Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Beveik priatėjome prie psichologinės 1000 EUR "į rankas" ribos:

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2021 m. antrąjį ketvirtį išaugo 3,2 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 994,4 EUR ir, palyginti su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 052,4 EUR ir buvo 2,9 proc. didesnis, privačiajame – 969,1 EUR ir buvo 2,9 proc. didesnis.

https://osp.stat.gov.lt/informacinia...eventId=242637

[Gator]

Kaip čia viešas sektorius pirmauja, visada gi kalbėdavo, kad privatus turtingesnis. Tai žinant, kad viešam sektoriuje dažniau kavutės pagerti ir delfi pavartyt darbo metu ir dar daugiau uždirbi, tai tampa svajonių darbo vieta?

[kutas]

O kas čia keisto? Skiriasi viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų struktūra. Viešajame sektoriuje aukštos kvalifikacijos profesijos sudaro apie 2/3 visų darbo vietų, kai privačiame tik 1/3. Didesnė kvalifikuotų specialistų, gaunančių aukštesnes pajamas dalis nusveria bendrą viešojo sektoriaus vidurkį į aukštesnę pusę. Lyginant tos pačios kvalifikacijos, pvz. ofisuose dirbančių specialistų ar vadovų atlyginimus, beveik visais atvejais viešasis sektorius atlyginimais nusileidžia privačiam. Tai tokia ir svajonių darbo vieta. Gerai, kad bent auga atlyginimai panašiu tempu. Be to yra kiti niuansai susiję su finansavimu, kaip viešojo sektoriaus atlyginimų priklausomumas nuo politinių vėjų, menkos galimybės kilti karjeros laiptais ar dėrėtis dėl didesnio atlyginimo, papildomų naudų nebuvimas, kai kur ir apgailėtinas materialinis aprūpinimas.

[Aleksio]

Nepamirškite apie tokį faktorių kaip "vokeliai". Viešame sektoriuje jų beveik nėra, o privačiame?...

[MedinisStrazdas]

Logistikos požiūriu Kinija yra labai patogu kai labai greitai gali gauti bet kokius komponentus. Bet nepatogu iš Kinijos pirkt visas dalis ir susukinėt ES. Išskyrus kai kurias sritis kur dėl ES muitų politikos tas apsimoka. Pavyzdžiui kurį laiką apsimokėdavo į ES įvežinėti dviračių dalis jas surenkant ir rėmą nudažant vietoje. Tada būdavo apeinami muitai ir galima sakyti, kad dviratis pagamintas ES

Bet negali greitai gauti, nes kinija toli todėl ilgai užtrunka (ir brangiai) atvežimas.

Kaip čia viešas sektorius pirmauja, visada gi kalbėdavo, kad privatus turtingesnis. Tai žinant, kad viešam sektoriuje dažniau kavutės pagerti ir delfi pavartyt darbo metu ir dar daugiau uždirbi, tai tampa svajonių darbo vieta?

Jeigu svajonių vieta kodėl ten nedirba? Kodėl dauguma konkursų į viešojo sektoriaus pareigas neįvyksta nes nėra dalyvių?

[mantasm]

Bet negali greitai gauti, nes kinija toli todėl ilgai užtrunka (ir brangiai) atvežimas.

Taip. Todėl pigiausia ir lanksčiausia yra viską gaminti Kinijoje kai viską gali gauti pigiai ir greitai. Jei prireikia poros dalių prototipui R&D ofise vakaruose - per 24-48 valandas galima laisvai atsiskraidinti, tik kainuos.

[Romas]

Lrytas.lt 2021.08.30
LPK skaičiuoja įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos kainą: brangs technika, mažės šalies BVP

Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto leidimų į Kiniją derinimas. (...)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ pakomentavo, ko dar galime tikėtis iš Kinijos ir kaip tai paveiks Lietuvą.

