Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

GDP parodo pajamas. Tos pajamos gali būti įvairiausios - iš darbo užmokesčio, iš individualios veiklos, kapitalo ir panašiai. Lyginant skirtingas šalis galima lygint ir pajamų nelygybę, kad susidaryti geresnį vaizdą kaip tolygiai tos pajamos yra paskirtomos.

Lyginti darbo užmokestį tarp skirtingų šalių yra visiškas ekonominis analfabetiškumas. Elementarus pavyzdys - vaiko pinigai. Tarkim 900€ uždirbančiam ir 3 vaikus auginančiam žmogui po Vaiko pinigų reformos darbo užmokestis sumažėjo 90€, t.y. 10%, nors jo pajamos liko tokios pačios. Ir tokių mokestinių niuansų yra galybė, kas padaro DU lyginimą tarp skirtingų šalių beprasmiu.

Nėra tobulų rodiklių, dėl BVP kaip ir viskas aišku, tai visos pajamos, bet ką tokiu atveju daryti, jei norima palyginti samdomų darbuotojų pajamas? Pvz. palyginti, kokios pajamos vidutinio policijos pareigūno, mokytojo ar gydytojo tarp skirtingų šalių?

[sankauskas]

Nėra tobulų rodiklių, dėl BVP kaip ir viskas aišku, tai visos pajamos, bet ką tokiu atveju daryti, jei norima palyginti samdomų darbuotojų pajamas? Pvz. palyginti, kokios pajamos vidutinio policijos pareigūno, mokytojo ar gydytojo tarp skirtingų šalių?

Sunku palyginti. Štai Lietuvoje darbo užmokestis padidėjo 28,9% per naktį.

Tik pajamos nepadidėjo

[PoDV]

Sunku palyginti. Štai Lietuvoje darbo užmokestis padidėjo 28,9% per naktį.

Tik pajamos nepadidėjo

Darbo užmokestis, tai kaip suprantu, galbūt gali būti suprantamas kaip įvertinimas už darbą.

Nu tada įvertinimo trūksta Verkiam, kad kaimynus šiek tiek geriau įvertina (bent jau iki 2019 m. reformos)

[Arunasx]

Manau daug teisybės, pirmiausia dėl požiūrio į darbą, atlyginimą už darbą, mokesčių slėpimą ir pan. Neveltui Lietuvoje esant mažesniam darbo užmokesčiui vartojimas yra didesnis.
Estams dirbantis lietuvis pasakė, ką tolimi kaimynai iš tiesų mano apie mus https://www.lrytas.lt/bendraukime/ma...e-mus-8971853/

[R.D.]

Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokėję darbdaviai: šešios įmonės viršijo 10 tūkst. eurų
https://www.delfi.lt/darbas/darbo-ri....d?id=80198893

Paskutinį praėjusių metų mėnesį kai kurie šalies darbdaviai išmokėjo įspūdingus atlyginimus. Sąraše įmonių, kuriose algų vidurkis buvo didžiausias, liko tik viena anksčiau ten buvusi, visi kiti – naujokai. Šešiose bendrovėse algų vidurkiai siekė 10 tūkst. eurų ir daugiau. Greičiausiai prie to prisidėjo išmokėtos metinės premijos, mat gruodžio atlyginimai kai kur kelis kartus viršijo praėjusių mėnesių statistiką.

1) 17,6 tūkst. Eur, neatskaičius mokesčių, – vidutinį atlyginimą gruodžio mėnesį šešiems darbuotojams mokėjo kompiuterių gamintojo atstovas Lietuvoje „Lenovo Technology B.V.“. Tuo metu lapkritį bendrovėje buvo išmokėti žymiai kuklesni vidutiniai atlyginimai – 4,3 tūkst. Eur.
2) Krovinių gabenimo bendrovė „Ola Overseas Liner Baltic“, kuri savo darbuotojams vidutiniškai išmokėjo po 15,5 tūkst. Eur. Prieš mėnesį algos čia nesiekė 2 tūkst. eurų (1 949 Eur, neatskaičius mokesčių);
3) Investicijų bendrovė „Agile Finance Lietuva“, kuri savo penkiems darbuotojams gruodį vidutiniškai išmokėjo po 13 tūkst. eurų. Lapkritį atlyginimai siekė 4,2 tūkst. Eur.
4) Kaip ir lapkričio mėnesį, iš penketuko nepasitraukė gyvūnų pašarų gamintojas „Biomin Lietuva“, kurio keturi darbuotojai gruodį vidutiniškai uždirbo po 12,8 tūkst. eurų.;
5) Projektavimo darbų įmonė „Wte Baltic“. Čia vidutinis atlyginimas praeitą mėnesį siekė apie 10,6 tūkst. eurų. Tuo metu lapkritį – 2 564 Eur.;
6) „Ids Borjomi Europe“, kuris darbuotojams vidutiniškai išmokėjo po 10 tūkst. eurų.
7) Lietuvos verslo vadybos institutas „Baltic Management Institute“. Čia aštuoni darbuotojai vidutiniškai uždirbo po 9,7 tūkst. eurų.;
8) Kompiuterių ir programinės įrangos tiekėjas „Baltic radiation control“, kuris šešiems darbuotojams gruodį mokėjo po 8,6 tūkst. eurų.
9) Šaldymo įrenginių prekiautojas „Gea Baltics“ - 8,6 tūkst. Eur.
10) Kabelių gamintojas „TT cables Nordic“ - 8,6 tūkst. Eur.

