Lietuvos ekonomikos aktualijos

[lukass]

Ernestas Naprys: 5 didžiausi mokesčių reformos absurdai

[Tomas]

Lietuvos heiteriai eikit užsimuškit į sieną.

[sankauskas]

Dažniausiai šalys lyginamos pagal atlyginimą. Kur jūs radot, kad estų pajamos mažesnės? Čia yra 2016 m. duomenys - estų pajamos didesnės. Latvių irgi.

Mean and median income by household type - EU-SILC survey
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/...c_di04&lang=en

Jau nekartą esu rašęs - niekur ekonomikoje algų skirtumai tarp šalių nėra naudojami, nes neįmanoma paskaičiuoti visų mokestinių ir teisinių niuansų. Šalies viduje sekant chronologinius pokyčius - taip, galima naudoti ir yra naudojama.
Bet ne dviejų skirtingų šalių.

[senasnamas]

Bet tai estų tiek atlyginimai, tiek ir bendros pajamos didesni, ar ne?

[Eidvis]

Tas Eurostato vartojimo indeksas mano supratimu nėra labai patikimas. Aš netgi nelabai suprantu kuom jis skiriasi nuo BVP, kuris taip pat yra suvartotų prekių/paslaugų indeksas. Taigi turim situaciją, kurioje lyginamės pagal skirtingus indeksus ir pagal skirtingus indeksus vienur pirmauja vieni, kitur kiti. Ir visgi aš negalvoju, kad estai prasčiau gyvena, bet tuo pačiu nesutinku ir su tais, kurie teigia, kad jie kažkuom labai geriau gyvena. Mūsų lygis su estais yra labai panašus. Ir visgi patikimiausiu indeksu aš laikyčiau BVP, o nė vartojimo indeksą, kuris pagal naujausius Eurostato duomenis Lietuvoje yra 78% ES vidurkio, o Estijoje 77%. Bet skirtumas per mažas, žinant kad ir šitas rodiklis nėra tobulas, tai tas skirtumas yra paklaidos ribose.

Lietuva turi savo pliusus, o Estija turi savus. Jeigu reikėtų išvardindi Estijos, tai aš visgi sakyčiau, kad pagrindinis Estijos pliusas yra Suomija, kuri Estijai perteikia žinias, technologijas, kultūrą ir investicijas. Jau nekalbant apie turistus ir jų nupirktą alkoholį, kuris berods sudaro trečdalį Estijoje parduodamo alkoholio ir kadangi jis yra apmokestinamas ne tik įprastais mokesčiais, bet dar ir akcizais, tai Estijos biudžetui tai labai daug ką reiškia. Tačiau laikui bėgant ir rytų Europai artėjant prie vakarų Europos pragyvenimo, šitas jų pagrindinis pliusas darysis vis mažiau reikšmingas. Kitas Estijos stiprus pliusas yra tai, kad Taline gyvena daugiau nei trečdalis Estijos populiacijos, kai tuo tarpu Vilniuje tik penktadalis Lietuvos. Jeigu Lietuvoje trečdalis žmonių gyventų sostinėje, kur koncentruojasi visokie paslaugų centrai ir gerai apmokamos darbo vietos - tai smarkiai pagerintų ir visos šalies rodiklius, tame tarpe ir vidutinų atlyginimų.

[sankauskas]

Bet tai estų tiek atlyginimai, tiek ir bendros pajamos didesni, ar ne?

Dėve dėve, ar tu skaityti nemoki, ar čia toks primityvus trolinimas?

Tomo įkeltoje lentelėje antrame stulpelyje susirask, koks skaičiukas parašytas prie Lietuvos, ir koks prie Estijos.

[PoDV]

Tas Eurostato vartojimo indeksas mano supratimu nėra labai patikimas. Aš netgi nelabai suprantu kuom jis skiriasi nuo BVP, kuris taip pat yra suvartotų prekių/paslaugų indeksas. Taigi turim situaciją, kurioje lyginamės pagal skirtingus indeksus ir pagal skirtingus indeksus vienur pirmauja vieni, kitur kiti. Ir visgi aš negalvoju, kad estai prasčiau gyvena, bet tuo pačiu nesutinku ir su tais, kurie teigia, kad jie kažkuom labai geriau gyvena. Mūsų lygis su estais yra labai panašus. Ir visgi patikimiausiu indeksu aš laikyčiau BVP, o nė vartojimo indeksą, kuris pagal naujausius Eurostato duomenis Lietuvoje yra 78% ES vidurkio, o Estijoje 77%. Bet skirtumas per mažas, žinant kad ir šitas rodiklis nėra tobulas, tai tas skirtumas yra paklaidos ribose.