– Kinijos valstybinė kreditų draudimo agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

– Verslas labai stebi situaciją Kinijoje. Be abejo, tai gali paveikti mūsų įmonių ekonominę situaciją – pastebėjome, kad prekių tiekimas iš Kinijos pailgėjo nuo 32 d. iki 70 d. Konteinerių kaina pakilo praktiškai 6 kartus ir šią savaitę pabrango apie 2 tūkst. eurų.

Pagrindinė problema yra žaliavos. Didžiąją dalį jų įmonės gauna iš Kinijos: metalo gaminius, įrangą, lustus, importuojame daug mikrokomponentų ir kitų dalykų. Žinoma, tiekėjus galima pakeisti, ieškoti kitų, manome, kad išeitį tikrai rasime, tačiau tam reikia laiko. Kai pradedi dirbti su naujomis įmonėmis, tavo pasitikėjimas dar yra nulinis, todėl jos reikalauja išankstinio apmokėjimo, dėl to galima susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu. (...)

Su problemomis jau susiduria transporto sektorius, maistininkai, pienininkai – sumažėjo pieno pirkimas, internetinė prekyba, užsakymai. Pavyzdžiui, maistininkai turi informacijos iš savo partnerių Kinijoje, kad jų produktai išimami iš lentynų. (...)
Labai atsargiai pradedama žiūrėti į partnerystę su lietuviais. Taip pat mūsų maistininkai jau buvo užsisakę ir užmokėję už plotus maisto parodai Kinijoje, bet neseniai gavo atsakymus, kad „dėl parodos ploto stygiaus mes negalėsime jums suteikti stendo“. (...)

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...-bvp-20534069/

[Lettered]

Kaip čia viešas sektorius pirmauja, visada gi kalbėdavo, kad privatus turtingesnis. Tai žinant, kad viešam sektoriuje dažniau kavutės pagerti ir delfi pavartyt darbo metu ir dar daugiau uždirbi, tai tampa svajonių darbo vieta?

Privačiame sektoriuje dirba direktorius ar bet kuris kitas įmonės akcininkas už minimumą ar šiaip mažą atlyginimą, bet didžąją dalį savo pajamų gauna ne kaip algą, o dividendus. Taip pat dirbantys už mažus atlyginimus dažnai gauna vokelius ar galimybes papildomai prisidurti "chaltūrinant". Jei norim realiai palyginti viešąjį sektorių su privačiu, reiktų paimti top 100 darboviečių, mokančių didžiausią vidutinį atlyginimą (ok, kad būtų dar tiksliau - medianą) ir pažiūrėti, kiek iš jų yra valdiškos įstaigos, o kiek privačios.
Permečiau tik didesnes darbovietes virš 100 žmonių, tai tope gal tik koks 10% valdiškų įstaigų.

https://rekvizitai.vz.lt/imoniu-paieska/1/

[mantasm]

Kaip kada, kartais geriau "nedėti kiaušinių į vieną krepšį".
Su Kinija ne viskas taip puiku. Manau niekam ne paslaptis konteinerių krizė. Aviareisų irgi dvigubai mažiau nei prieš du metus. Nekalbu apie pervežimų kainas

Bėda, kad šiais laikais niekas nenori mokėti už atsakingą požiūrį į ateitį. Aišku tokios investicijos ilgainiui atsiperka. Pvz dabar per mikroschemų tiekimo krizę kas galėjo tęsti gamybą ir rinka atrišo rankas kelt kainas. Bet kokia dalis verslo šiais laikais planuoja kartą per keliasdešimt metų nutiksiančiai krizei? Investuotojai irgi vargu ar žavėtųsui tokiom strategijom.

