Lietuvos ekonomikos aktualijos

[sankauskas]

Neabejoju, kad mažesni nei Balkanuose, kur per šoną imt, yra tas pats kas nueit į tuliką su mobiliaku. Nieks netrukdo, paprasčiausiai. Ir norisi tikėt, kad esam pažengę pusmetriu toliau Balkanų ir pajamos daugmaž link tos pusės ką VMI mato.

Na pajamų vidurkiai tai aiškūs, įdomiau būtų medianą sužinoti.

[VNS]

VMI, Sodrai tu esi vienas vnt., nepriklausomai nuo tavo turimų 15 etatų. Tad tavo pajamas paskaičiuot zaprasta. O skaičiuojant medianą visai Lietuvai ir sakykim atsižvelgt keik tas turi etatų ir ant jų pririštų algų, tai būtų paprasčiausia bezabrazija. Geriau imt vieną žmogelį kaip vienetą ir sumuot viską, kas jam mokama. Tačiau finalas vistiek tas pats, kas paskaičiuos tavo balkaniškas pajamas ryškesniam paveikslui?

[pauliaK]

Nors jau kuris laikas ši informacija prieinama statistikos departamente, berods niekas dar nebuvo čia ja pasidalines. Skaičiai preliminarūs.

2019 metų pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai

2019 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2018 m., realus BVP pokytis sudarė 3,9 proc. BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką 2019 m. darė pramonės ir paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė.

2019-aisiais ekonomika augo šiek tiek sparčiau nei 2018 m., o BVP augimas ketvirčiais siekė: I ketv. – 4,3 proc., II ketv. – 4,0 proc., III ketv. – 3,7 proc., IV ketv. – 3,7 proc.

Kita idomesnė statistinė informacija:

• metinė infliacija +2,7%
• pramonės produkcija +3,5%
• prekių eksportas +4,8%
• prekių importas +2,8%
• mažmeninės prekybos įmonių apyvarta +5,4%
• statybos darbai +8,3%
• transporto krovinių apyvarta +6,6%
• keleiviai oro uostuose +4%
• įmonių ikimokestinis pelnas per 9 mėn. +3%
• žemės ūkio produkcija +14,8%
• užimti gyventojai +0,2%
• bedarbiai +2,3%
• nedarbo lygis +0,2%
• bruto darbo užmokestis +8,8%
• neto darbo užmokestis +14,2%
• gimė -1,5%
• mirė -3%
• imigravo 1,4 karto daugiau
• emigravo -9,1%

Visi aukčiau išvardinti rodikliai turi nedidelius aprašymus, kuriuos galima rasti čia: https://osp.stat.gov.lt/informacinia...icleId=7156079

Žiūrint atgal ir bandai apibendrinti galima drąsiai sakyti, kad labai geri metai buvo praėję. Ekonomiga augo daugiau nei kad buvo tikėtasi, eksportas gerkai sparčiau augo už importą, labai sparčiai augo atlyginimai, teigiama neto migracija ir pirmą kartą per paskutinius kelis dešimtmečius pasiektas nors ir simbolinis bet gyventojų prieaugis ir apskritai beveik visi likę rodikliai - pozityvus su keliomis nedidelėmis išimtimis, tokiomis kaip ir toliau nors ir nestripriai bet mažėjantis gimstamumas ir šiek tiek išaugęs bedarbių ir bendras nedarbo lygis, lyginant su praėjusiais metais.

[Lettered]

Nors jau kuris laikas ši informacija prieinama statistikos departamente, berods niekas dar nebuvo čia ja pasidalines. Skaičiai preliminarūs.

2019 metų pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai



Kita idomesnė statistinė informacija:

• metinė infliacija +2,7%
• pramonės produkcija +3,5%
• prekių eksportas +4,8%
• prekių importas +2,8%
• mažmeninės prekybos įmonių apyvarta +5,4%
• statybos darbai +8,3%
• transporto krovinių apyvarta +6,6%
• keleiviai oro uostuose +4%
• įmonių ikimokestinis pelnas per 9 mėn. +3%
• žemės ūkio produkcija +14,8%
• užimti gyventojai +0,2%
• bedarbiai +2,3%
• nedarbo lygis +0,2%
• bruto darbo užmokestis +8,8%
• neto darbo užmokestis +14,2%
• gimė -1,5%
• mirė -3%
• imigravo 1,4 karto daugiau
• emigravo -9,1%

Visi aukčiau išvardinti rodikliai turi nedidelius aprašymus, kuriuos galima rasti čia: https://osp.stat.gov.lt/informacinia...icleId=7156079

Žiūrint atgal ir bandai apibendrinti galima drąsiai sakyti, kad labai geri metai buvo praėję. Ekonomiga augo daugiau nei kad buvo tikėtasi, eksportas gerkai sparčiau augo už importą, labai sparčiai augo atlyginimai, teigiama neto migracija ir pirmą kartą per paskutinius kelis dešimtmečius pasiektas nors ir simbolinis bet gyventojų prieaugis ir apskritai beveik visi likę rodikliai - pozityvus su keliomis nedidelėmis išimtimis, tokiomis kaip ir toliau nors ir nestripriai bet mažėjantis gimstamumas ir šiek tiek išaugęs bedarbių ir bendras nedarbo lygis, lyginant su praėjusiais metais.

Labai keista, kodėl didėjant BVP ir užimtumui, tuo pačiu didėja ir bedarbių skaičius, gal skaičiavimo klaidos ar tiesiog dalis dirbę oficialiai perėjo į šėšėlį?

