Kaip Vilnius "pavijo" Europą
Ž. Mauricas, FB
Ž. Mauricas, FB
Melo detektorius: Ar Vilniaus BVP vienam gyventojui tikrai viršija ES vidurkį?
Solidžios institucijos (pradedant Europos Komisija ir baigiant Lietuvos banku) teigia, kad Vilniaus (t.y. sostinės regiono) BVP vienam gyventojui yra didesnis nei ES vidurkis. Ar tikrai? Pirma, Vilniaus BVP vienam gyventojui 2018* metais buvo 23400 eurų, ES vidurkis – 30980 eurų. Taigi, Vilniaus BVP (nominalus) vienam gyventojui siekė 76% ES vidurkio t.y. buvo mažesnis nei ES vidurkis.
Tačiau minėtos institucijos teigia, kad reikia lyginti ne nominalų BVP, o BVP apskaičiuotą atsižvelgiant į kainų skirtumus (t.y. pagal perkamosios galios standartą). Galbūt ir logiška, nes 100 eurų Vilniuje turi didesnę perkamąją galią nei pvz. Osle, bet dėl to dar galima diskutuoti (žr. komentaro pabaigoje argumentus, kodėl aš visgi teikiu prioritetą nominaliam BVP), bet čia, gerbiamieji skaitytojai, yra padaromas FOKUSAS!!!
Vilniaus BVP vienam gyventojui (76% ES vidurkio) yra padalinamas iš LIETUVOS (o ne VILNIAUS) kainų lygio (kuris siekia 65% ES vidurkio) ir tokiu būdu yra paskaičiuojama, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui neva sudaro 76%/65% = 116% ES vidurkio, kad yra daugiau nei 100%. Bet ar tikrai kainų lygis Vilniuje ir likusioje Lietuvos dalyje yra vienodas? Tikrai ne – Vilniuje jis yra akivaizdžiai didesnis. Tad kodėl neimamas Vilniaus kainų lygis? O todėl, kad jo niekas net neskaičiuoja!!! Tad čia yra akivaizdi statistinių duomenų manipuliacija, nes skaičiuojant Vilniaus BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, yra imamos Vilniaus pajamos, bet „Balbieriškio, Kavarskio ir Kazlų Rūdos“ (su visa pagarba šiems miesteliams) kainų vidurkis. Absurdas? Taip, bet Europos Komisijai taip neatrodo, kaip ir neatrodo tai, jog pagal tokią metodologiją Bratislavsky kraj (185% ES vidurkio) yra „turtingesnis“ nei Airija (177%), Stokholmas (171%), Oslas (170%) ar Paryžius (177%) ir kitoje sienos pusėje esantis itin „skurdus“ Vienos miestas (vos 155% ES vidurkio)... Brangūs Lietuvos emigrantai – ne ten emigruojate!!! Kam jus ta skurdi Skandinavija – važiuokite gyventi į Bratislavsky kraj!!! Tiesa, ten, kaip ir Vilniuje, daug neuždirbsite, bet užtat galėsite pigiai apsipirkti (tiesa, ne pačioje Bratislavoje, bet kitame Slovakijos gale, nes Bratislavos regionas yra "pigus" dėl žemo bendro kainų lygio visoje Slovakijoje, tad norint apsipirkti, teks pavažiuoti kokius 400 km link sienos su Ukraina, bet argi čia atstumas?).
Išvada: Imant Vilniaus, o ne vidutinį Lietuvos kainų lygį, Vilniaus BVP vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamosios galios standartą, vargu ar siektų ES vidurkį, tad toks teiginys yra melas. Ir ne tik melas, bet pavojingas melas, nes politikai, remdamiesi neteisinga statistika, gali prieiti prie neteisingų išvadų, o neteisingos išvados – lemti neteisingus sprendimus (pvz. sumažinti Vilniui finansavimą, siekiant mažinti regioninę atskirtį).
Pabaigai, žadėti argumentai, kodėl nominalus BVP yra geresnis matas nei BVP paskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, nes kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių, tad statistinė informacija tampa kaip sulopytas maišas (lopas ant lopo, o ant to lopo – dar vienas lopas), ką puikiai iliustruoja minėtas Bratislavos (ir Vilniaus) pavyzdys. Be to, augant gyventojų pajamų lygiui (1), didėjant viešųjų paslaugų aprėpčiai (2) bei didžiąją dalį ekonomikos užvaldant paslaugų sektoriams (3), perkamosios galios standartas apskritai praranda prasmę, tad gal pats metas būtų jo atsisakyti?
