produkcijos, kai išlaidoms pasikeitus vienu vienetu, produkcijos dydis pasikeičia daugiau negu vienetu. Multiplikatorius rodo, kaip palyginti nedideli verslo pokyčiai vienose verslo sferose, perėję į kitas verslo sferas, tampa dideliais pokyčiais. Multiplikatoriaus efektas būdingas ne tik investicinėms išlaidoms, bet ir kitiems visuminių išlaidų elementams: vartotojų išlaidoms, valstybės išlaidoms, prekėms ir paslaugoms pirkti, išlaidoms importo produkcijai. Veikiant multiplikatoriaus efektui, nedidelis išlaidų padidėjimas gali duoti daugkartinį (multiplikuotą) nacionalinio produkto prieaugį. Antra vertus, nedidelis išlaidų sumažėjimas lemia taip pat multiplikuotą nacionalinio produkto sumažėjimą. Multiplikacijos reiškinys pagrįstas tuo, kad ekonomikai būdingi pasikartojantys išlaidų ir pajamų srautai, kai vienų ūkinių subjektų išlaidos tampa kitų ūkinių subjektų pajamomis. Be to, pajamų pokytis lemia atitinkamą vartojimo ir taupymo pokytį. Taigi pirminis išlaidų pasikeitimas lemia tam tikrą grandininę išlaidų reakciją, kuri sukelia multiplikuotą nacionalinio produkto apimties pasikeitimą. Norint logiškai pagrįsti multiplikacijos efektą, vartojamos sąvokos ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. Ribinis polinkis vartoti – tai vartojimo pokyčio ir jį lemiančio pajamų pokyčio santykis, o ribinis polinkis taupyti – taupymo pokyčio ir jį lemiančio pajamų pokyčio santykis. Kuo didesnis ribinis polinkis vartoti arba mažesnis ribinis polinkis taupyti, tuo didesnis išlaidų multiplikatorius.

Betkoks sveiko proto žmogus supranta kad pinigų pumpavimas, resursų švaistymas ar naikinimas yra žalingas ekonomikai.
Ai, ir 'ekonominė nauda' nėra išlaidos ar gamyba. Tai yra vartotojų galia ir turtas. Pavyzžiui, jeigu maistas pabrangsta 10 kartų tai nėra ekonomiškai naudinga. Dėl to kad vartotojai buvo priversti sumokėti už pabrangusį maistą ir BVP paaugo, tarkime, 50%, tai nereišia kad ekonomika geresnėje padėtyje. Ištiesų yra atvirkščiai, vartotojai yra silpnesni ir neturtingi,

[MedinisStrazdas]

Tas griovimas yra tiesiog sena gera "broken windows theory" kuri buvo sukurta dėl atstatymo bumo po antro pasaulinio karo, bet realiai neveikia padarant alternatyvių kaštų analizę.

[satrebla]

Na, taip, debilo, kokių tarp rusakalbių sssrcų, manau, dauguma. Tik sakau, kad Varlamovas tokiems nepaneigė beveik jokio neigiamo stereotipo apie Lietuvą (pvz., buvę nacių garbintojai, neturtinga šalis, ES išlaikytiniai) ir teigiamų stereotipų apie sssrą (gamyklų statytojai, patogių miestų ir mikrorajonų statytojai).

Parodė juk Mauricą, kuris labai aiškiai išdėstė kiek Lietuva gavo, gauna ir gaus iš ES ir kiek pati sumoka. Tai visiškai paneigia vatos demagogijas apie išlaikytinius ir t.t.

Skaitau čia komentarus ir praktiškai visas nuodėmes, kuriomis kaltinami šių filmų kūrėjai, derėtų prisiimti ir patiems komentuotojams-kaltintojams

[Tomas]

Estijoje nuosmukis buvo didesnis nei Lietuvoje.

[John]

Estijoje nuosmukis buvo didesnis nei Lietuvoje.

Šaltinis?

[Tomas]

Eurostatas, kas gi daugiau.