[sankauskas]

Labai keista, kodėl didėjant BVP ir užimtumui, tuo pačiu didėja ir bedarbių skaičius, gal skaičiavimo klaidos ar tiesiog dalis dirbę oficialiai perėjo į šėšėlį?

Spėjant iš to, kad padidėjo užimtumo lygis, tiesiog daugiau žmonių, kurie iki šiol nedirbo, ir darbo neieškojo, tapo bedarbiais.
P.S. bedarbis - nedirbantis, bet galintis dirbti ir darbo intensyviai ieškantis asmuo.

[index]

Spėjant iš to, kad padidėjo užimtumo lygis, tiesiog daugiau žmonių, kurie iki šiol nedirbo, ir darbo neieškojo, tapo bedarbiais.
P.S. bedarbis - nedirbantis, bet galintis dirbti ir darbo intensyviai ieškantis asmuo.

Manau, kad taip. Ir dar dėl teigiamos migracijos didėjo gyventojų skaičius.

Ten beje matosi, kad didėja ne tik užimtumas, bet ir užimtųjų skaičius t.y. dirbančių žmonių skaičius (o ne tik užimtumo lygis). Kas reiškia, kad tiesiog darbo ieškančių žmonių skaičius didėjo greičiau nei jie darbą spėjo susirasti.

[senasnamas]

Jei nebūtų tos kvailos PSD prievolės, tai nedarbo lygis būtų kokie 2-3 proc. Žmonės registruojasi ne dėl to, kad jiems realiai reikėtų darbo, o todėl, kad nereikėtų mokėti PSD. Taip statistika ir išsipučia. Kas nori dirbti, seniausiai dirba.

[sankauskas]

Jei nebūtų tos kvailos PSD prievolės, tai nedarbo lygis būtų kokie 2-3 proc. Žmonės registruojasi ne dėl to, kad jiems realiai reikėtų darbo, o todėl, kad nereikėtų mokėti PSD. Taip statistika ir išsipučia. Kas nori dirbti, seniausiai dirba.

Ko gero aktualesnis rodiklis yra užimtumo lygis, t.y. kiek procentų visų potencialių dirbančiųjų aktyviai dalyvavo darbo rinkoje

[sankauskas]

P.S. įspūdingiausiai atrodo vyresnio amžiaus darbuotojų ženkliai išaugęs užimtumas, net 15% per 5 metus.

[Tomas]

Neužimti išmirė?

[Lettered]

P.S. įspūdingiausiai atrodo vyresnio amžiaus darbuotojų ženkliai išaugęs užimtumas, net 15% per 5 metus.

Kas tame blogo? Norėtumėte kaip sovietmečiu 55 metų išeiti į pensiją?

[uzdvidesimt]

Kas tame blogo? Norėtumėte kaip sovietmečiu 55 metų išeiti į pensiją?

Būtų neblogai.

[senasnamas]

Yra dabar bobučių (diedukų mažiau), turinčių 90+ metų. Tai jos pensijoje jau 35+ m. ir daugiau. Iš esmės tiek pat metų, kiek dirbo .

[PoDV]

Spėjant iš to, kad padidėjo užimtumo lygis, tiesiog daugiau žmonių, kurie iki šiol nedirbo, ir darbo neieškojo, tapo bedarbiais.
P.S. bedarbis - nedirbantis, bet galintis dirbti ir darbo intensyviai ieškantis asmuo.

Prisimenu, girdėjau per ekonomikos paskaitą, kad "keistai" skaičiuojami tie bedarbiai Lietuvoje, t.y. skaičiuojami tik užsiregistravę darbo biržoje, o tie kas neužsiregistravę ir nedirba, tai kaip suprantu yra laikomi nei dirbantys, nei bedarbiai.

Jau mąsčiau pergyvent ar nepergyvent dėl to Kaip suprantu, svarbiausia užimtumo rodikliai.

[Aukštaitis]

Prisimenu, girdėjau per ekonomikos paskaitą, kad "keistai" skaičiuojami tie bedarbiai Lietuvoje, t.y. skaičiuojami tik užsiregistravę darbo biržoje, o tie kas neužsiregistravę ir nedirba, tai kaip suprantu yra laikomi nei dirbantys, nei bedarbiai.

O kitose šalyse bedarbiai skaičiuojami kaip nors kitaip?

[liutass]

Turetu buti santykis tarp darbingo amziaus ir oficialiai dirbanciu.

[PoDV]

O kitose šalyse bedarbiai skaičiuojami kaip nors kitaip?

Kažkokius pavyzdžius minėjo, bet neatsimenu jau.

[senasnamas]

JAV statistikoje tai bedarbiai skirstomi į aktyviai ieškančius darbo ir neieškančius. Įdomu, ar Lietuvoje išvis yra tokių, kurie nedirba ir niekur nesiregistruoja. Turbūt tik visiškai asocialūs, nes atsiranda prievolė mokėti PSD.

[sankauskas]

Įdomu, ar Lietuvoje išvis yra tokių, kurie nedirba ir niekur nesiregistruoja. Turbūt tik visiškai asocialūs, nes atsiranda prievolė mokėti PSD.

Mano žmona.

[sankauskas]

Kažkokius pavyzdžius minėjo, bet neatsimenu jau.

Yra naudojami du būdai nedarbui išmatuoti - registruotų bedarbių skaičius, ir apklausomis nustatomas bedarbių skaičius.

Lietuvoje naudojamas antrasis, apklausų metodas, nes taip reglamentuoja ES taisyklės. Naudojama patvirtinta ILO metodologija, visos šalys turi matuoti tuo pačiu būdu.