2008-2009 metų krachą sukėlė europinė taupymo programa. Dabar apie taupymą nebekalba net vokiečiai, todėl bijoti 2009-ų metų scenarijaus pasikartojimo nereikia.
Kokia dar taupymo programa, jeigu šimtus milijardų metė į ekonomiką. Taupymo programa galiojo tik PIIGS šalims.
Nuo Liepos 1 lyg bus ta nauja kilpinė sistema? Greit pamatysim, kokia bus įtaka.
Įtaka bus ta, kad nebeliks tranzitinio transporto, kuris dabar sudaro virš 50% viso srauto, bet kas seniau atvažiuodavo į kokią rotušės aikštę išgerti šampano, tą darys ir toliau, tik maršrutai pasikeis.
Beginning in March 2009, the Bank of England had purchased around £165 billion in assets as of September 2009 and around £175 billion in assets by the end of October 2009. At its meeting in November 2009, the Monetary Policy Committee (MPC) voted to increase total asset purchases to £200 billion. Most of the assets purchased have been UK government securities (gilts); the Bank has also purchased smaller quantities of high-quality private-sector assets. In October 2011, the Bank of England announced that it would undertake another round of QE, creating an additional £75 billion. In February 2012 it announced an additional £50 billion. In July 2012 it announced another £50 billion, bringing the total amount to £375 billion
dėve dėve, net trolinti žmoniškai nebemoki.
If a lion could speak, we could not understand him.
Drįstame pasirodyti nemandagūs, bet vėl lendame į jūsų daržą, kuriame ekonomikai akivaizdžiai skiriama per mažai dėmesio: nuo galimybės teikti paraišką gauti nuomos subsidiją praėjo kone mėnuo, tačiau nuomos subsidijos teikimo rezultatas – apgailėtinas. Karantino išvargintų įmonių sąskaitas iš Vyriausybės pažadėtų 100 mln. Eur kol kas pasiekė vos 280.000 Eur, arba 0,28%!
Ir taip yra ne todėl, kad įmonės neatitiktų reikalavimų ar nesuprastų, kaip pildyti paraiškas. O todėl, kad jau keturias savaites neįmanoma prasibrauti pro pačių institucijų sukurtus biurokratinius vijoklius. Patekti į Registrų centrą užtrunka savaitę ir ilgiau, o nunešus šimtus puslapių nuomos sutarčių gali tekti apsisukti atgal; „Invegos“ ir kitų įstaigų sistemos stringa, „nesusikalba“ tarpusavyje, todėl verslininkai net negali baigti pildyti paraiškų – esą jų pateikiama informacija klaidinga.
Pabaigoje šokiruojantys skaičiai apie vieną svarbiausių, ekonomika besirūpinančių valstybės institucijų – Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Šią savaitę „Kauno diena“ pranešė, kad ministerijai trūksta ketvirtadalio darbuotojų – 60,5 iš 233 pareigybių yra laisvos. Ministerija neturi ne tik nuolatinio politinio, bet ir administracijos vadovo – kanclerio, Inovacijų ir pramonės departamento direktoriaus – jo kėdė tuščia jau pusantrų metų, nuo 2018-ųjų gruodžio pabaigos. Taip pat trūksta minėto departamento padalinio Inovacijų politikos skyriaus vedėjo.
Tai čia ne tik ministerijai. Visas viešasis valdymas yra tokiame stovyje. Taip jau yra kai ieškomi geri specialistai su išsilavinimu už maksimos kąsininkės atlyginimą ir 5 metus praktiškai nėra norinčių dirbti valstybės tarnyboje. Kai į tą pačia vietą paskelbi 3 konkursus ir visuosi trijuose nesulaiki nei vieno norinčio kandaidato tai labai gerai pasimato kokios "patrauklios" tos pareigybės yra. Bet žiniasklaida paprastai visiškai šitą ignoruoja. Vienas momentas kai truputi buvo atkutę tai kai petvarkant vaiko priežiūros sistemą buvo sukurtos tos naujos darbo vietos, kurios iki dabar pusė laisvos nes norinčių ten dirbti nėra. Panašu kad pasiekėme atvejį kai pradeda tiesiog nesugebėti įvykdyti darbų dėl darbuotojų trūkumo, tai dabar sistema arba užlūš arba bus sutvarkyta. Manau didesnis šansas pirmam variantui atsižvelgiant kaip dabartinė valdžia "tvarko".
Naujausi duomenis apie vidutinę algą savivaldybėse ir savivaldybės numeris pagal algos dydį. Skliausteliuose praeito ketvirčio skaičiai.
1. Vilniaus m. - Bruto 1 591,4 (1 559,4). Neto 999.3 (973,3).
2. Kėdainių r. - Bruto 1399,9 (1262,7). Neto 890 (802,7).
3. Kauno m. - Bruto 1395,3 (1406,6). Neto 887,3 (885,4).
4. Klaipėdos m. - Bruto 1388,5 (1408,4). Neto 883.4 (886,5).
5. Kauno r. - Bruto 1340,2 (1290,9). Neto 856,1 (818,9).
...
13. Panevėžio m. - Bruto 1241,5 (1250,6). Neto 799,5 (795,8).
15. Šiaulių m. - Bruto 1216 (1151,8). Neto 785 (738,9).
17. Alytaus m. - Bruto 1202,3 (1195,4). Neto 777,1 (764,0).
....
58. Kalvarijos r. - Bruto1015,9 (960,1). Neto670,7 (628,7).
59. Varėnos r. - Bruto1007,5 (995,1). Neto665,9 (648,8).
60. Zarasų r. - Bruto 973,3 (951,8). Neto 646,4 (623,9).
Oho, Klaipėda jau nebe Top-3. Kita vertus, bruto sumas galima būtų skaičiuoti kaip neto bendras pajamas. Jeigu kas ir gauna mažiau, visvien susirenka tuos 1.500 per kelis darbus.
Oho, Klaipėda jau nebe Top-3. Kita vertus, bruto sumas galima būtų skaičiuoti kaip neto bendras pajamas. Jeigu kas ir gauna mažiau, visvien susirenka tuos 1.500 per kelis darbus.
VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje.
p.s. tauta įsivaizduos, kad bankomatų pristatys prei kiekvienos Aibės parduotuvės o skyrių pristeigs kiekviename bezdoniškio miestelyje ir skyriaus darbuotoja dalins nanopaskolas užsirašant skolą į languotą sąsiuvinį kaip parduotuvėje. Ir aišku mokės 10% užindėlius.
Comment