[Tomizmas]

Kaip jums šita idėja dėl bazinių išmokų?

Aš tai kategoriškai prieš. Kodėl aš turiu dirbti, mokėti mokesčius, o iš jų bus išlaikomas koks nors sveikas, rankas ir kojas turintis pilietis? Kur garantija, kad tarp jų neatsiras tokių "tai kam dirbti kai ir taip duoda babkes"? Ir kokia man motyvacija dirbti, matant nedirbančius ir pragyvenančius?

[liutass]

Tai ir tu galesi nedirbti

[Sula]

Kaip jums šita idėja dėl bazinių išmokų?

Aš tai kategoriškai prieš. Kodėl aš turiu dirbti, mokėti mokesčius, o iš jų bus išlaikomas koks nors sveikas, rankas ir kojas turintis pilietis? Kur garantija, kad tarp jų neatsiras tokių "tai kam dirbti kai ir taip duoda babkes"? Ir kokia man motyvacija dirbti, matant nedirbančius ir pragyvenančius?

Tai ir dabar egzistuoja socialinė pašalpa, kitokios išmokos ar lengvatos. Bazinė išmoka yra praktiškai tas pats tik supaprastina tvarką. Esmė jos dydyje. Kai pas mus MMA nesiekia 400 eurų, kokia turėtų būti bazinė išmoka?

Kuodžio nuogastavimai, kad "robotai pakeis žmones" yra burbulas. Kita vertus žmonijos socialinės problemos gilės. Ir dabar 2/3 planetos gyventojų gyvena kaip XIX a. ar dar prasčiau. Daugelis Afrikos šalių žmonių "neturi darbo" ir dabar, nesant jokių robotų.

[Lettered]

Tai ir dabar egzistuoja socialinė pašalpa, kitokios išmokos ar lengvatos. Bazinė išmoka yra praktiškai tas pats tik supaprastina tvarką. Esmė jos dydyje. Kai pas mus MMA nesiekia 400 eurų, kokia turėtų būti bazinė išmoka?

Kuodžio nuogastavimai, kad "robotai pakeis žmones" yra burbulas. Kita vertus žmonijos socialinės problemos gilės. Ir dabar 2/3 planetos gyventojų gyvena kaip XIX a. ar dar prasčiau.

Nekalbam apie visokias gentis ar afrikas, o civilizuotą pasaulio dalį. Robotai/dirbtinis intelektas jau dabar keičia žmones, iš to ir išplaukia didėjanti pajamų nelygybė, siūlymai įvesti bazines pajmas ir pan. Ateityje apskritai pagrindinės pajamos bus ne iš darbo užmokesčio, o kapitalo, kuriam priklauso robotai/dirbtinis intelektas. Pvz. Uber nebereiks vairuotojų, todėl jie galės iš uber uždirbti tik turėdami jo akcijų. Ne visi persikvalifikuos iš vairuotojų į uber dirbtinio intelekto programuotojus, beto jų tiek daug nebereiks kiek vairuotojų.
Kokia bazinė išmoka būtų galima nesunkiai paskaičiuoti, 2018 m. visos socialinės išmokos (pensijos, pašalpos ir t.t.) buvo 1,8 mlrd. Eur, tai išdalinus visiems, gaunasi kiekvienam piliečiui po 50 Eur per mėnesį. Žodžiu visiška nesąmonė, dirbančiajam tas 50 Eur nelabai ką ir keistų, bedarbiui irgi taip pat, o pensininkai turėtų iš tokios pensijos gyventi. Pajamų nelygybės ne tik nesumažintų, bet dar ir padidintų, plius būtų neteisinga, kai chroniai ar šiaip kokiuose turguose dirbę ir mokesčiai mokėję gautų pensiją tokią pat kaip koks profesorius.

[mantasm]

Tai ir dabar egzistuoja socialinė pašalpa, kitokios išmokos ar lengvatos. Bazinė išmoka yra praktiškai tas pats tik supaprastina tvarką. Esmė jos dydyje. Kai pas mus MMA nesiekia 400 eurų, kokia turėtų būti bazinė išmoka?