Trumpai paaiškinsiu:
1. Ką rinktumėtės: ar uždirbti 1000 eurų penkis kartus pigesnėje šalyje, kurioje būtinosios išlaidos sudaro 50% pajamų (t.y. 500 eurų), ar 5000 eurų penkis kartus brangesnėje šalyje, kurioje būtinosios išlaidos taip pat sudaro 50% pajamų (nes viskas 5 kartus brangiau) t.y. 2500 eurų. Manau daugelis rinktumėtės antrąjį variantą, nors pagal perkamosios galios standartą šių šalių BVP vienam gyventojui būtų vienodas. Kodėl? Nes antrojoje šalyje turite daugiau finansinės laisvės pvz. jei nenorite visų pinigų išleisti – antrojoje šalyje galite susitaupyti net 2500 eurų per mėnesį (jau pakanka neblogoms atostogoms užsienyje), o pirmojoje – vos 500...
2. Ką rinktumėtės: vesti savo vaikus į Rumunijos mokyklą ar statistiškai 10 kartų „brangesnę“ Norvegijos mokyklą? Eurostat viešųjų paslaugų kainas įvertina pagal viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, nors realiai Norvegijoje mokslas yra nemokamas (be abejo, reikia mokėti didesnius mokesčius), o Rumunijoje – matyt, dar tektų papildomai mokėti korepetitoriams arba apskritai vesti į privačią mokyklą dėl prastos mokslo kokybės (o kurią gydymosi įstaigą pasirinktumėte pagal perkamosios galios standartą?)
3. Ką rinktumėtės: ar važinėti į darbą 3 kartu brangesniu traukiniu Šveicarijoje ar traukiniu Bulgarijoje? O jei Šveicarijoje ir Bulgarijoje kelionių traukiniais kainos būtų vienodos? Perkamosios galios standartas atsižvelgia tik į kainų skirtumus, bet neatsižvelgia į kokybės skirtumus...
Solidžios institucijos (pradedant Europos Komisija ir baigiant Lietuvos banku) teigia, kad Vilniaus (t.y. sostinės regiono) BVP vienam gyventojui yra didesnis nei ES vidurkis. Ar tikrai? Pirma, Vilniaus BVP vienam gyventojui 2018* metais buvo 23400 eurų, ES vidurkis – 30980 eurų. Taigi, Vilniaus BVP (nominalus) vienam gyventojui siekė 76% ES vidurkio t.y. buvo mažesnis nei ES vidurkis.
Tačiau minėtos institucijos teigia, kad reikia lyginti ne nominalų BVP, o BVP apskaičiuotą atsižvelgiant į kainų skirtumus (t.y. pagal perkamosios galios standartą). Galbūt ir logiška, nes 100 eurų Vilniuje turi didesnę perkamąją galią nei pvz. Osle, bet dėl to dar galima diskutuoti (žr. komentaro pabaigoje argumentus, kodėl aš visgi teikiu prioritetą nominaliam BVP), bet čia, gerbiamieji skaitytojai, yra padaromas FOKUSAS!!!