[Gator]

Privačiame sektoriuje dirba direktorius ar bet kuris kitas įmonės akcininkas už minimumą ar šiaip mažą atlyginimą, bet didžąją dalį savo pajamų gauna ne kaip algą, o dividendus. Taip pat dirbantys už mažus atlyginimus dažnai gauna vokelius ar galimybes papildomai prisidurti "chaltūrinant". Jei norim realiai palyginti viešąjį sektorių su privačiu, reiktų paimti top 100 darboviečių, mokančių didžiausią vidutinį atlyginimą (ok, kad būtų dar tiksliau - medianą) ir pažiūrėti, kiek iš jų yra valdiškos įstaigos, o kiek privačios.
Permečiau tik didesnes darbovietes virš 100 žmonių, tai tope gal tik koks 10% valdiškų įstaigų.

https://rekvizitai.vz.lt/imoniu-paieska/1/

Nieko tokio, kad dalis direktorių, kurie dar ir akcininkai, neįtraukiami, nes vis tiek lyginti norime labiau eilinius samdomus darbuotojus.

Kad tarp top 100 dauguma privačių tai normalu, nes yra dayg kartų daugiau privačių įmonių ir jų qlgų medianos pasiskirsto labai plačiai nuo daug su didelėm, iki daug su mažom.
Valstybinėse daugiau visos laikosi arčiau bendro vidurkio.
Tad apskritai keista, kad net 10 valstybinių į top 100 patenka, būčiau spėjęs, kad 0 patenka.

[MedinisStrazdas]

Čia ta pati LPK kurie sakė kad negalima kelti minimumo virš 300 eurų nes tada jiems teks kelti algas 75% savo darbininkų?

[10.000]

Va taip va

[liutass]

Skruzdeliukas su skruzdeliuku pries dramblį. Pažiūrėsime...

[Arunasx]

Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika per pandemiją nustebino jau du kartus https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-jau-du-kartus

„Jei pirmo karantino metu ekonomika 2020 m. II ketvirtį traukėsi kone mažiausiai ES (po Airijos), tai antro karantino metu nekritome visai“, — žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Mauricas. Jis sako, kad jau 2021 m. pradžioje šalies ekonomika pasiekė prieškrizinį 2019 m. lygį. „Palyginti su prieškriziniu lygiu Lietuva ES yra trečioje vietoje. O pagal mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos augimą esame pirmoje vietoje tarp ES šalių“, — pridūrė Ž. Mauricas. „Luminor“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP po 0,9% kritimo 2020 m., šiemet augs 4,5% ir kitąmet 4,0%. Infliacija, pernai augusi 1,1%, 2021 ir 2022 m. atitinkamai didės 3,5% ir 2,8%.

Dar kai kas: https://www.traders.lt/page.php?id=33189

[MedinisStrazdas]

Skruzdeliukas su skruzdeliuku pries dramblį. Pažiūrėsime...

Jaunas ir gyvybingas skruzdeliukas prieš sergantį ir jau kristi pradėjusį dramblį?

[liutass]

jums ten Maskvoje geriau matyt

[Romas]

Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika per pandemiją nustebino jau du kartus

Jei pirmo karantino metu ekonomika 2020 m. II ketvirtį traukėsi kone mažiausiai ES (po Airijos), tai antro karantino metu nekritome visai“, — žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Mauricas. (...)
O pagal mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos augimą esame pirmoje vietoje tarp ES šalių“, — pridūrė Ž. Mauricas.
„Luminor“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP po 0,9% kritimo 2020 m., šiemet augs 4,5% ir kitąmet 4,0%. Infliacija, pernai augusi 1,1%, 2021 ir 2022 m. atitinkamai didės 3,5% ir 2,8%.

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-jau-du-kartus

Per pandemiją dujos buvo atpigusios, o trąšų paklausa pasaulio rinkose išaugo, "Achema" buvo viena daugiauis pelno uždirbusių įmonių.
Dabar viskas pasikeitė 180° kampu.

Delfi.lt 2021.09.20
Jonavos meras: dalies gamybos stabdymas paveiks apie 400 „Achemos“ darbuotojų
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=88231977

VZ.lt 2021.09.22
„Achema“: įmonės veikla tapo nuostolinga, į prastovas išleidžiama apie 400 žmonių
www.vz.lt/pramone/2021/09/22...#ixzz77Dxw3uEW

Atrodo, ekonomikos skatinimui prispausdinti pinigai turės ne tik teigiamą poveikį ekonomikai.
Dar neaišku kur dėl išpūstų kainų gali susiformuoti problemų gniutulai ir burbulai.