[Tikras architektas]

Mauricas, beje, nusišnekėjo su savo "Lietuva nuo 2008 krizės nukentėjo labiau, nei Latvija ir Estija". Kad šneka nesąmones apie urbanistiką, tai tiek jau to, bet ekonomikos dalykus turėtų mokėti atmintinai ir nedaryti tokių klaidų.

Mauricas yra homeopatinis ekonomistas. Bet šiaip toks jo darbas - būt šarmingu, ko norėt.

[Lettered]

Mauricas, beje, nusišnekėjo su savo "Lietuva nuo 2008 krizės nukentėjo labiau, nei Latvija ir Estija". Kad šneka nesąmones apie urbanistiką, tai tiek jau to, bet ekonomikos dalykus turėtų mokėti atmintinai ir nedaryti tokių klaidų.

Kad Lietuvos BVP 2009 m. grito labiau nei Latvijos ar Estijos.

[John]

Kad Lietuvos BVP 2009 m. grito labiau nei Latvijos ar Estijos.

Koks laikotarpis? Kalba, be abejo, turėtų eiti apie laikotarpį nuo piko iki dugno.

[Sula]

Koks laikotarpis? Kalba, be abejo, turėtų eiti apie laikotarpį nuo piko iki dugno.

Teisinga pastaba. Lietuvos BVP 2008 m. dar augo 2.8%, Estijos krito 5.1%, Latvijos - 3.3%. 2009 m. kritimas buvo maždaug vienodas visose Baltijos šalyse. 2010 m. LIetuvos ir Estijos BVP jau buvo pliusinis, Latvijoje -4.4%

[Tomas]

Koks laikotarpis? Kalba, be abejo, turėtų eiti apie laikotarpį nuo piko iki dugno.

Va, realūs skaičiai:
https://ec.europa.eu/eurostat/databr...8b167b?lang=en

[Bertas]

Baik meluoti, pačiame gale sako, kad mes labiausiai atsilikę Europoje - https://youtu.be/C424faUX_vA?t=9330

Jis pasake, kad ES saliu kontekste baltijos salys yra vienos is labiausiai atsilikusiu, tai yra tiesa, jeigu ziuresime statistika,

[Tomas]

Jis pasake, kad ES saliu kontekste baltijos salys yra vienos is labiausiai atsilikusiu, tai yra tiesa, jeigu ziuresime statistika,

Šiaip tai ne atsilikusios, o dar nepavijusios.

[Bertas]

Turbūt rusai mus jau labiau mato europiniame kontekste, nei mes patys.

Taip tai tiesa,, nes tas pasnekovas Visagino miesto tarybos narys, ta ir pasake, kad vietoj to, kad lygintume save su posovietinem salim, geriau lygintume su vakaru eropos salimis. Mano nuomone reikia imti geraja praktika is tu saliu ir lenktyniautume su jomis,, o ne dziaugtis tik tuo, jog esame geresni uz Rusija, ar Ukraina, pvz estai jau senai nesizvalgo i savo kaimynus rytuose, to pasekoje, pagal, kai kuriuos rodiklius jau lenkia daugeli vakaru europos saliu ir kaimynus is skandinavijos. Visagino pasnekovai nustebino is gerosios puses.

[digital]

Jis pasake, kad ES saliu kontekste baltijos salys yra vienos is labiausiai atsilikusiu, tai yra tiesa, jeigu ziuresime statistika,

Dar vienas melagis - jis pasakė (pažodinis vertimas) "pribaltika skaitosi labiausiai atsilikusi Europos dalis". Kas yra visiška netiesa, ir taip nėra nei Europoje, nei EU.

[Bertas]

Dar vienas melagis - jis pasakė (pažodinis vertimas) "pribaltika skaitosi labiausiai atsilikusi Europos dalis". Kas yra visiška netiesa, ir taip nėra nei Europoje, nei EU.

Sutinku, nors jis savo twiter paskyroje po vienu is fragmentu parases, jog Lietuva per 30 metu aplenke daugeli europos saliu vidutiniokiu ir pavadina Lietuva saunuoliais, taikymo i rusiska auditorija isties yra, bet nereikia to dramatizuot labai.

