Parašė PoDV
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Tempas dažniausiai per motyvaciją eina. O su tokiu požiūriu visada moka per mažai, o reikalauja per daug. Nebent pirmą savaitę po algos pakėlimo būna geriau. Pas tamstą homosovietinis mentalitetas biški prasimuša. Gal ir iš tūliko popieriaus prigriebdavai namo?
Dėl mentaliteto. Žinau apie tokį dalyką ir apie tokius dalykus nebuvo net minčių Man pačiam tas nepatinka, jei tai vyksta.Paskutinis taisė PoDV; 2019.08.02, 17:25.
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąO mokytis tempas normalus?
...o taromate tai ne tik tarą rušiuoji, daugybė įvairių darbų reikia atlikt, o jei kaip sakai prie kontiko savarankiškai dirbant gali daugiau uždirbt, tai darosi juokingaPaskutinis taisė PoDV; 2019.08.02, 17:31.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Taip. Kaip ir galutiniam rezultate nebuvo taip, kad viskas nespėsiu.
...o taromate tai ne tik tarą rušiuoji, daugybė įvairių darbų reikia atlikt, o jei kaip sakai prie kontiko savarankiškai dirbant gali daugiau uždirbt, tai darosi juokinga
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Du kartus taromato operatoriumi-krovėju. Neišdirbau mėnesį, per dideli fiziniai krūviai ir labiausiai - per dideli tempai. Dėl mano mažo tempo labiausiai nepatikau darbdaviams.
Mokinuos, technologijų kryptis, IT ir dizainas. Lyg ir sukuria tokį perspektyvos jausmą esamam laikotarpiui.
Comment
-
Lietuvos ekonomika antrą šių metų ketvirtį augo 4%:
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...myn-18-1181212
O štai latviai labai stipriai lėtėja. Antro ketvirčio augimas 2.1%:
https://rus.delfi.lv/biznes/bnews/ro....d?id=51322639
- 2 patinka
Comment
-
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – vienas didžiausių ES https://www.vz.lt/pramone/2019/09/12/eurostatas-metinis-lietuvos-pramones-augimas--vienas-didziausiu-es
Metinis pramonės augimas Lietuvoje liepą buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – liepą, palyginti su 2018-ųjų liepa – augo 5,1%, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau gamyba augo tik Vengrijoje – 8,7% Latvijoje ji sumenko 1,3%, Estijoje – 5,4%.
Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – Lietuvoje pramonė augo 1,1%, Latvijoje – sumenko 2,1%, Estijoje – 2,9%. Visoje ES pramonė per metus mažėjo 1,2%, per mėnesį – 0,1%.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Ž. Mauricas, FB
Lietuvoje pradėjo augti nedarbo lygis (ir tapo didesnis nei ES vidurkis), nepaisant itin spartaus ekonomikos augimo. Tai nėra gera žinia Lietuvai, siekiančiai sumažinti pajamų nelygybę, nes niekas jos nedidina taip, kaip augantis nedarbas.
Kas galėjo lemti augantį nedarbo lygį Lietuvoje?
Akys visų pirma krypsta į išaugusį pigios darbo jėgos srautą iš trečiųjų šalių (visų pirma Ukrainos ir Baltarusijos), kuris galimai išstumia vietos gyventojus iš darbo rinkos. Dar anksti daryti toli siekiančias išvadas, tačiau keletą argumentų patvirtina šį teiginį:
1. Nedarbo lygis auga nepaisant augančio dirbančiųjų skaičiaus (t.y. priežastis nėra mažėjantis darbo vietų skaičius)
2. 2019 m. antrą ketvirtį nedarbo lygis labiausiai išaugo tarp miestuose gyvenančių vyrų (+0,7 procentinio punkto) – būtent ten ,kur atvyksta dauguma imigrantų (didžioji dauguma imigrantų yra vyrai ~85%). Moterų nedarbo lygis augo vos 0.1 p.p., o kaimo vietovėse gyvenančių vyrų sumažėjo 0.5 p.p.
3. 2019 m. antrą ketvirtį darbo užmokesčio augimas statybų sektoriuje tesiekė 3.4% ir buvo gerokai mažesnis nei 7.9% siekęs šalies vidurkis. Tad spaudimas darbo užmokesčio augimui, galimai dėl išaugusios darbo jėgos iš trečiųjų šalių pasiūlos, šiame sektoriuje sumažėjo.