Vilniaus BVP vienam gyventojui (76% ES vidurkio) yra padalinamas iš LIETUVOS (o ne VILNIAUS) kainų lygio (kuris siekia 65% ES vidurkio) ir tokiu būdu yra paskaičiuojama, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui neva sudaro 76%/65% = 116% ES vidurkio, kad yra daugiau nei 100%. Bet ar tikrai kainų lygis Vilniuje ir likusioje Lietuvos dalyje yra vienodas? Tikrai ne – Vilniuje jis yra akivaizdžiai didesnis. Tad kodėl neimamas Vilniaus kainų lygis? O todėl, kad jo niekas net neskaičiuoja!!! Tad čia yra akivaizdi statistinių duomenų manipuliacija, nes skaičiuojant Vilniaus BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, yra imamos Vilniaus pajamos, bet „Balbieriškio, Kavarskio ir Kazlų Rūdos“ (su visa pagarba šiems miesteliams) kainų vidurkis. Absurdas? Taip, bet Europos Komisijai taip neatrodo, kaip ir neatrodo tai, jog pagal tokią metodologiją Bratislavsky kraj (185% ES vidurkio) yra „turtingesnis“ nei Airija (177%), Stokholmas (171%), Oslas (170%) ar Paryžius (177%) ir kitoje sienos pusėje esantis itin „skurdus“ Vienos miestas (vos 155% ES vidurkio)... Brangūs Lietuvos emigrantai – ne ten emigruojate!!! Kam jus ta skurdi Skandinavija – važiuokite gyventi į Bratislavsky kraj!!! Tiesa, ten, kaip ir Vilniuje, daug neuždirbsite, bet užtat galėsite pigiai apsipirkti (tiesa, ne pačioje Bratislavoje, bet kitame Slovakijos gale, nes Bratislavos regionas yra "pigus" dėl žemo bendro kainų lygio visoje Slovakijoje, tad norint apsipirkti, teks pavažiuoti kokius 400 km link sienos su Ukraina, bet argi čia atstumas?).
Išvada: Imant Vilniaus, o ne vidutinį Lietuvos kainų lygį, Vilniaus BVP vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamosios galios standartą, vargu ar siektų ES vidurkį, tad toks teiginys yra melas. Ir ne tik melas, bet pavojingas melas, nes politikai, remdamiesi neteisinga statistika, gali prieiti prie neteisingų išvadų, o neteisingos išvados – lemti neteisingus sprendimus (pvz. sumažinti Vilniui finansavimą, siekiant mažinti regioninę atskirtį).
Pabaigai, žadėti argumentai, kodėl nominalus BVP yra geresnis matas nei BVP paskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, nes kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių, tad statistinė informacija tampa kaip sulopytas maišas (lopas ant lopo, o ant to lopo – dar vienas lopas), ką puikiai iliustruoja minėtas Bratislavos (ir Vilniaus) pavyzdys. Be to, augant gyventojų pajamų lygiui (1), didėjant viešųjų paslaugų aprėpčiai (2) bei didžiąją dalį ekonomikos užvaldant paslaugų sektoriams (3), perkamosios galios standartas apskritai praranda prasmę, tad gal pats metas būtų jo atsisakyti?
Trumpai paaiškinsiu:
1. Ką rinktumėtės: ar uždirbti 1000 eurų penkis kartus pigesnėje šalyje, kurioje būtinosios išlaidos sudaro 50% pajamų (t.y. 500 eurų), ar 5000 eurų penkis kartus brangesnėje šalyje, kurioje būtinosios išlaidos taip pat sudaro 50% pajamų (nes viskas 5 kartus brangiau) t.y. 2500 eurų. Manau daugelis rinktumėtės antrąjį variantą, nors pagal perkamosios galios standartą šių šalių BVP vienam gyventojui būtų vienodas. Kodėl? Nes antrojoje šalyje turite daugiau finansinės laisvės pvz. jei nenorite visų pinigų išleisti – antrojoje šalyje galite susitaupyti net 2500 eurų per mėnesį (jau pakanka neblogoms atostogoms užsienyje), o pirmojoje – vos 500...
2. Ką rinktumėtės: vesti savo vaikus į Rumunijos mokyklą ar statistiškai 10 kartų „brangesnę“ Norvegijos mokyklą? Eurostat viešųjų paslaugų kainas įvertina pagal viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, nors realiai Norvegijoje mokslas yra nemokamas (be abejo, reikia mokėti didesnius mokesčius), o Rumunijoje – matyt, dar tektų papildomai mokėti korepetitoriams arba apskritai vesti į privačią mokyklą dėl prastos mokslo kokybės (o kurią gydymosi įstaigą pasirinktumėte pagal perkamosios galios standartą?)
3. Ką rinktumėtės: ar važinėti į darbą 3 kartu brangesniu traukiniu Šveicarijoje ar traukiniu Bulgarijoje? O jei Šveicarijoje ir Bulgarijoje kelionių traukiniais kainos būtų vienodos? Perkamosios galios standartas atsižvelgia tik į kainų skirtumus, bet neatsižvelgia į kokybės skirtumus...
Comment