Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Gator]

Nesuprantu tavo "pointo". Taip, toks grafikas pateiktas su tokiais indikatoriais kad perteikti tam tikrą mintį - ekonominį šalių išsivystymo lygį. Aš pasakiau, kad pasirinktas blogas indikatorius, nes jis per daug trivialus.

Kodėl DU yra blogas indikatorius jau šnekėta šimtus kartų.

Nei aš kvestionuoju grafiko teisingumo, nei duomenų tikslumo, tai daugiau metodologijos klausimas.

Mano "pointas" yra toks, kad įsižiebė diskusija dėl Moldovos ir Azerbaidžano algų palyginimų eurais (ne jokiais adjusted).
Todėl analogiškai ir buvo po to palygnta BVP žmogui eurais/doleriais (o ne adjusted), nes būtent ginčo esmė ir buvo dėl skaičių eurais/doleriais (o ne adjusted).

[sankauskas]

Mano "pointas" yra toks, kad įsižiebė diskusija dėl Moldovos ir Azerbaidžano algų palyginimų eurais (ne jokiais adjusted).
Todėl analogiškai ir buvo po to palygnta BVP žmogui eurais/doleriais (o ne adjusted), nes būtent ginčo esmė ir buvo dėl skaičių eurais/doleriais (o ne adjusted).

Aa, ok, nesupratau tada kuo aš čia dėtas. Aš diskusijose apie Moldovos ir Azerbaidžiano algas nedalyvavau.




Aš kalbėjau tik apie vidutinio azero pajamų vertę, ją lyginant su vidutinio moldavo pajamų verte.
Kad tai palyginti, reikia naudoti BVP per capita price adjusted.

[John]

Kad tai palyginti, reikia naudoti BVP per capita price adjusted.

Vel pamiršai prirašyti "mano kuklia ir nelabai kam įdomia nuomone".

[Kristisz]

Vel pamiršai prirašyti "mano kuklia ir nelabai kam įdomia nuomone".

Kuklia ir nelabai kam įdomia World Bank, IMF ir OECD nuomone.

https://www.investopedia.com/updates...er-parity-ppp/

Every three years, the World Bank constructs and releases a report comparing various countries in terms of PPP and U.S. dollars. Both the International Monetary Fund (IMF) and the Organization for Economic Cooperation and Development (OECD) use weights based on PPP metrics to make predictions and recommend economic policy.

[Lettered]

Tai jei kažkokie IMF, WB ir OECD nėra kuklūs, tai kaip MAN būti kukliam??

IMF, WB, OECD skaičiuoja nominalius GDP per capita, o ne kažkokius išvestinius rodiklius, kur pajamų perkamoji galia priklauso nuo mokytojų atlyginimų dydžio.

https://www.imf.org/external/pubs/ft...r.x=39&pr.y=10
https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.PCAP.CD
https://data.oecd.org/gdp/nominal-gd...ndicator-chart

[Milwaukee]

Mauricas fb

Vienas populiariausių mitų Lietuvoje: „Bedarbių skaičius sumažėjo tik dėl emigracijos, o ne dėl naujai kuriamų darbo vietų“. O kokia yra tiesa?
1. Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nuo 2010 metais pasiekto "dugno" išaugo ~200 tūkstančių (per tą patį laikotarpį iš Lietuvos emigravo 250 tūkstančiai gyventojų t.y. panašia apimtimi)
2. Dirbančiųjų skaičius 2018 metais viršijo prieš-krizinį lygį, pasiektą 2007-2008 metais
3. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės (!!!) regionuose dirbančiųjų skaičius yra didesnis nei 2007 metais - šiuose regionuose didesnę reikšmę nedarbo lygio mažėjimui darė naujų vietų kūrimas, o ne emigracija
4. Pagarba Tauragės regionui, kuris yra puikus pavyzdys, kad ir mažesni regionai gali sėkmingai kurti darbo vietas
5. Kitiems regionams ne taip gerai sekėsi (ypač Utenos) - juose didesnę reikšmę bedarbių mažėjimui darė emigracija, o ne naujų darbo vietų kūrimas
+
Per pastaruosius trejus metus Vilniuje sukurta 20 tūkstančių naujų darbo vietų (!!!), Kaune - 12 tūkstančių, Klaipėdoje - 3 tūkst., Šiauliuose - 6 tūkst. (!!!), tad, tikėtina, kad Lietuva turės ne vieną ir net ne du ar tris, o visus keturis miestus (p.s. likusioje Lietuvos dalyje dirbančiųjų skaičius sumažėjo kone 9 tūkst.)

[Milwaukee]

Kai grizo Sankauskas, dirbanciu skaicius Siauliuose padidejo 6000. Sutapimas? I dont think so.

