Lietuvos ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Kaip tik straipsnis apie miškus:
http://grynas.delfi.lt/aplinka/kodel....d?id=59458247
Jame paaiškinta, kodėl miško kirtimui augant miškų plotų nemažėja. Nes iškirstas miškas, pasirodo, ir toliau lieka mišku. Bet turbūt yra skirtumas, kur 50 m. amžiaus medžiai, o kur 5 m. Pagal įstatymus atsodinti reikia per 3 m. Vadinasi, pirmuosius 3 m. nuo iškirtimo ir pieva gali būti laikoma mišku. Važiuoji keliu, iš visų pusių pievos, bet ateis specialistas ir pagal įstatymus tai išaiškins, kad tai yra miškas . Pagal įstatymo raidę žiūrint, tai net ir plynai iškirtus absoliučiai visus miškus, miškų Lietuvoje nesumažėtų.
P. S. andyour minčių vingiai tampa vis sunkiau iššifruojami .

[Tomas]

Kalba eina ne apie plyna kirtimą biokurui, o grynai planinius kirtimus + miškų valymą nuo visokių šabakštynų ir t.t.

[andyour]

Nu ok, kelis metus neskaiciau delfio, o jus kaip hienos pasitaikius progai bandot iskart užstumti?

[deep'as]

Lietuviško eksporto ypatumai eilinį kartą išryškėjo prieš kelias dienas. Lietuvoje šiais metais geras (dar rašo, kad rekordinis) grūdų derlius, dėl to Lietuvoje brangs duona. Skamba marazmatiškai, bet tokia realybė. Didesnė lietuviškų grūdų dalis bus parduota užsienyje, o eksportą dotuos eilinis Lietuvos pirkėjas.

Idomus minciu ir logikos vingiai O jeigu rimciau tai siais metais derlius uzderejo labai prastas pagrindinese pasaulio grudu augintojose tokiose kaip Amerika ar Rusija, del to pasaulines grudu kainos ima vis naujus topus. Taip jau isejo kad tais paciais metais pas mus rekordinis derlius kuri musu augintojai parduos uz rekordines kainas. Jiems kaip suprantu nera skirtumo kur parduoti vietoje ar uzsienyje. Kas daugiau moke ten ir grudai vaziuoja. Logika paprasta kas uzaugino rekordini derliu tas ir sampana geria. o kas neaugino tas perka uz tokia kaina kaip ir visi.

Teko kažkur skaityti vieno miškininko nuomonę. Jis teigė, kad Lietuvos miškuose kasmet supūna didžiulė masė medienos kurią būtų galima labai sėkmingai panaudoti kurui be jokios žalos (greičiau atvirkščiai) gamtai.
Bet čia susiduriame su problema, kad privačiam sektoriui ši sritis neįdomi (nes reikia didelių investicijų ir daug darbo jėgos), o valstybė kaip visada "neturi pinigų". Ir tai tik dėl to, kad kažkodėl įsivaizduojama, kad valstybė visų pirma turi uždirbti pinigus (ar surinkti juos mokesčių pavidalu). Gaunasi užburtas ratas - uždirbti pinigų sekasi sunkiai (žr. augančią valstybės skolą ir einamosios sąskaitos deficitą), dėl to valstybė negali investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių gavybą, dėl to nepavyksta sumažinti energ. išteklių importo, dėl ko nepavyksta uždirbti pinigų ...

Ar tas miskininkas paskaiciavo kokia tokios bio zaliavos savikaina gautusi jeigu ja reiktu rankioti ir traukti is misku kur se technika galbut neprivaziuosi ir bus reikalinga daug darbo jegos? Gal viski pasirodys kad deginti gazpromo dujas yra kurkas pigiau.

Kitas dalykas butu uzsiimti visokiu menkaverciu krumu bio kurui auginimu. Versla tai nelabai domintu del tu paciu dideliu pradiniu investiciju ir labai zemos pelno marzos, bet kodel nesukurus tokios valstybines imones, kuri apsodintu nederlingas valstybes valdomas zemes krumoksniais? Juk tai n darbo vietu, butent tai ko Lietuvai dabar ir reikia, nes su tokiu 2 ar 3 proc augimu darbo vietu salyje nedaugeja, gali net mazeti.

[andyour]

Yra tam auginami gluosniniai žilvičiai, kurie auga net ir labai prastose dirvose, o jiems nupjauti yra tam skirti kombainai. Vėliau jie kaip suprantu smulkinami ir džiovinami.