[Zorro]

Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino 730 eurų minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – tai 88 eurais, arba 13,7 procento daugiau nei šiemet. Kartu nuo Naujųjų metų įsigalios ir prievolė mokėti atlyginimus tik pavedimais.

Atskaičius mokesčius 730 eurų MMA siektų 518 eurų „į rankas“.

Šiemet liepą buvo apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 17 tūkst.

https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=88358723

[bimbam]

Griovimai ir statybos pagyvina ekonomiką. Griauti negalima pasigailėti.

Hahahaha. Reikėtų susprogdinti pusę Vilniaus! Ekonomika bus milžiniška! Vartotojai jau lenks vokiečius pagal savo produktų ir paslaugų perkamumo galią!
Ar rimtai manai, kad griovimas yra naudinga ekonomikai?

[gerietis]

Hahahaha. Reikėtų susprogdinti pusę Vilniaus! Ekonomika bus milžiniška! Vartotojai jau lenks vokiečius pagal savo produktų ir paslaugų perkamumo galią!
Ar rimtai manai, kad griovimas yra naudinga ekonomikai?

Multiplikatorius

Skaičius, rodantis kiek kartų daugiau pasikeičia vienas kintamasis (BNP, pinigų pasiūla, importas), pasikeitus kuriam nors išoriniam kintamajam (vyriausybės išlaidoms, investicijoms, mokesčių normai, banko privalomojo rezervo normai) vienu vienetu. Investicijų multiplikatorius apibūdina galutinį BNP padidėjimą, investicijas padidinus vienu piniginiu vienetu. Tipiškame multiplikatoriaus modelyje investicijų (arba vyriausybės išlaidų) multiplikatorius yra didesnis už 1, nes pradinis visuminių išlaidų padidėjimas sukelia kitų išlaidų padidėjimą. Taigi multiplikatorius išreiškia priklausomybę tarp išlaidų ir produkcijos, kai išlaidoms pasikeitus vienu vienetu, produkcijos dydis pasikeičia daugiau negu vienetu. Multiplikatorius rodo, kaip palyginti nedideli verslo pokyčiai vienose verslo sferose, perėję į kitas verslo sferas, tampa dideliais pokyčiais. Multiplikatoriaus efektas būdingas ne tik investicinėms išlaidoms, bet ir kitiems visuminių išlaidų elementams: vartotojų išlaidoms, valstybės išlaidoms, prekėms ir paslaugoms pirkti, išlaidoms importo produkcijai. Veikiant multiplikatoriaus efektui, nedidelis išlaidų padidėjimas gali duoti daugkartinį (multiplikuotą) nacionalinio produkto prieaugį. Antra vertus, nedidelis išlaidų sumažėjimas lemia taip pat multiplikuotą nacionalinio produkto sumažėjimą. Multiplikacijos reiškinys pagrįstas tuo, kad ekonomikai būdingi pasikartojantys išlaidų ir pajamų srautai, kai vienų ūkinių subjektų išlaidos tampa kitų ūkinių subjektų pajamomis. Be to, pajamų pokytis lemia atitinkamą vartojimo ir taupymo pokytį. Taigi pirminis išlaidų pasikeitimas lemia tam tikrą grandininę išlaidų reakciją, kuri sukelia multiplikuotą nacionalinio produkto apimties pasikeitimą. Norint logiškai pagrįsti multiplikacijos efektą, vartojamos sąvokos ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. Ribinis polinkis vartoti – tai vartojimo pokyčio ir jį lemiančio pajamų pokyčio santykis, o ribinis polinkis taupyti – taupymo pokyčio ir jį lemiančio pajamų pokyčio santykis. Kuo didesnis ribinis polinkis vartoti arba mažesnis ribinis polinkis taupyti, tuo didesnis išlaidų multiplikatorius.