[sankauskas]

Kai grizo Sankauskas, dirbanciu skaicius Siauliuose padidejo 6000. Sutapimas? I dont think so.

Ko tik žmogus nepadarai dėl savo gimto kaimo.

[Milwaukee]

Ko tik žmogus nepadarai dėl savo gimto kaimo.

John ji isdave. Pabego kur silciau.

[Arunasx]

Ne viskas turėtų būti 1:1, bet įdėja teisinga, pirmiausia kovojant su amžinais bedarbiais/veltėdžiais ir darbo biržos aferomis, kai "įsisavinant" lėšas net parekomenduoja tiems veltėdžiams kaip pasiimti nedarbingumo pažymos po "fantastinių" mokymų:

Pašalpos ne bedarbiams, bet dirbantiesiems. Tarp kitų drąsių verslininkės idėjų – iš esmės keisti neefektyvų profesinį mokymą ir depolitizuoti švietimo sistemą.
Valstybė turėtų padėkoti dirbantiesiems ir juos skatinti pašalpomis. Tokią drąsią idėją siūlanti J. Blažytė neslepia ją parsivežusi iš Omano. „Šioje šalyje nėra jokių pašalpų bedarbiams, bet valstybė moka 30 proc. priedus prie minimalaus atlyginimo. Vyriausybė tokiu būdu tarsi atsidėkoja darbuotojui už tai, kad jis neveltėdžiauja, nesėdi valstybei ant sprando, bet pats ieškosi darbo, įgyja žinias, nuvyksta į darbo vietą. Tokie priedai mokami tik šalies piliečiams, todėl jie įgyja konkurencinį pranašumą prieš imigrantus“, – sako ji. Pritaikius tokį modelį Lietuvoje ir skyrus, pavyzdžiui, 100 eurų per mėnesį „pašalpą“ minimalų atlyginimą uždirbančiam darbuotojui, anot verslininkės, jis į rankas jau gautų ne apie 370, bet 470 eurų.
Tuomet sumažėtų statistinė pajamų nelygybė, o jei šis priedas būtų skiriamas tik privačiame sektoriuje dirbantiems darbuotojams, tai paskatintų darbuotojus migruoti iš viešojo sektoriaus į privatų. „Mat šiuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų yra per daug, o privačiame – katastrofiškai trūksta“, – pažymi ji. Be to, anot J. Blažytės, tai būtų konkreti pagalba smulkiam verslui ar laisvalaikiu padirbėti norintiems studentams, nemažai darbuotojų išlįstų iš šešėlio, nes „būtų suvilioti ne „lazda“, bet „meduoliu“, t. y. 100 eurų „pašalpa“. Ji užbėga už akių pasipiktinimams, iš kur gauti tokią milžinišką sumą „pašalpoms“ dirbantiesiems ir iškart pateikia savo siūlymą: „Vienareikšmiškai – iš „užimtumo skatinimo“ eilutės, kuriai 2019 metais numatyta 139 mln. eurų. Ir atsisakant dar vienos nereikalingos struktūros – Darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnybos), kuri pagal savo neefektyvaus darbo rodiklius yra tarsi profesinio rengimo centrų siamo dvynys. Vienintelė ir reikalinga Darbo biržos funkcija – mokėti pašalpas žmonėms, kurie tikrai neteko darbo ir tikrai to darbo ieško.
„2014–2018 metais ilgalaikių bedarbių rėmimui buvo skirta 24 mln. eurų, nekvalifikuotų bedarbių mokymams 33,7 mln., t. y. po 2250 eurų kiekvienam, todėl, panašu, kad jeigu per tą laiką ir su tokiomis „milijoninėmis paramomis“ jie nesiintegravo į darbo rinką, tai ir nebesiintegruos. Šiuo atveju gali būti du variantai: minimalių, bet pastovių, bazinių pajamų amžiniesiems bedarbiams mokėjimas, atsisakant milijoninių jų „aptarnavimo“ kaštų, arba nemokėti nei pašalpų, nei bazinių pajamų, jei šalyje yra laisvų darbo vietų nekvalifikuotai darbo jėgai.
Ir vienareikšmiškai „NE“ šimtamilijoninių lėšų skyrimui bedarbių mokymams. Nes profesinio bedarbių mokymo kursams jau išeikvota apie 400 mln. eurų, tačiau iš to nauda darbo rinkai beveik nulinė“, – tvirtai rėžia ji.
J. Blažytė griežtai pasisako ir apie profesinį mokymą Lietuvoje. „Profesinio mokymo sistemą, kurios finansavimui šiemet skirta 96,7 mln. eurų, galėčiau pavadinti pačia neefektyviausia visos švietimo sistemos dalimi, savo viduje turinčia dar daugiau problemų nei kaimo mokyklos. Šiuo metu profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar suaugusiųjų mokymo centruose chaotiškai, be jokios strategijos vis dar kepamos specialybės, kurių jau po kelerių metų tiesiog nebereikės.
Verslininkė pateikia pavyzdį, kai iš „naujojo“ švietimui skirto ES pinigų milijardo net šeštoji dalis atiteko profesiniam mokymui.
Matome, kad ir vėl 49 mln. eurų numatyta centrų plėtrai ir bendrabučių statybai, mat garsiojo ‚Anužienės“ bendrabučio ant Kuršių marių kranto, matyt, neužteko. Dar 20 mln. eurų skirta įstaigų „infrastruktūrai“, – vardina teigdama, kad profesinis mokymas šiuo metu lipa ant to paties grėblio, ant kurio prieš gerą dešimtmetį užlipo kaimo mokyklos. „Tuo metu ekspertai visais balsais šaukė, kad nebereikia statyti tų kaimo mokyklų, nes jos liks tuščios. Taip ir atsitiko. Dabar situacija kartojasi.
Pasiūlymas būtų kardinalesnis: Lietuvoje profesinio mokymo atsisakyti visiškai ir steigti pameistrystės ir mentorystės institutą. Vadinasi, darbuotojai butų ruošiami ir apmokomi tiesiog verslo įmonėse šalia geriausių specialistų ir šalia naujausių bei moderniausių technologijų. Valstybė mokytojams – meistrams ir mentoriams turėtų mokėti papildomą atlygį už tai, kad jie perduoda savo praktines žinias ir patirtį jaunimui. Bet kokiu atveju valstybei tai kainuos gerokai pigiau, nei dabar kainuoja to profesinio mokymo „kolūkio“ išlaikymas“, – mano ji.
O švietimo reformą reiktų pradėti ne nuo mokytojų atlyginimų, bet nuo mokyklų tinklo optimizavimo.
Tačiau šiuo metu toks optimizavimas neįmanomas, nes savivaldybių politikams yra naudinga, kad kaimuose būtų kuo daugiau mokyklų, o jose – kuo daugiau etatų tiek mokytojų, tiek aptarnaujančio personalo, kuris savo skaičiumi dažnai nenusileidžia mokytojų skaičiui. Nes kiekvienas etatas – tai aukso balsas vietos rinkimuose“, – tvirtina ji. Verslininkė savo žodžius iliustruoja pavyzdžiu: vieno rajono pagrindinėje mokykloje X, kurioje mokosi 70 mokinių, dirba 22 mokytojai ir specialistai, direktorius, jo pavaduotojas bei dar 21 aptarnaujančio personalo darbuotojas: 3 darbininkai, 4 valytojos, 3 kūrikai, 2 kiemsargiai, 2 rūbininkės, 2 vairuotojai, 2 virėjos, sekretorė, buhalterė ir kt., neskaičiuojant šios mokyklos eksploatacinių kaštų.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79960111

