Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Nebesuprantu, tai šitas sakinys tiesa, ar ne tiesa? Nes neigiant PPP, reikėtų sakyti "Jeigu pajamos skiriasi 4,8 karto, tai ir perkamioji galia skiriasi 4,8 karto".

Niekas nieko neneigia, tik sako, kad tai tik teorinis dydis nevisai atspindinis realius gyvenimo kokybės skirtumus dėl prekių ir paslaugų kokybės skirtumo, nes jei skirtumo didelio nebūtų, turbūt nebūtų ir tokio skirtumo tarp realių pajamų ir perkamosios galios.

[Eidvis]

Tai kad visa diskusija ir užvirė apie tai ir po to, kai buvo pareiškimas, jog PPP rodiklis nieko nerodo ir reikia vadovautis vien tik nominaliu:

Todėl tas PPP ir yra niekinis dalykas įdomus tik teoretikams, ypač gyvenant globaliame pasaulyje, todėl geriausia žiūrėti nominalų BVP.

Žiūrint vien tik į nominalų rodiklį pasakymas 'pajamos skiriasi 4,8 karto, o perkamoji galia 1,8 karto' negalimas, turi būti sakoma 'ir pajamos ir perkamoji galia skirasi 4,8 karto'. Bet, kaip suprantu, dabar jau lyg ir sutinkama su tuo, kad kainų skirtumai daro įtaką perkamąjai galiai, kabinėjamasis pereina prie kitko - kad prekių kokybė ne tokia. Ir aš sutikčiau su tuo, negalima aklai vadovautis ir PPP rodikliu. Prekių kokybę taip pat reikia vertinti, bet pasakymas, kad 'kainos niekaip neįtakoja gyvenimo kokybės' yra nepalyginamai labiau atitrūkęs nuo realybės, nei pasakymas, kad 'prekių kokybė visur vienoda'.

[andyour]

PPP yra paguodos rodiklis

[Eidvis]

Na tai nominalus yra ašarų upelio rodiklis. Bet vertinant ekonominę situacij reikėtų atsiriboti nuo visų emocijų ir ją stengtis įvertinti kuo tiksliau. Pasakymas, kad vertinant ekonominę situaciją 'nevertinkime kainų' yra absurdas.

[sv-x-as]

Juokinga, kad norint sumenkinti PPP rodikli zmones eina iki tokiu ekstrymu kaip lygint Lietuva su Sveicarija ar kokiom Afrikos salim.
Paimkit pvz Lietuva ir Cekija ir tada bandykit irodinet savo tiesa.

[andyour]

Na tai nominalus yra ašarų upelio rodiklis. Bet vertinant ekonominę situacij reikėtų atsiriboti nuo visų emocijų ir ją stengtis įvertinti kuo tiksliau. Pasakymas, kad vertinant ekonominę situaciją 'nevertinkime kainų' yra absurdas.

O ar žmogaus gerovė nėra emocijos? Dauguma tavo oponentų, tarp jų ir aš, tiesiog teigiam, kad PPP nėra tikslus rodiklis. Esmė tokia, kad tu norėdamas pasiekti šveicarų lygį, tu jį pasieksi lygiai taip pat kaip jie - su aukštesniais atlyginimais ir didesnėm kainom. Su mažesnėm pajamom tu nepasieksi jų gerovės. Kada mes pasieksime jų gerovę, tai elementariai galima spręsti pagal atlyginimų augimą. PPP čia išvis ne prie ko. Pagal PPP galima susidaryti įspūdį, tarsi mūsų gerovė nuo šveicarų gerovės skiriasi ne taip smarkiai, kaip atlyginimai.

[Lettered]

Na tai nominalus yra ašarų upelio rodiklis. .

O kur čia ašaros? Nominalus nėra iš vis kažkoks išvestinis rodiklis, tai tiesiog realiai uždirbtos pajamos, o PPP tikrai paguodos rodiklis. Pvz. tu uždirbi 5000 Eur, o kaimynas 1000 Eur, bet jis gali pasiguosti, kad kerpasi ne normalioje kirpykloje už 30 eur, o prastesnėje už 5 eur, arba iš vis namie ir nei vieno Eur tam neišleidžia ir taip dar labiau savo perkamąją galią padidina. Bet čia realiai ubagystės požymis pačiam kirptis, automobilį remontuoti, apdailą daryti, daržoves auginti ir pan.

[Eidvis]

Ir tu ir tavo kaimynas gyvena toje pačioje šalyje, kur tos pačios kainos, jų PPP yra tas pats. Kadangi vienodų kainų niekas nelygina, tai vertinant jų gyvenimo kokybę atsižvelgiama vien tik į pajamas. Tas tavo palyginimas yra į lankas, susikurtas pagal savo supratimą, o ne pagal tai, kas PPP yra ištiesų.

O ar žmogaus gerovė nėra emocijos? Dauguma tavo oponentų, tarp jų ir aš, tiesiog teigiam, kad PPP nėra tikslus rodiklis.