Augantis nedarbo lygis gali paskatinti tolesnį pajamų nelygybės augimą, o pigios darbo jėgos srautas - sumenkinti paskatas investuoti į vietos žmogiškojo kapitalo kūrimą. Nerimą kelia ir tai, kad, nepaisant itin stipraus BVP augimo, nedarbas Lietuvoje išlieka aukštesnis nei ES vidurkis ir aukščiausias tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Ekonomikos augimo tempui sulėtėjus (ką ir prognozuojame), nedarbo lygis Lietuvoje gali vėl nesunkiai pasiekti dviženklius skaičius, kas paskatintų emigraciją, padidintų pajamų nelygybę ir fiskalinę naštą.
Taip pat nereikia pamiršti, kad Lietuvoje darbo kaštai vis dar yra patys žemiausi visoje euro zonoje (ir treti nuo galo visoje ES - po Bulgarijos ir Rumunijos), tad nuosaikus darbo užmokesčio augimas yra būtinas, norint sustabdyti žmogiškojo kapitalo emigraciją iš Lietuvos.
Imigracija (ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų) iš trečiųjų šalių yra būtina ir neišvengiama (turint omenyje mūsų ekonomikos atvirumą ir demografinius iššūkius), tačiau ji neturi išstumti vietos gyventojų iš darbo rinkos. Be to, eilė tyrimų rodo, kad pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių imigracija nėra ekonomiškai naudinga į vidaus rinką orientuotuose ir žemesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose (pvz. statybų, prekybos).
Comment
-
Tai N. Mačiulis išsamiai paaiškina. Seniau forume kažkas tikino, kad Estijoje šešėlis panašus kaip Lietuvoje. Tai kad ne.
Vieno lietuvio vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“. Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją. Kaip toks pasiekimas įmanomas, jei atlyginimai ir pensijos Lietuvoje yra mažesni nei daugelyje regiono šalių? Gal čia vėl reikia prisiminti A. Levenstein citatą: „statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, bet tai, ką ji slepia, yra esmė“?
Vienas iš veiksnių, galinčių paaiškinti didesnes lietuvių galimybes daugiau vartoti, yra kainų lygis. Pernai vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Estijoje buvo 54 proc. didesnis nei Lietuvoje. Vidutinė senatvės pensija Estijoje taip pat buvo 41 proc. didesnė. Tačiau daugelis paslaugų Estijoje kainuoja gerokai daugiau nei Lietuvoje, o vidutinis visų prekių ir paslaugų krepšelis yra 24 proc. brangesnis.
Taigi, įvertinus ir darbo pajamas, ir socialines išmokas bei kainų skirtumus, realios estų pajamos yra 18 proc. didesnės nei lietuvių. Skaičiuojant faktines individualias vartojimo išlaidas, vertinama ne tik tai, kokias prekes ir paslaugas įsigijo patys gyventojai, bet ir ką gavo nemokamai iš valstybės ir paramos organizacijų. Ar gali būti, kad čia slypi lietuvių gerovės priežastis?
Lietuviai gauna daug nemokamų švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Tačiau ne prastesniu valstybės dosnumu gali pasigirti ir mūsų kaimynai latviai ir estai, o valdžios individualaus vartojimo išlaidos iš visų Baltijos šalių didžiausios yra Estijoje. Dar daugiau – Lietuvoje nemokamai gautos viešosios paslaugos ne visada džiugina, ypač jei reikia už paslaugą primokėti „po stalu“, arba, pavyzdžiui, negavus kokybiškos švietimo paslaugos samdytis korepetitorių.
Čia svarbu atsiminti ir tai, kad visos gautos pajamos gali būti nukreiptos dviem tikslams – vartojimui arba taupymui. Būtent gyventojų taupymo normos skirtumai rodo, kad gaudami didesnes pajamas estai vartoja ne tiek daug, nes dažniau galvoja apie savo ateities poreikius. Estijos gyventojai pastaraisiais metais sutaupė apie dešimtadalį savo pajamų, o Lietuvoje taupymo norma svyruoja apie... nulį.
Tiesa, ir Estijoje, ir Lietuvoje gyventojų indėlių apimtys yra labai panašios – sudaro apie 28 proc. šalies BVP ir yra gerokai didesnės nei Latvijoje. Tačiau vis dar labai maža lietuvių dalis renkasi investuoti į akcijas ir kitas finansines priemones. Pasaulio banko duomenimis, lietuviai yra paskutinėje vietoje iš Baltijos šalių gyventojų pagal sukauptas lėšas pensijų fonduose. Estijoje ir Latvijoje jos siekia, atitinkamai, 16 ir 13 proc. BVP. Lietuvoje šios rūšies santaupos senatvei sudaro tik 7 proc. BVP. Palyginimui, Švedijoje pensijų fonduose gyventojų sukauptos lėšos siekia 80 proc., o Olandijoje net 184 proc. BVP. Vartoti daugiau nes mažiau skiri ateities poreikiams – menkas pasiekimas.
Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis (įvertinus kainų skirtumus) Lietuvoje yra beveik tokia pati kaip Estijoje. Tačiau skirtingas galimybes vartoti lemia ir skirtinga BVP kūrime dalyvaujančio kapitalo struktūra. Estijoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) viršija net 80 proc. BVP, o Lietuvoje – tik apie 30 proc. BVP. Didesnės užsienio investicijos leido Estijai sparčiau padidinti produktyvumą ir sukurti gerai apmokamų darbo vietų. Tiesa, tuo pačiu jos reiškia, kad didesnė Estijoje sukurto BVP dalis atitenka kapitalo savininkams, gyvenantiems užsienyje, kurie Estijoje uždirbtų pinigų dažniausiai neišleidžia.
Gyventojų pajamų struktūroje be atlyginimų, socialinių išmokų ir kapitalo pajamų dar yra ir emigrantų perlaidos. Estijoje jos siekia 1,9 proc., o Lietuvoje – 2,6 proc. BVP. Akivaizdu, kad ir šis rodiklis nėra pakankamas paaiškinti lietuvių galimybių vartoti daugiau, nei vartoja estai. Ir čia lieka paskutinis ir svarbiausias lietuvių „klestinčio vartojimo“ šaltinis – šešėlis.
Daugelis rodiklių rodo, kad nepaisant pastarųjų metų šalies progreso vis dar gyvename daug gūdesniame šešėlyje nei estai. Pavyzdžiui, tuščių cigarečių pakelių tyrimas rodo, kad kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė vis dar yra kontrabandinė, o Estijoje cigarečių kontrabanda yra beveik dvigubai mažesnė ir siekia 12 procentų. Dar iškalbingesnis yra PVM atotrūkio rodiklis, rodantis galimai nedeklaruotų PVM mokėtojo pajamų dalį, siekiant išvengti mokesčių. Šis rodiklis Lietuvoje siekia 25 proc., o Estijoje tik 7 procentus.
Šešėlinės pajamos ir šešėlinės produkcijos vartojimas visiškai paaiškina didesnes lietuvių galimybes vartoti, tačiau tuo pačiu jos visiškai nedžiugina. Gyvenimas šešėlyje yra ne tik susijęs su rizika asmeniniams finansams ir sveikatai. Šešėlis griauna valstybės galimybes adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas ir užtikrinti socialinę apsaugą. Faktinės individualaus vartojimo išlaidos blizga, bet santykinio ir absoliutinio skurdo rodikliai ir, ypač, viešųjų paslaugų kokybės rodikliai rodo, kad mes Estiją vis dar tik vejamės.
Politikų ketinimai kurti dar geresnę valstybę visiems yra, be abejo, sveikintini. Tačiau siekiant šio tikslo ir ketinant surinkti daugiau mokesčių ir juos perskirstyti per valstybės biudžetą, pirmiausia reikia atsisukti ne į tuos, kurie ir taip jau moka didelius mokesčius. Valdžia ištiesdama dosnią pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia labiausiai, kitą, reiklią ranką galėtų ištiesti tiems, kurie vartoja kaip estai, nors oficialių pajamų negauna ir prie bendrų valstybės tikslų neprisideda.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąMauricas irgi paaiškino, kad su PVM surinkimu skiriames netgi kartais ir atsidūrę TOP'e tarp tokių nelabai pavyzdinių šalių (toli nuo Švedijos, Danijos ir Olandijos). Graikija, Italija ir Rumunija anyone?
Tai tas pagrindinis perteklinis vartojimas tenka tikrai ne skurdžiausiems gyventojų sluoksniams.
Comment
-
Seimas gruodį spręs, ar nuo 27% iki 32% didinti GPM tarifą
Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz60XnvAcHw
Nuo sausio didžiausias gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gali būti 5 proc. punktais didesnis negu dabar. Tokioms GPM pataisoms Seime antradienį po pateikimo pritarė 52 Seimo nariai. Prieš balsavo 11, susilaikė 29 parlamentarai.
Nebloga Naujametinė dovanėlė. Iš karto beveik penktadaliu padidinti pagrindinį šalies gyventojų mokestį! Tai minus 40-60 EUR iš kiekvieno kišenės. Ar numatomas ekonomikos žlugimas ar kame čia reikalas?
Su tokiais bajeriais rudai-žalieji pasilaidos save artimiausiuose rinkimuose.
- 1 patinka
Comment
Comment