[Lettered]

Apie ką ir šneku. Lietuvos pirkėjui būtų naudingiau, kad grūdų perteklius elementariai supūtų laukuose ar sandėliuose

O tai geriau brangiai pirkti iš lietuvių ar kokių lenkų ar vokiečių?

[Sula]

Kalba eina ne apie plyna kirtimą biokurui, o grynai planinius kirtimus + miškų valymą nuo visokių šabakštynų ir t.t.

Tai ir yra pragariškas darbas, jei teko padirbėti kirtimuose. Plynai kirsti yra 10 kartų lengviau. Jeigu per parą Vilniaus elektrinė sudegins 10000 ktm medienos, tai per 100 dienų paleis vėjais beveik pusę Lietuvos prieaugio (tas kuris nuimamas). Dar yra šimtai tūkstančių tonų šiaudų, bet jūs pabandykite juos surinkti ir sudeginti...

[Tomas]

Siųlau prieš rašant pasidomėti daugiau.
Pavyzdžiui www.litgrid.eu
Ten pamatysi jog Lietuva iš Rusijos (ir ne tik jos) pastoviai elektrą perka labai didelias kiekiais ir niekam jos neparduoda iš vis.

Va čia įdomu. Kaip suprantu ~5% LT elektros poreikio pagamina vėjo elektrinės:
http://www.litgrid.eu/go.php/lit/Vej...iniu_gamyba/10

[Tomas]

Idomus minciu ir logikos vingiai O jeigu rimciau tai siais metais derlius uzderejo labai prastas pagrindinese pasaulio grudu augintojose tokiose kaip Amerika ar Rusija, del to pasaulines grudu kainos ima vis naujus topus. Taip jau isejo kad tais paciais metais pas mus rekordinis derlius kuri musu augintojai parduos uz rekordines kainas. Jiems kaip suprantu nera skirtumo kur parduoti vietoje ar uzsienyje. Kas daugiau moke ten ir grudai vaziuoja. Logika paprasta kas uzaugino rekordini derliu tas ir sampana geria. o kas neaugino tas perka uz tokia kaina kaip ir visi.

Būkim biedni, bet teisingi. Šampaną gers ne tie kurie augino (ūkininkai), o tie kurie grūdus supirks ir išveš į užsienį ("Kauno grūdai" ir t.t.). Dar vienas dalykas - kadangi LT derlius rekordinis, tai ūkininkai gaus skatikus (nes yra grūdų perteklius), perpardavėjai brangiai parduos pigius lietuviškus grūdus užsienyje, o už gautus pinigus prisipirks sraigtasparnių ir lambordžinių. Tuo pačiu grūdų ir miltų kainos bus sukeltos ir Lietuvoje, dėl to (kaip ir rašė Liūtass) pas mus brangs duonos produktai ir paukštiena. Iš to vėlgi daugiausia uždirbs visokie "Kauno grūdai" (ir vėl prisipirks lambordžinių), o eilinis LT gyventojas tik nukentės.

Čia ir yra eksporto paradoksas - iš šalies išvežamos ne tik realios materialinės vertybės (grūdai), bet jos gyventojai dar ir nukenčia finansiškai.

Ar tas miskininkas paskaiciavo kokia tokios bio zaliavos savikaina gautusi jeigu ja reiktu rankioti ir traukti is misku kur se technika galbut neprivaziuosi ir bus reikalinga daug darbo jegos? Gal viski pasirodys kad deginti gazpromo dujas yra kurkas pigiau.

Savikaina iš esmės mažai reikšmingas dalykas, nes produktas sukuriamas vietinės darbo jėgos ir iš vietinių žaliavų, o už darbą mokama vietine valiuta.

Kitas dalykas butu uzsiimti visokiu menkaverciu krumu bio kurui auginimu. Versla tai nelabai domintu del tu paciu dideliu pradiniu investiciju ir labai zemos pelno marzos, bet kodel nesukurus tokios valstybines imones, kuri apsodintu nederlingas valstybes valdomas zemes krumoksniais? Juk tai n darbo vietu, butent tai ko Lietuvai dabar ir reikia, nes su tokiu 2 ar 3 proc augimu darbo vietu salyje nedaugeja, gali net mazeti.

Kaip ir rašė andyour - galima auginti žilvičius. Bet yra bėda - didelė dalis LT dirbamos žemės yra melioruota, o žilvičių šaknys per kelis metus užkemša ir sugriauna melioracijos sistemas. T.y. žilvičiai per kelis metus dirbamos žemės plotą gali paversti pelke Žodžiu reikalas ne toks paprastas.