[tomtom]

Išvis kam tos bedarbių pašalpos reikalingos, tegu įdarbina laikinose darbo vietose grėbti lapus, valyti sniegą, rinkti šiukšles, pajuti žolę ir pan. Minimalus atlyginimas turi būti toks, kad nereikėtų jokių papildomų pašalpų, o už 400 eur tikrai galima pragyventi ir dar taip kad riebų pilvą pavyks užsiauginti ir dar stikliuką pakilnoti.

[John]

John ji isdave. Pabego kur silciau.

Nu aš šiaip grįžau į gimtą Wilno ir gyvenu ant darbo biržos pašalpų. Visai normaliai čia.

[senasnamas]

Restoranas ir kebabai įdomus derinys. Reikėjo pradėti nuo kiosko . Gerbėjų būrys praėjo ir verslas baigėsi. Sako, kad maisto kokybė nuolat gerėjo. Tai galima įsivaizduoti, kokia buvo iš pat pradžių. Tuo tarpu paprasti neišvaizdūs kebabų kioskai, kurie didžiausią dėmesį skiria maistui, o ne išoriniam blizgesiui, išsilaiko ne vienus ir ne dvejus metus.

[andyour]

Užsidaro „Katlerio kebabai“? Prieš pusmetį duris atvėrusiame restorane liko 2 darbuotojai ಥʖ̯ಥ

Viena kebabinė - septyni direktoriai...

Vilniaus gatvėje biliašų restoranas. Drąsus žmonės.

[R.D.]