Lietuva turi savo pliusus, o Estija turi savus. Jeigu reikėtų išvardindi Estijos, tai aš visgi sakyčiau, kad pagrindinis Estijos pliusas yra Suomija, kuri Estijai perteikia žinias, technologijas, kultūrą ir investicijas. Jau nekalbant apie turistus ir jų nupirktą alkoholį, kuris berods sudaro trečdalį Estijoje parduodamo alkoholio ir kadangi jis yra apmokestinamas ne tik įprastais mokesčiais, bet dar ir akcizais, tai Estijos biudžetui tai labai daug ką reiškia. Tačiau laikui bėgant ir rytų Europai artėjant prie vakarų Europos pragyvenimo, šitas jų pagrindinis pliusas darysis vis mažiau reikšmingas. Kitas Estijos stiprus pliusas yra tai, kad Taline gyvena daugiau nei trečdalis Estijos populiacijos, kai tuo tarpu Vilniuje tik penktadalis Lietuvos. Jeigu Lietuvoje trečdalis žmonių gyventų sostinėje, kur koncentruojasi visokie paslaugų centrai ir gerai apmokamos darbo vietos - tai smarkiai pagerintų ir visos šalies rodiklius, tame tarpe ir vidutinų atlyginimų.

Talinas man nepasirodė labai tvarkingesnis už Vilnių, nors kaip miestui už keliasdešimt kilometrų nuo vienos iš pirmaujančių šalių, jis man net pasirodė kiek netvarkingas, tikėjausi pamatyti tvarkingumą kaip šiuo metu Lenkijos vidutinio dydžio miestuose, tačiau, kaip priklauso, tvarkingesnis už Vilnių, t.y. labiau aptvarkytos gatvės ir pastatai. Panašiai kaip Klaipėdos centrinė dalis. Dar prideda tas jūrinis oras. Žodžiu, Talinas tai tarsi mišinys Vilniaus ir Klaipėdos.

[senasnamas]

Tomo lentelėje (PDF failas) matau tik Individual consumption per capita ir GDP per capita. Jei kalbama apie kažkokią kitą lentelę, tai prašom nuorodą.

[sankauskas]

AIC yra išlaidos, GDP yra pajamos. Ko čia nesuprasti?

AIC yra neabejotinai didžiausia GDP dalis. T.y. kažkieno išlaidos yra kažkieno pajamos, bet į GDP įeina ir daugiau sudedamųjų dalių, taip pat GDP yra jautresnis visokiems externalities, pvz Airija (o ir iš dalies Estija) su savo Tax Heaven mokesčių politika, pritraukusi didžiules tarptautines korporacijas Google, Facebook, Paypal ir krūva kitų. Tai pučia deklaratyvias airių pajamas (GDP per capita) bet jie tų pinigų realiai negauna, tad ir neturi ko išleist.

Airių GDP per capita - 184% ES vidurkio,
AIC - 94% ES vidurkio.

[sankauskas]

Jei norime pamatuoti šalių gyventojų materialinę gerovę, AIC yra neabejotinai geresnis rodiklis nei GDP.

[senasnamas]

Aha, GDP yra pajamos. Ypač tas rodiklis turėtų džiuginti dirbančius už 500 eur. Pasižiūri ir iškart turtingesni pasijaučia bei puola išlaidauti.

Yra konkretūs rodikliai į juos ir reikia žiūrėti. Namų ūkių pajamos, kurias buvau įdėjęs. Tiek jos, tiek darbo užmokestis Estijoje didesni maždaug 50 proc. nei Lietuvoje.
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/...c_di04&lang=en

O didesnis Lietuvos BVP reiškia nebent tai, kad lietuviams už tą patį darbą mokama mažiau, kad yra didesnė pajamų nelygybė arba kad dalis darbo atliekama šešėlyje.

[sankauskas]

Aha, GDP yra pajamos. Ypač tas rodiklis turėtų džiuginti dirbančius už 500 eur. Pasižiūri ir iškart turtingesni pasijaučia bei puola išlaidauti.

