Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

Tas 'individual consumption index' yra kažkoks bullshitas, kuris neva rodo, kad Lietuva yra turtingesnė už Airiją. Aš iki šiol nesuprantu ką jis matuoja, pavadinimas lyg ir sakytų, kad jis matuoja prekių ir paslaugų suvartojimą - bet juk tam yra BVP.

[sankauskas]

Tas 'individual consumption index' yra kažkoks bullshitas, kuris neva rodo, kad Lietuva yra turtingesnė už Airiją. Aš iki šiol nesuprantu ką jis matuoja, pavadinimas lyg ir sakytų, kad jis matuoja prekių ir paslaugų suvartojimą - bet juk tam yra BVP.

[Muzungus]

Mėgiamiausias sankausko indeksas

Manau uz keliu metu meteliu Airiai rinks braskes Lietuvoj!

[index]

Manau uz keliu metu meteliu Airiai rinks braskes Lietuvoj!

Airisi braškių neskins. Skins baltarusiai, moldavai etc. Bet atėjo tie laikai kai lietuvio važiuoti sezoniniams darbams nugaros lenkti nebeįkalbėsi.

[sankauskas]

Daugybė airių dirba JK statybų ir aptarnavimo sektoriuje.

[Eidvis]

Tiesą sakant bandžiau googlint ką tas AIC reiškia, bet rodė tai, ką ir pavadinimas sako - bendrą šalies vartojimą. Kažkaip giliau gilintis net nebandžiau, nes manau neverta gaišti laiko - juk ir taip aišku, kad Lietuva negali būti turtingesnė už Airiją. Tas rodiklis yra kažkoks iškreiptas ir dėl to, ne aš, o tie, kurie vadovaujasi tuo rodikliu, turėtų paaiškinti ką jis realiai reiškia, nes jis lyg ir turėtų konkuruoti su BVP, nes abu vertina vartojimą, tik naišku kokoiu būdu AIC išskaičiuoja, kad varotjimas Lietuvoje yra didesnis nei Airijoje.

[Čikupakas]

Manau uz keliu metu meteliu Airiai rinks braskes Lietuvoj!

Labai siurrealistiškai skamba. Kaip kokio sci-fi filmo scenarijus. Jeigu airiai niekada nevažiavo uždarbiauti į kokią Skandinaviją ar Vokietiją, tai galima pabandyti juos įsivaizduoti ir Lietuvoje.

[Lettered]

Tiesą sakant bandžiau googlint ką tas AIC reiškia, bet rodė tai, ką ir pavadinimas sako - bendrą šalies vartojimą. Kažkaip giliau gilintis net nebandžiau, nes manau neverta gaišti laiko - juk ir taip aišku, kad Lietuva negali būti turtingesnė už Airiją. Tas rodiklis yra kažkoks iškreiptas ir dėl to, ne aš, o tie, kurie vadovaujasi tuo rodikliu, turėtų paaiškinti ką jis realiai reiškia, nes jis lyg ir turėtų konkuruoti su BVP, nes abu vertina vartojimą, tik naišku kokoiu būdu AIC išskaičiuoja, kad varotjimas Lietuvoje yra didesnis nei Airijoje.

Vartojimas tą ir reiškia, šiuo atveju yra taip, kad lietuviai vartoja daugiau už airius, pvz. daugiau įsigyja automobilių, bet airiai turbūt įsigyja daugiau naujų ar brangesnių, todėl nominalus BVP pas juos didesnis.

[Muzungus]

Vartojimas tą ir reiškia, šiuo atveju yra taip, kad lietuviai vartoja daugiau už airius, pvz. daugiau įsigyja automobilių, bet airiai turbūt įsigyja daugiau naujų ar brangesnių, todėl nominalus BVP pas juos didesnis.

Skirtuma tarp Lietuvos ir Airijos iskraipo viesuju paslaugu kainos. Lietuvoje jos mazos (arba isvis nemokamos) tad gyventojai ju gauna daug - todel tokie ir skaiciai. Kokybe siu paslaugu cia jau antrinis klausimas

[Eidvis]

Vartojimas tą ir reiškia, šiuo atveju yra taip, kad lietuviai vartoja daugiau už airius, pvz. daugiau įsigyja automobilių, bet airiai turbūt įsigyja daugiau naujų ar brangesnių, todėl nominalus BVP pas juos didesnis.