Tai ir yra pragariškas darbas, jei teko padirbėti kirtimuose. Plynai kirsti yra 10 kartų lengviau. Jeigu per parą Vilniaus elektrinė sudegins 10000 ktm medienos, tai per 100 dienų paleis vėjais beveik pusę Lietuvos prieaugio (tas kuris nuimamas). Dar yra šimtai tūkstančių tonų šiaudų, bet jūs pabandykite juos surinkti ir sudeginti...

Reikia žiūrėt realistiškai. Vargu ar racionalu pvz. išsikelti tikslą "Apkūrenkim Vilnių šiaudais, pjuvenom ir džiovintu mėšlu iki 2020m." ir bandyt "per kraujus" jį įgyvendint (nes tam gali reikėt į Vilnių atvežti ir sukūrenti visą LT paruošiamą biokurą). Lygiai taip pat gali būti neracionalu malkom kūrenti katilines nemiškingose vietovese. Bet miškingose vietose esantys miesteliai jau dabar sėkmingai "apsikūrena" malkom ir tokią praktiką reikia tik sveikinti.

[John]

Tomai, su visa pagarba, reikia sakyti ne LamborDŽinių, o LamborGinių. Tai ne angliškas, bet itališkas pavadinimas. Suprantu, kat tavo skaitomoje Keynesian-fašistinėje literatūroje apie tai nerašo, bet šiaip reiktų žinoti iš bendro išprusimo it nesityčioti iš puikaus vokiško automobilio su itališku vardu. Ačiū.

[Jegermeister]

Va čia įdomu. Kaip suprantu ~5% LT elektros poreikio pagamina vėjo elektrinės:
http://www.litgrid.eu/go.php/lit/Vej...iniu_gamyba/10

Na čia kasdien ir net kas valandą kintantis dalykas. Vasarą dienos piko metu Lietuva vartoja apie 1300MW elektros energijos, o naktį poreikis nukrenta iki apie 700MW. Pagal vėjo elektrinių instaliuotą galią (2012.01.01 buvo 185MW), esant geram vėjui ši dalis dienos metu gali pasiekt iki 14%, o naktį net iki 26% Lietuvos poreikio.
Žinoma vėjas yra nepastovus dalykas, o kai kuriuo metu jo visai nebūna.
Šiuo metu kai rašau Lietuvoje vėjas gamina apie 140MW, o tai sudaro apie 11% dienos momentinio poreikio (imant 1300MW).

[Tomas]

Šiuo metu kai rašau Lietuvoje vėjas gamina apie 140MW, o tai sudaro apie 11% dienos momentinio poreikio (imant 1300MW).

Turint omeny, kad LT tėra kelios "pramoninės" vėjo jėgainės - ne tiek jau mažai.
Mane tai ir nustebino.

[Jegermeister]

Turint omeny, kad LT tėra kelios "pramoninės" vėjo jėgainės - ne tiek jau mažai.
Mane tai ir nustebino.

Ne kelios, o keliasdešimt...

[John]

5% šiaip yra daug. Įdomu, ar tai realus vidutinis skaičius?

[sausuolis75]

Liepą metinis Lietuvos eksporto augimo tempas grįžo prie metų pradžioje buvusių dviženklių skaičių, kuriuos porai mėnesių buvo nubraukęs "Orlen Lietuva" remontas.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/9/7/lietuv...#ixzz25m9QzUbw

[Tomas]

Gera naujiena - LT vyriausybė planuoja didesnį biudžeto deficitą nei anksčiau. Galbūt tai leis išlaikyti nedidelį ekonomikos augimą nepaisant nuosmukio eurozonoje.

http://verslas.delfi.lt/business/del....d?id=59469273

[John]

Gera naujiena - LT vyriausybė planuoja didesnį biudžeto deficitą nei anksčiau. Galbūt tai leis išlaikyti nedidelį ekonomikos augimą nepaisant nuosmukio eurozonoje.

http://verslas.delfi.lt/business/del....d?id=59469273

Ar tai nereiškia, kad gali brangti skolinimasis?

[Lettered]

Ar tai nereiškia, kad gali brangti skolinimasis?

Nereiškia.

[John]

Nereiškia.

Kuo remiesi? Paprastai juk taip būna.

[Lettered]

Kuo remiesi? Paprastai juk taip būna.

Skolinimosi brangumas priklauso nuo skolinimosi reitingo, o jis nebūtinai priklauso nuo valdžios sektoriaus deficito.