Aha, pavyzdžiui neįgaliesiems tokia supaprastinta tvarka ir gauti tiek pat kiek visi būtų tikrai į naudą. Ir tokių atvejų kur reiktų palikti vienokias ar kitokias pašalpas dėl objektyvių priežasčių išlįstų n+k.

[mantasm]

Kaip jums šita idėja dėl bazinių išmokų?

Aš tai kategoriškai prieš. Kodėl aš turiu dirbti, mokėti mokesčius, o iš jų bus išlaikomas koks nors sveikas, rankas ir kojas turintis pilietis? Kur garantija, kad tarp jų neatsiras tokių "tai kam dirbti kai ir taip duoda babkes"? Ir kokia man motyvacija dirbti, matant nedirbančius ir pragyvenančius?

Motyvacija tokia, kad tu dirbsi, nes tau patinka darbas. O einančio namo tavęs nepapjaus bedarbis, kuriam neužteko darbo vietų. Bet apmokestinus taip, kad jam nebekiltų noras tavęs papjaut - turbūt tu jį pats papjausi...

[Tomizmas]

Man atrodo, kad visos šitos kalbos apie robotizacijas ir dirbtinius intelektus yra gerokai paankstintos. Praeis dar daug laiko, kol tai tikrai taps aktualu. Netgi savaeigiai automobiliai vis dar kelia labai daug klausimų, dėl saugumo ir t. t. (nors aišku, žmogiškos rūšies padaras už vairo irgi toli gražu ne visada yra saugumo garantas) ir kažin ar labai greit jų naudojimas taps masiniu reiškiniu.

Mėgstamas darbas yra super, realizuoji save ir t. t. bet matant kaip kiti gyvena iš to, ką uždirbai ir sumokėjai valstybei, ir gal netgi kai kurie piktnaudžiauja tuo - gali pradėti jaustis kaip darbinis kumelys, kažkoks vergas, išlaikantis rankas ir kojas turinčius žmones. Gali dingti ir savirealicijos motyvacija.

Be to, yra daug žmonių, kurie dirba neypatingai mėgstamus darbus. Pamatę kad galima nedirbti, jie irgi gali spjauti - ką aš durnas, aš geriau namie sėdėsiu. Klausimas tada kyla - kas dirbs?

[senasnamas]

Be to, yra daug žmonių, kurie dirba neypatingai mėgstamus darbus. Pamatę kad galima nedirbti, jie irgi gali spjauti - ką aš durnas, aš geriau namie sėdėsiu. Klausimas tada kyla - kas dirbs?

Produktui sukurti nereikia tiek darbo jėgos, kiek reikėdavo anksčiau. Tos kalbos apie 3-4 darbo dienų savaitę irgi ne šiaip sau atsiranda. Bazinės pajamos turėtų tik užtikrinti pragyvenimą (baziniai poreikiai). Kad tai veiktų, net ir paprasčiausią darbą dirbantis turėtų gyventi geriau nei gaunantis bazines pajamas. Kad išliktų paskata dirbti. Pas mus tas dalykas kažkiek iškreiptas, nes nedirbant visokiom lengvatom ir pašalpom turbūt galima susirinkti tiek, kad noras dirbti gali ir neatsirasti. Tai nereiškia, kad pašalpos didelės, tai reiškia, kad žemi atlyginimai.

[mantasm]

Mėgstamas darbas yra super, realizuoji save ir t. t. bet matant kaip kiti gyvena iš to, ką uždirbai ir sumokėjai valstybei, ir gal netgi kai kurie piktnaudžiauja tuo - gali pradėti jaustis kaip darbinis kumelys, kažkoks vergas, išlaikantis rankas ir kojas turinčius žmones. Gali dingti ir savirealicijos motyvacija.

Ir tas mėgstamas darbas turi daug krypčių. Pvz savo darbą mėgstu. Bet turiu įtikti klientams, kad turėčiau už ką valgyt. Jei būtų bazinės pajamos ar kitokio tipo komunizmas - galėčiau padėt ant klientų ir kurti programas kokias aš noriu, o ne kokių reikia vartotojams. Tas pats yra ir su n kitų darbų.

Jau turim patirties kas būna kai gamyba nepriklauso nuo konkrečių poreikių.

[R.D.]