Yra konkretūs rodikliai į juos ir reikia žiūrėti. Namų ūkių pajamos, kurias buvau įdėjęs. Tiek jos, tiek darbo užmokestis Estijoje didesni maždaug 50 proc. nei Lietuvoje.
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/...c_di04&lang=en

O didesnis Lietuvos BVP reiškia nebent tai, kad lietuviams už tą patį darbą mokama mažiau, kad yra didesnė pajamų nelygybė arba kad dalis darbo atliekama šešėlyje.

O tai kas yra GDP, jei ne pajamos?

Tavo įkeltas rodiklis nerodo verslo pajamų, tik household. Lietuvoje visi santechnikai ir mašinų perekūpai yra verslininkai su verslo liudijimais.

Lietuvoje ir Estijoje pajamų nelygybė, šėšėlinė ekonomika ir pajamos yra daugmaž vienodos. Estijoje dėl palankios mokestinės politikos persikraustė daug stambaus verslo, kurie nemoka jokių mokesčių, bet deklaruoja dideles pajamas, pvz tas pats Avulio Hanner. Bet išlaidos Hanner akcininkų tai yra Lietuvoje, ne Estijoje.

Aš suprantu, kad norisi paverkti ir save kažkaip tai paplakti, bet čia yra ekonomikos pradžiamokslis ir hard cold numbers.

Jei noras paverkti yra nenugalimas, visada gali išsitraukti savižudybių kortą.

[senasnamas]

Pats rašai, kad į BVP įeina ir daugiau sudedamųjų dalių. Tai reikia žiūrėti konkrečius rodiklius. Už atliktą darbą atsilyginama ne BVP vienetais

[sankauskas]

Pats rašai, kad į BVP įeina ir daugiau sudedamųjų dalių. Tai reikia žiūrėti konkrečius rodiklius. Už atliktą darbą atsilyginama ne BVP vienetais

Į BVP įeina daugiau dalių negu tik vartojimas, nors tai ir didžiausia BVP dalis.
Atlygis už atliktą darbą matuojama eurais, kaip ir BVP.

[sankauskas]

Jei aš būčiau prezidentas (arba karalius), įvesčiau privalomą ekonomikos įvadą nuo 8 klasės.

[senasnamas]

Čia esmė ne ekonomikoje, o sveikame prote ir objektyvume. Yra konkretūs atlyginimų ir pajamų rodikliai, tai kam imti kažkokį abstraktų BVP? Nes jis patogesnis savo susigalvotiems argumentams pagrįsti? Prasmingiau būtų aiškintis, kodėl šalių BVP nekoreliuoja su pajamomis ir kur tie pinigai "prapuola".

[sankauskas]

Čia esmė ne ekonomikoje, o sveikame prote ir objektyvume. Yra konkretūs atlyginimų ir pajamų rodikliai, tai kam imti kažkokį abstraktų BVP? Nes jis patogesnis savo susigalvotiems argumentams pagrįsti? Prasmingiau būtų aiškintis, kodėl šalių BVP nekoreliuoja su pajamomis ir kur tie pinigai "prapuola".

Kaip gali BVP nekoreliuoti su pajamomis, jeigu BVP ir yra pajamos?
Taip, BVP gana abstraktus, todėl geriau imti šiek tiek konkretesnį AIC.

[sankauskas]

Dar šiek tiek apie vartojimą ir Estiją - AIC pokytis 2007-2015

[Tomas]

Lietuva vėl tame pačiame gale su Bulgarija ir Rumunija

[Sula]

Latvija

Hmm, vis randu grafikus, kad Latvija lenkia Lietuvą atlyginimais. Aš spėju (nors tai nebūtinai yra tiesa), kad dėl to, kad daugiau latvių gyvena ekonominiuose centruose, o lietuviai labiau išsibarstę po periferiją, kur mažesni atlyginimai. Tai gaunas, kad latvių didesni atlyginimai, nors kiek randu, Vilniuje didesnės algos nei Rygoj. O pvz. lyginant Kauno ir Daugpilio gyvybingumą, tai sunku suabejoti, kuriame mieste atlyginimai didesni

Iš savo subjektyvių vertinimų. Latvijoje visada buvo didesnis spaudimas algoms. Štai mūsų giminingoje firmoje Latvijoje algos buvo aukštesnės visada ko gero dar nuo 90-ųjų, nors darbo apimtys (ir pelnai) dažnai mažesnės nei pas mus. Tenka daryti išvadą, kad tiesiog šiek tiek didesnė pyrago dalis Latvijoje tenka darbuotojams. Gal dėl to, kad ketvirtis (dabar jau mažiau) yra iš viso "nepiliečiai"?