Tai šitoje vietoje mes sutinkame, aš ir dabar ir ne kartą teigiau, kad PPP nėra tikslus rodiklis. Tačiau nominalusis ridiklis, kuris neatsižvelgia į kainų skirtumus, vertinant gyvenimo kokybę yra kur kas netikslesnis.

Esmė tokia, kad tu norėdamas pasiekti šveicarų lygį, tu jį pasieksi lygiai taip pat kaip jie - su aukštesniais atlyginimais ir didesnėm kainom.

Tu man jau kelintas kartas bandai prikišti, kad kalbėdamas apie PPP rodiklį, aš kalbu apie tai, kad Lietuvoje reikia ne atlyginimus auginti, o kainas mažinti. Kiek tavęs prašau parodyti kur aš ką nors panašaus būčiau teigęs, tu nieko neparodai, o po kiek laiko vėl tą patį teigi. Na, tai aš parodysiu, kur teigiu visiškai visiškai priešingai:

Žinoma turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad pas mus bus nemaža infliacija, norint, kad mūsų atlyginimai priartėtų prie vakarietiškų, kainos turi padaryti tą patį.

[sankauskas]

O kur čia ašaros? Nominalus nėra iš vis kažkoks išvestinis rodiklis, tai tiesiog realiai uždirbtos pajamos, o PPP tikrai paguodos rodiklis. Pvz. tu uždirbi 5000 Eur, o kaimynas 1000 Eur, bet jis gali pasiguosti, kad kerpasi ne normalioje kirpykloje už 30 eur, o prastesnėje už 5 eur, arba iš vis namie ir nei vieno Eur tam neišleidžia ir taip dar labiau savo perkamąją galią padidina. Bet čia realiai ubagystės požymis pačiam kirptis, automobilį remontuoti, apdailą daryti, daržoves auginti ir pan.

Tu man pasakyk, ar tu jauti kažkokį mazochistinį pasitenkinimą, šitaip demonstruodamas savo kvailumą?
Ar čia kažkoks trečiarūšis trolinimas?

[andyour]

Tai šitoje vietoje mes sutinkame, aš ir dabar ir ne kartą teigiau, kad PPP nėra tikslus rodiklis. Tačiau nominalusis ridiklis, kuris neatsižvelgia į kainų skirtumus, vertinant gyvenimo kokybę yra kur kas netikslesnis.

Nominalus rodiklis labai aiškus - pasižiūri į kaimynus kaip jie gyvena ir tau viskas aišku ar tu nori taip gyventi. PPP tuo tarpu tave guodžia, kad tau dar visai ne taip prastai. Kokia dar nauda iš PPP?

[Tomas]

Nominalus tau nepasako, kad estas už alų parduotuvėje moka 1,5 k. daugiau.

[Eidvis]

Nominalus rodiklis labai aiškus - pasižiūri į kaimynus kaip jie gyvena ir tau viskas aišku ar tu nori taip gyventi. PPP tuo tarpu tave guodžia, kad tau dar visai ne taip prastai. Kokia dar nauda iš PPP?

Man nesuprantama kodėl norima pasiguosti arba pabliauti. Kodėl gi viską reikia remti emocijomis. Kodėl tiesiog negali būti noras sužinoti tiesą, neparemtą jokiomis emocijomis?

[andyour]

Nominalus tau nepasako, kad estas už alų parduotuvėje moka 1,5 k. daugiau.

Tačiau pasako kai gauni iš valstybės kokybiškesnes paslaugas, kurios prisideda prie bendros gerovės.

[senasnamas]

Ar čia kažkoks trečiarūšis trolinimas?

Tamstos trolinimas irgi ne visada būna pirmarūšis

Siūlau naują rodiklį KLPABI - kiek lieka pinigų atmetus būtinąsias išlaidas . Sutaupytų pinigų nebūtina sieti su vietinėm kainom, nes juos galima išleisti bet kur arba visai neleisti. Tai tokius nominalius pinigus jau galima visai objektyviai lyginti.

Kokia dar nauda iš PPP?

Kai kuriems reikėtų moldoviško atlyginimo ir šveicariškų kainų - gal pamažu imtų suprasti

[andyour]

Kodėl gi viską reikia remti emocijomis. Kodėl tiesiog negali būti noras sužinoti tiesą, neparemtą jokiomis emocijomis?

Tai kodėl tada ta tiesa turi būti kažkokia iškreipta? Kodėl nėra įtrauktos visos valstybės paslaugos, įtraukti automobilių taršos mokesčiai, didesni akcizai, kurie surinkti virsta valstybės paslaugomis ir kuria bendrą gerovę.

[Eidvis]

Tai kodėl tada ta tiesa turi būti kažkokia iškreipta? Kodėl nėra įtrauktos visos valstybės paslaugos, įtraukti automobilių taršos mokesčiai, didesni akcizai, kurie surinkti virsta valstybės paslaugomis ir kuria bendrą gerovę.