Man reikia kažkokio rimto ir pagrįsto šaltinio, nes šiuo atveju aš bijau, jog tai yra truputi išvedžiojimai.

[index]

Man reikia kažkokio rimto ir pagrįsto šaltinio, nes šiuo atveju aš bijau, jog tai yra truputi išvedžiojimai.

Na, vienas esminių skirtumų yra, kad AIC neįvertina užsienio prekybos deficito, kuris mūsų atveju mažina BVP palyginus su AIC. Kitas dalykas, kuris yra BVP, bet ne AIC yra kapitalo formavimas t.y. valstybės ir įmonių investicijos. Ir aišku labai svarbus skirtumas, kad į AIC įskaičiuojamos nemokamos prekės ir paslaugos.

Airijos BVP, kita vertus, šiaip yra iškreiptas to, kad į jį įeina tarptautinių įmonių Airijoje deklaruoti pelnai (pvz. už Lietuvoje parduotus iPhonus), kurių airiai, išskyrus apmokestinimą lengvatiniu tarifu, iš esmės net nepamato.

[Eidvis]

Užsienio prekybos deficitas pas mus yra neigiamas, dėl to nelabai suprantu kaip jis galėtų teigiamai veikti mūsų AIC.

Kitas dalykas, kuris yra BVP, bet ne AIC yra kapitalo formavimas t.y. valstybės ir įmonių investicijos.

Čia yra pirmas rimtas skirtumas, kurį aš išgirdau. Tik vargu ar to užtenka paaiškinti kodėl pagal AIC Lietuva pirmauja prieš Airiją.

Ir aišku labai svarbus skirtumas, kad į AIC įskaičiuojamos nemokamos prekės ir paslaugos.

Šito aš nesupratau.

[index]

Užsienio prekybos deficitas pas mus yra neigiamas, dėl to nelabai suprantu kaip jis galėtų teigiamai veikti mūsų AIC.

Į BVP įeina net nexport t.y. užsienio prekybos deficitas mažina BVP, bet en AIC.

Šito aš nesupratau.

Na, nemokamos paslaugos kaip pvz. savanoriavimas šuniukų prieglaudoje didina AIC, o BVP - ne.

[mantasm]

Užsienio prekybos deficitas pas mus yra neigiamas, dėl to nelabai suprantu kaip jis galėtų teigiamai veikti mūsų AIC.

Užsienio prekybos deficitas reiškia suvartojam daugiau nei pagaminam. Jonas nusiperka Iphoną, prekybos deficitas didėja, AIC kyla, BVP ne.

Ir aišku labai svarbus skirtumas, kad į AIC įskaičiuojamos nemokamos prekės ir paslaugos.
....
Šito aš nesupratau.

AIC bando įtraukti ir iš biudžeto sukuriamas nemokamas socialines paslaugas. Mokytojas mokykloje BVP nesugeneruoja. Bet AIC skaičiuoja, kad vaikas suvartojo paslaugų.

[Eidvis]

Ačiū už paaiškinimą. Pasidarė truputį aiškiau, bet tikrai ne iki galo. Ta prasme - netikiu, kad šuniukų prieglaudų įnašas yra toks žymus, kad Lietuvą iškeltų virš Airijos. Tas AIC yra absurdas, rodantis pieno riebumą ir nieko daugiau.

[index]

Ačiū už paaiškinimą. Pasidarė truputį aiškiau, bet tikrai ne iki galo. Ta prasme - netikiu, kad šuniukų prieglaudų įnašas yra toks žymus, kad Lietuvą iškeltų virš Airijos. Tas AIC yra absurdas, rodantis pieno riebumą ir nieko daugiau.

Tai ne tik šuniukų prieglaudos, bet ir kitos nemokamos paslaugos. Pvz. toks dalykas kaip šauktinių kariuomenė.

O be to spėju ir dalis viešųjų paslaugų, manau, įsiskaičiuoja kaip nemokamos. Kas visai logiška, nes viešasis sektorius iš esmės taip pusiau už dyką ir dirba.