Paskelbė darbdavį, kuris pernai sukūrė daugiausia darbo vietų
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...vietu-8884030/
https://www.vz.lt/vadyba/personalo-v...ju-darbo-vietu

Daugiausia darbo vietų pernai sukūrė logistikos įmonių grupės „Girteka“ bendrovės – „Girmeta“, kurios personalas išaugo daugiau nei 900 darbuotojų, „ME transportas“ – 820 ir „Girtrans“ – 545, rašo „Verslo žinios“. „Verslo žinių“ sudarytame daugiausia naujų darbo vietų pernai sukūrusių bendrovių sąraše iš 20 įmonių – 12 logistikos bendrovių, iš kurių septynios priklauso „Girtekos“ grupei. Iš viso „Girtekos“ grupė 2018 metais darbuotojų skaičių padidino nuo 10,3 tūkst. iki 14,2 tūkst., nurodo bendrovė. Pernai ji įsigijo 2 tūkst. naujų vilkikų, o šių metų trečiąjį ketvirtį planuoja atidaryti logistikos centrą Kauno rajone, todėl „Girtekos“ darbuotojų skaičius šiemet irgi didės. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi „Danske Bank“, pernai darbuotojų skaičių padidinęs nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. darbuotojų. Daugiausia 2018-aisiais „Danske Bank“ pasamdė operacijų specialistų, vyresniųjų operacijų specialistų, taip pat įvairaus lygmens programinės įrangos kūrėjų, testuotojų, verslo analitikų.

Gal kas turi vz account'ą ir malonės parašyti 20-uką.

[Milwaukee]

Paskelbė darbdavį, kuris pernai sukūrė daugiausia darbo vietų
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...vietu-8884030/
https://www.vz.lt/vadyba/personalo-v...ju-darbo-vietu



Gal kas turi vz account'ą ir malonės parašyti 20-uką.

welcome

[R.D.]

Pasilyginome su kaimynais: Baltijos sesėms nosį šluosto euro neįsileidusi Lenkija
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nkija-8865619/

Kaimyninės Lenkijos augimas – stebuklingas, tačiau ne viskas ten taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Latviai gauna didesnes pajamas nei lietuviai, vis dėlto jų ekonomikos užantyje tam tikra prasme tiksi bomba. Lietuviai piktinasi didinamais akcizais, nuolatiniame „laikinai“ įstrigusiu padidintu pridėtinės vertės mokesčiu, bet tuo pačiu analitikai pastebi – prasidėjo nauja epocha. Pamėginome pažiūrėti, ar gili takoskyra tarp valstybių Baltijos šalių ir Lenkijos.

Straipsnyje lyginama Latvija, Estija, Lietuva ir Lenkija pagal:
*Vidutinį bruto darbo užmokestį
*Minimalią mėnesio algą
*PVM
*Akcizus
*Vaiko pinigus

[sankauskas]

Latviai gauna didesnes pajamas nei lietuviai

Iš kur tokie duomenys? Lietuvių pajamos tiek nominalios, tiek price adjusted yra didesnės už latvių. Kaip beje, ir už lenkų.

[PoDV]

Iš kur tokie duomenys? Lietuvių pajamos tiek nominalios, tiek price adjusted yra didesnės už latvių. Kaip beje, ir už lenkų.

Nusivylėm mes tuo GDP per capita. Per daug gerai atrodom, atrodo per daug netikroviškai Mus atrodo labiau prie latvių priskiria negu prie estų, kurių GDP per capita panašesnis į mūsų.

Mums svarbu konkrečiai, jei alga €xx ir jei lenkų ir estų vidutinė alga didesnė, reiškia mums mažiau moka. Girdėjau kitus sakant kad GDP per capita iš vis algų neparodo, o tik kainas, o kainos didesnės, nes valdžia vagiai.

[sankauskas]

Nusivylėm mes tuo GDP per capita. Per daug gerai atrodom, atrodo per daug netikroviškai Mus atrodo labiau prie latvių priskiria negu prie estų, kurių GDP per capita panašesnis į mūsų.

Mums svarbu konkrečiai, jei alga €xx ir jei lenkų ir estų vidutinė alga didesnė, reiškia mums mažiau moka. Girdėjau kitus sakant kad GDP per capita iš vis algų neparodo, o tik kainas, o kainos didesnės, nes valdžia vagiai.

GDP parodo pajamas. Tos pajamos gali būti įvairiausios - iš darbo užmokesčio, iš individualios veiklos, kapitalo ir panašiai. Lyginant skirtingas šalis galima lygint ir pajamų nelygybę, kad susidaryti geresnį vaizdą kaip tolygiai tos pajamos yra paskirtomos.

Lyginti darbo užmokestį tarp skirtingų šalių yra visiškas ekonominis analfabetiškumas. Elementarus pavyzdys - vaiko pinigai. Tarkim 900€ uždirbančiam ir 3 vaikus auginančiam žmogui po Vaiko pinigų reformos darbo užmokestis sumažėjo 90€, t.y. 10%, nors jo pajamos liko tokios pačios. Ir tokių mokestinių niuansų yra galybė, kas padaro DU lyginimą tarp skirtingų šalių beprasmiu.