O kodėl niekas į BVP skaičiavimą neįtraukia tai, kad bobutė kaime nukrito nuo kėdės ir tai, kad jai skauda šoną, blogina jos gyvenimą ir visą šalies statistiką. Dėja, tačiau nėra sukurta tokio tobulo rodiklio, kuris galėtų įvertinti absoliučiai visas aplinkybės. Taip pat, kaip ir nėra sukurta tobulo įrankio orų prognozavimui, berods yra pasakymas, kad kitoje žemės pusėje suplasnojęs drugelis pas mus gali lemti uraganą. Visko neįvertinsi, dėl to yra ieškoma tų rodiklių, kurie būtų arčiausiai teisybės. Visuotinai yra pripažinta, kad vertinant šalių ekonomiką ir pragyvenimo lygį arčiausiai tiesos yra net ne atlyginimų ar pajamų rodiklis, o tas rodiklis, kuris parodo kiek buvo sukurta ir suvartota prekių ir paslaugų, t.y. BVP. Tik kadangi esmė čia yra sukurtos ir suvartotos prekės ir paslaugos, tai kad tiksliau įvertinti valstybės gerovę yra įvertinamos ir tų paslaugų kainų skirtumai.

Dabar kaip tik vyskta svarstymai dėl to, kiek mes gausime ES pinigų po 2020 metų. ES politika yra tokia, kad didesnę paramą gauna skurdesnės šalys, o skurdesnės šalys suprantamos kaip tos, kurių BVP yra žemesnis nei 75% ES vidurkio.
- Valio!!!! Turėtų sušukti Lettered, juk mums iki tokio lygio dar toli. ir niekas paramos nemažins Kadangi BVP pagal PPP yra 'niekinis' arba išvis 'net neegzistuoja', tai tikriausiai tokiu rodiklius ES nesirems skirstydama paramą? Tik deja, ES būtent BVP PPP rodikliu ir remiasi ir suprantama dėl ko - nes būtent jis yra arčiau tiesos norint nustatyti šalies pragyvenimo lygį.

[sankauskas]

Siūlau naują rodiklį KLPABI - kiek lieka pinigų atmetus būtinąsias išlaidas . Sutaupytų pinigų nebūtina sieti su vietinėm kainom, nes juos galima išleisti bet kur arba visai neleisti. Tai tokius nominalius pinigus jau galima visai objektyviai lyginti.

Na, tai dažnai vartojamas Disposable Income rodiklis. Ir čia pagal Eurostatą nuo Šveicarijos atsiliekame. KODĖL VALDZE NIEKO NEDARO?

[senasnamas]

Na, tai dažnai vartojamas Disposable Income rodiklis.

Tai ne visai tas pats. Disponuojamosios pajamos apibrėžiamos kaip tokios, kurios lieka sumokėjus mokesčius. Išlaidos maistui, be kurių irgi neišeis išsisukti, nėra įtraukiamos. Taip pat išlaidos transportui. Bet tendencija aiški: nepaisant tegu ir kosmiškai aukštų kainų turtingose šalyse, vis tiek jų gyventojams lieka daugiau pinigų.

[Arunasx]

Pasirašyta Lietuvos stojimo į EBPO sutartis https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...-ebpo-sutartis

Lietuva yra viena greičiausiai stojimo į EBPO procesą užbaigusių šalių per visą šios organizacijos istoriją. Pasak prezidentės, tai rodo sutelktas visos valstybės pastangas ir stiprią politinę valią. Narystės siekį EBPO Tarybai šalies vadovė pristatė prieš penkerius metus. Simboliška, kad švęsdama atkurtos nepriklausomybės šimtmetį šiandien Lietuva užbaigia savo įsitvirtinimą pasaulinėje arenoje – EBPO yra paskutinė iš svarbių tarptautinių organizacijų, į kurias įstojame.
Prezidentės teigimu, EBPO yra ypač įtakinga organizacija – tai de facto pasaulio galingųjų valstybių G-7 sekretoriatas ir G-20 idėjų kalvė. Todėl narystė mums suteiks daugiau galimybių prisidėti formuojant pasaulio ekonominę darbotvarkę, geopolitinius procesus.
Šalies vadovė pabrėžia, kad EBPO suteikia milžinišką potencialą Lietuvai. Jau pats stojimo procesas pastūmėjo seniai pribrendusias reformas, o visateisė narystė duos dar daugiau naudos. Didžiausios galimybės Lietuvai atsiveria 5 srityse: ekonomikos ir viešojo valdymo, finansų, švietimo, socialinės apsaugos ir kovos su korupcija.

[andyour]

Tai ne visai tas pats. Disponuojamosios pajamos apibrėžiamos kaip tokios, kurios lieka sumokėjus mokesčius. Išlaidos maistui, be kurių irgi neišeis išsisukti, nėra įtraukiamos. Taip pat išlaidos transportui. Bet tendencija aiški: nepaisant tegu ir kosmiškai aukštų kainų turtingose šalyse, vis tiek jų gyventojams lieka daugiau pinigų.

Šveicarai apsipirkti plūsta į Vokietiją

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...ija-662-479357

Nuo Zuricho iki Vokietijos 40min. automobiliu. Nuo Ženevos iki Prancūzijos 6km. Basel yra ant sienos su Vokietija ir Prancūzija. Nuo Berno iki Prancūzijos 80km. Didžiausi miestai.