Kažkada forume buvo diskusija apie mokamus verslo mokesčius ir pan. reikalus kaip kad verslo klimatas, santykiai su darbuotojais.
Neseniai pamačiau ekonomisto Justo Mundeikio įrašą, oponuojant Šilėnui dėl sumokamų mokesčių:
http://lithuanian-economy.net/2016/0...-nera-godesni/

Autoriaus išvada:

Lyginant, kaip yra dalinamas ekonomikos „pyragas“ (t.y., analizuojant BVP sudėtį apskaičiuotą pajamų metodu), matoma, jog pyrago dalys Estijoje ir Lietuvoje ženkliai skiriasi (žr. 5 pav.). Estijoje net 13 proc. BVP atitenka valstybei, gaunamų iš gamybos ir importo mokesčių. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 11 proc. Atlygis darbuotojams Estijoje sudaro net 48 proc. BVP pyrago, o Lietuvoje – tik 41 proc. Taigi Estijoje darbuotojams atrėžiama didesnė pyrago dalis nei Lietuvoje. O kieno sąskaita tai vyksta? Suprantama, verslo arba ekonominiais terminais įvardinant: bendrojo likutinio pertekliaus sąskaita, kuri Estijoje sudaro tik 39 proc. BVP, o Lietuvoje net 48 proc. Taigi, jeigu, kaip teigia Ž. Šilėnas, Estijoje įdarbinta daugiau kapitalo, o verslo gaunamos pajamos už kapitalą mažesnės nei Lietuvoje, tai reiškia, jog Estijos verslas akceptuoja mažesnes palūkanas už įdarbintą kapitalą nei Lietuvos.

[index]

Kažkada forume buvo diskusija apie mokamus verslo mokesčius ir pan. reikalus kaip kad verslo klimatas, santykiai su darbuotojais.
Neseniai pamačiau ekonomisto Justo Mundeikio įrašą, oponuojant Šilėnui dėl sumokamų mokesčių:
http://lithuanian-economy.net/2016/0...-nera-godesni/

Autoriaus išvada:

Labai teisingai paaiškina tą, ko nesupranta didelė dalis forumiečių "kaip mūsų BVP didesnis, o estų atlyginimai didesni".

[Arunasx]

„Luminor“ Lietuvoje atleis 420 žmonių https://www.vz.lt/vadyba/personalo-v...eis-420-zmoniu

Estijoje ir Latvijoje organizacijos atitinkamai sumažės 130 ir 250 darbuotojų, pokyčiai palies visus organizacijos struktūros lygius.

[sankauskas]

Na, šiaip Šilėnas pradeda gerai aiškinti, bet po to nugrybauja į lankas. Tai Mundeikis tą nugrybavimą pataiso, bet po to pats nugrybauja su išvadomis.

Egzistuoja ne viena priežastis, kodėl pyragas padalinamas skirtingai: tai susiję ir su darbuotojų derybine galia, ir su minimalių atlyginimų skirtumais, ir tikriausiai su verslo požiūriu į tai, kiek pelno atrėžti dirbančiajai klasei.

Mundeikis lyg ir implikuoja, kad verslas turi "požiūrį", pasirinkimo laisvę kiek pelno atrėžti kapitalui ir kiek darbo jėgai. Bet realybėje taip nėra, laisvoje rinkoje kapitalas turi savo kaštus, ir dėl įvairių priežasčių (pagrinde dėl kapitalo kiekio) tie kaštai Lietuvoje yra aukštesni nei Estijoje, todėl elementariai darbo jėgai lieka mažesnė pyrago dalis, o ne todėl, kad verslininkais Lietuvoje būtų kažkokie tai bjauresni, godesni žmonės nei Estijoje. Klasikinėje ekonomikos teorijoje tą labai paprastai paaiškina Solow - Swan modelis https://en.wikipedia.org/wiki/Solow%E2%80%93Swan_model
Estijoje kapitalo kaštai mažesni, nes jie yra žymiai daugiau TUI pritraukė, o ir savo kapitalo akumuliavę su 0% reinvestuojamo pelno marža.

[Arunasx]

Lietuva EBPO darbo našumo reitinge lenkia 11 šalių https://www.vz.lt/verslo-aplinka/201...enkia-11-saliu

Pagal darbo našumo lygį, kuris paskaičiuotas pagal vidutinę dirbančio gyventojo per valandą 2017 metais sukurtą šalies bendrojo vidaus produkto dalį, Lietuva (43,2 JAV dolerio) lenkia kaimynes Latviją (36,6), Estiją (37,9) ir Lenkiją (38,5), taip pat Čekiją, Vengriją, Graikiją, Portugaliją, Izraelį, Pietų Korėją, Čilę ir Meksiką.

p.s. man tai keistai atrodo kad lenkia Izraelį, dar kokią Čekiją.

[Milwaukee]

Pagal kokius matavimo vienetus skaičiuojamas darbo našumas?

DN = Q/DL, kur DN – darbo našumas, Q – produkcijos kiekis, DL – darbo laikas.