[digital]

yra vienos is labiausiai atsilikusiu, tai yra tiesa, jeigu ziuresime statistika,

O kokioje statistikoje čia yra tiesa? Keista, kad tik forume atsiradęs žmogus iš karto puola meluoti. Kvepia moskvičkom.

[digital]

Taip tai tiesa,, nes tas pasnekovas Visagino miesto tarybos narys, ta ir pasake, kad vietoj to, kad lygintume save su posovietinem salim, geriau lygintume su vakaru eropos salimis. Mano nuomone reikia imti geraja praktika is tu saliu ir lenktyniautume su jomis,, o ne dziaugtis tik tuo, jog esame geresni uz Rusija

Tai taip ir darom, niekas Lietuvoje tos Rusijos neprisimena, nebent kai koks Varlamovas paklausia.

[PoDV]

Nu nėra biedniausia, praeitam dešimtmety po krizės kažkiek atsitiesėm, gal provincijų ištuštėjimas (t.y. probleminių regionų svorio mažėjimas visai šaliai), miestų kilimas ir tvarkymasis davė savo. 2000-aisiais problemos buvo gilesnės, Centrinės Europos lygio tikrai nesiekėm.

Kas liečia istoriškai:
"Dėkokim" Bulgarijai, kad ji pati norėjo būti 16-a SSRS respublika su viso tom pasėkmėm.
"Dėkokim" Rumunijai, kad davė Čaušešku ir vienu metu stovėjo šalia Albanijos (dabar jau ten gana perspektyviai vystosi, nepaisant vietomis V4 šalims nebūdingų klaidų).
"Dėkokim" Vengrijai, kad prie Orbano Lietuva ją sugebėjo aplenkt, nepaisant ant kiek gražus yra Budapeštas ir jų autobanai
Nu dar yra Latvija, kuriai gali "dėkoti" už klaidas, kurias padarė 2000-aisiais su Rusijos įtaka. Šalis, kuri po 2009 krizės pilnai neatsigavo potencialo prasme.
Gal net Lenkija su savo uberkrikščioniška stovėsena, ypač turiu omeny Rytų Lenkiją.

Dabar sakyčiau, mes stovime šalia Slovakijos ir Estijos. Čekijos ir Slovėnijos dar nelenkiam, bet Čekijoje irgi yra problemų.

Aišku, laikai keičiasi, gal Čekija ir Vengrija atsigaus nuo populizmo, matysim per ateinančius metus.

Svarbu Lietuvai irgi neįkliūti į švento vandenėlio stiliaus populizmą, kas gali būti net blogiau nei Orbanas, ir viskas bus gerai

P.S. Pamiršau Kroatiją, bet su ja taip sunku palyginti, nes nebuvo Varšuvos pakto šalių teritorijoje, o šiek tiek laisvesnėje Jugoslavijoje. Šiaip vertinčiau, kad kažkur irgi šalia mūsų suma sumarum Gal čiut čiut blogiau šiuo metu kas liečia politikos niuansus ir BVP, bet šalis man tokia su potencialu, nėra beviltiškas bardakas. Dar kebliau Graikiją ir Portugaliją palyginti, kurios iš vis nuo Šalto karo laikų yra NATO/ES narė, bet irgi jau vietomis su Lietuva rungtyniauja po 2009 krizės.

[Kitas Džiugas]

P.S. Pamiršau Kroatiją, bet su ja taip sunku palyginti, nes nebuvo Varšuvos pakto šalių teritorijoje, o šiek tiek laisvesnėje Jugoslavijoje. Šiaip vertinčiau, kad kažkur irgi šalia mūsų suma sumarum Gal čiut čiut blogiau šiuo metu kas liečia politikos niuansus ir BVP, bet šalis man tokia su potencialu, nėra beviltiškas bardakas. Dar kebliau Graikiją ir Portugaliją palyginti, kurios iš vis nuo Šalto karo laikų yra NATO/ES narė, bet irgi jau vietomis su Lietuva rungtyniauja po 2009 krizės.

Lietuvoje seniai karo nebuvo