Centrinės Europos šalys turi nenuginčijamą privalumą - geografinę padėtį. Iš jų "ranka paduoti" į pagrindines eksporto rinkas Europoje. Nepalyginsi su Europos patvoriu Lietuva, nuo civilizuoto pasaulio patikimai atskirtą Baltijos jūros ir Lenkijos, o taip pat neturinčios iš esmės net simbolinio susisiekimo geležinkeliu su Europa.
Lyg Klaipėdos uostas būtų nepajėgus aptarnauti vietinės pramonės eksporto...
Pietų Korėjos (Kaip ir kokio Singapūro) atveju susideda keletas faktorių: ideli modernūs jūrų ir oro uostai (Nesulyginimai masteliai su mūsiškiais) ir azijietiška darbo etika kai dirbama daug, gerai ir nekalbama apie "darbo-poilsio balansus". Europietis tokių sąlygų nepatemptų, bet dėl to mes ir pradedame atsilikti nuo jų.
O mums, norint įveikti "užkampio sindromą" uosto nepakanka, nes didžiausios mūsų eksporto rinkos yra pakankamai arti, kad laivais plukdyti prekių neapsimoka, o gero ir greito geležinkelių ir automobilių susisiekimo su jomis neturime. To mums pirma ir reikia: gerų geležinkelių linijų, greitkelio (Dabartinės via-balticos nepakanka, tuo labiau, kad Lenkijos pusėje ji praktiškai neegzistuoja), dujų ir elektros linijų per Lenkiją į vakarų Europą.
Pietų Korėjos (Kaip ir kokio Singapūro) atveju susideda keletas faktorių: ideli modernūs jūrų ir oro uostai (Nesulyginimai masteliai su mūsiškiais) ir azijietiška darbo etika kai dirbama daug, gerai ir nekalbama apie "darbo-poilsio balansus".
Europietis tokių sąlygų nepatemptų, bet dėl to mes ir pradedame atsilikti nuo jų.
Reikia pradėti vartoti amfetaminą
Žinau, kurie, kad "patemptų" geria kiekvieną dieną darbe energetikus
Reikia pradėti vartoti amfetaminą
Žinau, kurie, kad "patemptų" geria kiekvieną dieną darbe energetikus
Aš ir neagituoju už tai, kad gyventumėm tokiu stiliumi kaip japonai, korėjiečiai ar kinai. Pats taip negalėčiau, bet tas aišku padeda vystytis ekonomiškai.
Europietis tokių sąlygų nepatemptų, bet dėl to mes ir pradedame atsilikti nuo jų.
Manau, kad tai eilinis mitas. Pvz.: Kinijoje oficialių švenčių lyg ir nėra daug. Bet kiek tenka bendrauti su kolegomis Kinijoje, tai kinietiški naujieji metai trunka mažiausiai savaitę, paskui dar kažkoks "spring festival" 2-3 dienas. Ir taip prie kiekvienos tikros šventinės dienos po kelias "unofficial".
Priedo, dar ten kažkokie renginiai darbo metu būna. Kas pas mus seniai užmiršta.
Net Honkonge švenčia trumpiau.
Kai mes tuo tarpu dažnokai varom ir išeiginėmis, ir be pietų pertraukų.
"Didžiausią Lietuvos problemą – emigraciją, siūloma spręsti ir viliojant protus iš Rytų: Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacija."
Esant bene didžiausiai jaunimo bedarbystei ES?
Ir kokie gi "protai" bus viliojami ir už kiek? Pvz.: kolegų Rusijoje algos stipriai didesnės nei mūsų, netgi Kijeve pradeda jau lenkti.
Kada verslas pradės ugdyti sau darbuotojus vietoje, neskiepydamas vergo sindromo?
Corporate social responsibility - beveik nežinomas dalykas Lietuvos versle.
Nieko nauja - verslas seniai neslepia, kad pelningumą didina pigios darbo jėgos sąskaita. Ir premjeras nevengia pabrėžti, kad Lietuvos konkurencingumas pigi darbo jėga. Kažin ar dirbančiuosius labai turėtų džiuginti toks Lietuvos konkurencingumas?
Latvija kažkokią lyg programą rengia per krizę emigravusiems susigrąžinti. Lietuvoje valstybinio požiūrio nerasta. Nesvarbu, kas dirbs ir kokia kalba kalbės, svarbu, kad pigiai. Nuo to kenčia ir vartojimo sektorius - už minimalią algą dirbantis kažin kiek neprisipirks, į renginius ir restoranus nevaikščios.
Dargis tikisi konkuruoti su Vokietija ar Anglija pritraukiant protus iš Rytų šalių. Su lietuviškomis algomis tai nebent afrikiečius galima suvilioti. Lietuvos verslo tikrasis pajėgumas pasirodytų, jei darbuotojams reikėtų mokėti vidutinį ES atlyginimą. Daug žinomų pavadinimų turbūt taptų istorija . O gal tik sumažėtų privačių lėktuvų parkas .
Tikrai. Obuoliai beveik vien lenkiški, mėsa taip pat iš Lenkijos eina pilnu tempu. Agurkai, pomidorai ir tai su užrašu "Kilmės šalis - Lenkija/Ispanija/darkažkas" neretas reiškinys net sezono metu.
Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota, rašo „Lietuvos žinios”.
Tačiau, pasak jo, PVM surinkimas strigo visus šiuos metus. Iš dalies dėl to, kad šis mokestis buvo suplanuotas pernelyg optimistiškai - nepagrįstai tikintis, jog šešėlinė ekonomika sparčiai mažės.