[mantasm]

Ačiū už paaiškinimą. Pasidarė truputį aiškiau, bet tikrai ne iki galo. Ta prasme - netikiu, kad šuniukų prieglaudų įnašas yra toks žymus, kad Lietuvą iškeltų virš Airijos. Tas AIC yra absurdas, rodantis pieno riebumą ir nieko daugiau.

Pamąstymui - kiek vertės sugeneruoja mokyklos mokytojas Lietuvoje ir, sakykim, Norvegijoje? Ar skiriasi tiek pat kartų kaip darbo atlygis? Vaiko gautos žinios juk nesiskiria tiek pat kartų.

Kažkada teko skaityti paaiškinimą, kad tų nemokamų paslaugų kaina skaičiuojama įdomiu algoritmu ir ganėtinai mažai atsižvelgia į pragyvenimo lygį. Dėl to platus valstybinis ar nevyriausybinis socialinis sektorius gali pigias šalis ištraukti į viršų.

[Milwaukee]

Mačiulis pakomentavęs

Eurostat skelbia, kad pagal faktines individualias vartojimo išlaidas Lietuva pralenkė ne tik kitas Baltijos šalis, ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, ne tik Ispaniją ir Portugaliją, bet ir Airiją. Gyventojų galimybių augimas ir artėjimas prie ES vidurkio džiugina ir jo nereikia sumenkinti, bet čia yra ir niuansų. Kaip pavyko pasiekti tokį vartojimo lygį, kai atlyginimai išlieka mažesni nei daugelyje šių šalių?
Iš dalies tokį reiškinį paaiškina pajamos gaunamos ne atlyginimų forma (individualios veiklos pažymėjimai, verslo liudijimai, kapitalo pjamos, taip pat ir visai nedeklaruotos pajamos iš šešėlio). Bet dar svarbiau turbūt tai, kad šis rodiklis parodo ne kiek pinigų išleidžiama, bet kiek prekių ir paslaugų suvartojama, nepriklausomai ar jas gyventojai perka patys ar „nemokamai“ gauna iš valstybės. Valstybė nustato labai žemą viešųjų paslaugų kainą, o tai didina jų įperkamumą ir prieinamumą (bet ne kokybę). Lietuvoje ir Vokietijoje suvartojama tiek pat „nemokamo“ aukštojo mokslo ar sveikatos priežiūros paslaugų (tiesą sakant lietuviai šių paslaugų gauna daug daugiau – nes aukštąjį mokslą gali ir ima visi, o prastesnė sveikata reikalauja didesnio gydymo paslaugų kiekio). Vis tik pasitenkinimas gautų paslaugų kokybe turbūt skiriasi ir niekaip neatsispindi šioje statistikoje. Kitaip sakant, čia toks statistinis paradoksas – menkas viešųjų paslaugų finansavimas (maži viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai) reiškia, kad šios paslaugos yra pigios ir visiems prieinamos (didelė perkamoji galia!).
Na bet vis tiek, jei kas nors klaus, tai galima sakyti, kad jau pralenkėm airius.

[Aleksio]

Skirtuma tarp Lietuvos ir Airijos iskraipo viesuju paslaugu kainos. Lietuvoje jos mazos (arba isvis nemokamos) tad gyventojai ju gauna daug - todel tokie ir skaiciai.

Kokios tai yra paslaugos, jų kiekis, kaina? - būtent skaičiai.

[Eidvis]

Tai ne tik šuniukų prieglaudos, bet ir kitos nemokamos paslaugos. Pvz. toks dalykas kaip šauktinių kariuomenė.

O be to spėju ir dalis viešųjų paslaugų, manau, įsiskaičiuoja kaip nemokamos. Kas visai logiška, nes viešasis sektorius iš esmės taip pusiau už dyką ir dirba.

Viešosios paslaugos, kaip kad medicina ir švietimas ir netgi šuniukų prieglaudos taip pat yra įskaičiuojamos į BVP. Ir mes jau labai nutolstame nuo pačio apibrėžimo 'actual individual consumption' . Bet jeigu atvirai - tai net nesvarbu ką AIC priskaičiuoja ir ko nepriskaičiuoja, esmė, kad jis yra absurdas, nes Lietuva nėra turtingesnė už Airiją, kokia skaičiavimo formulė AIC bebūtų, faktas yra vienas - ji yra neteisinga.