Prieš 4 valandas Audriaus Bačiulio facebook sienoje paskelbtas įrašas:
Darbo vietų Lietuvoje dinamika 2008-2012 m. Labai įdomi ir informatyvi, ypač - kur augo, kur - mažėjo: "Prieš tuos septynis ketvirčius rašiau apie persitvarkiusias pramonės įmones, padidinusias efektyvumą, atsitiesusias ir ėmusias uždirbti rekordinius pelnus. Tai reiškė, jog jos tuoj tuoj ims samdyti naujus darbuotojus. Ogi taip ir atsitiko – nuo 2010 m. III ketv. darbuotojų ten padaugėjo 16,4 tūkst. arba visu dešimtadaliu. Rekordus viršijęs eksportas ir konkurencingos prekės leido sukurti darbo tūkstančiams žmonių. Pramonės įmonių prekėms užsienio šalis pasiekti reikėjo transporto, todėl transporto ir logistikos sektoriuje darbuotojų išaugo 12 tūkst. 88 tūkst. – rekordinis skaičius, dar niekada Lietuvos istorijoje nedirbo tiek daug žmonių šiame sektoriuje, nei 2007, nei 2008 ar kitais metais.
Statistika rodo atsigaunančią prekybą, tačiau viską žinantys ir išmanantys sako, jog tai dėl išaugusių kainų. Kad ir kuris ekspertas teisus bebūtų, darbo ... šiame sektoriuje papildomai atsirado 15 tūkst. žmonių. Iš Lietuvos žmonės evakuojasi, tad likę, matyt, apsiperka gerokai daugiau ir dažniau. Ar tai namuose likę pensininkai ir bedarbiai, ar oligarchai kėlė prekybą, šiems tūkstančiams darbą radusių žmonių visai nesvarbu.
Iš devyniolikos klasifikuojamų ekonominių sektorių dirbančiųjų daugėjo šešiolikoje. Darbo vietų skaičiumi rekordus mušė ne tik transporto sektorius, bet ir IT, sveikatos priežiūros, mokslinės ir techninės veiklos sektoriai – viso 8 iš 19.
Deja ar ne deja, bet valdininkijai šis laikotarpis nebuvo sėkmingas. Iš piko laikotarpiu valdžios sektoriuje dirbusių 85 tūkst. žmonių dabar liko 79 tūkst. Stipriai nukentėjo finansinis tarpininkavimas, kur darbuotojų sumažėjo penktadaliu. Gavo, ko nusipelnė?
Blogiausia, kaip visada, bus žmonėms be kvalifikacijos, be motyvacijos, be pastangų. Kai 2014 metais rašysiu apie toliau augusį dirbančiųjų skaičių, apie augusias algas ir gerėjusį gyvenimą, šie žmonės komentaruose rašys, kad gyvenimas tik blogėja – jų alga liko ta pati, o kainos – tik augo. Ar ne pats metas dėti daugiau pastangų ir susirūpinti savo tobulėjimu?"
Lietuva pirmą kartą pasiskolino Šveicarijos frankais - šios šalies finansų rinkoje trečiadienį išplatinta 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. Lt) obligacijų emisija.
Už penkerių su puse metų trukmės skolos vertybinius popierius bus mokamos 2% metinės palūkanos, skelbiama Finansų ministerijos pranešime.
„Mūsų šaliai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą. Sandorio rezultatai rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų šalimi, o taip pat atveria naujas galimybes ir alternatyvias skolinimosi rinkas“, – pranešime cituojama finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Sandoriui tarpininkavo "Credit Suisse" ir "BNP Paribas" bankai.
Lėšos už šią obligacijų emisiją bus panaudotos 2013 m. kovą išpirkti 2003 m. išleistą ir 2004 m. iki 1 mlrd. EUR papildytą euroobligacijų emisiją.
Šiai euroobligacijų emisijai išpirkti rugsėjo pradžioje Vokietijos finansų rinkoje pasiskolinta ir 167 mln. EUR (577 mln. Lt). Tada buvo sudaryti dviejų trukmių sandoriai – šešerių (metinė palūkanų norma – 3,4%) ir dešimties (metinė palūkanų norma – 4,03% metų.
Tai reikia susirašyti kiekvieną mėnesį produktų kainas, mokesčius (buto, telekomunikacijų, bankų ir t.t.) ir algas. Ir 2014 metais beliks pasimatuoti kieno trumpesnis.
Mėsa gal 20 metų apie 10-15lt/kg. Miltai 1.5-2lt. Kruopos ir aliejus brango, bet žmonės šių produktų ir suvartoja labai mažai. Pieno produktai irgi brango, bet jų daug vartoti kaip ir nesveika... Dėl daržovių nepasakysiu, nepamenu ankstesnių kainų.
Bankais eiliniai piliečiai dažnai nesinaudoja.
Telekomunikacijos smarkiai pigo, jei tik po kelis centus už minutę.
Reikšmingiausi pokyčiai brangę buto komunaliniai mokesčiai, dar kažkiek VT transportas.
Mėsa gal 20 metų apie 10-15lt/kg. Miltai 1.5-2lt. Kruopos ir aliejus brango, bet žmonės šių produktų ir suvartoja labai mažai. Pieno produktai irgi brango, bet jų daug vartoti kaip ir nesveika... Dėl daržovių nepasakysiu, nepamenu ankstesnių kainų.
Mano grubus ir labai nemokslinis palyginimas. Prieš 4 metus už ~100Lt iš Norfos parsiveždavau 4 didžiuosius (po 30ct) pirkinių maišus. Dabar už ~100Lt išeina 2 tokie maišai (iš esmės nepriklausomai nuo prekybos tinklo).
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Lietuva yra viena stipriausių ekonomikų Europoje, nors 2008 – 2009 m. ji tokia nebuvo, mano "Swedbank" prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas.
Comment